Kodėl geriau valgyti vaisius nei gerti jų sultis
Pasak sveikos mitybos specialistės, studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės, net ir sulčių reklamose akcentuojama, kad jeigu jūs ar jūsų vaikas nevalgo pakankamai vaisių ir daržovių, gerkite sultis. Tačiau turbūt bet kuris dietologas pasakytų, kad vienareikšmiai sveikiau valgyti visą vaisių ar daržovę.
„Pirmiausiai, kuo mažiau produktas smulkintas, tuo daugiau būna išlaikęs maistingų medžiagų, kadangi kai kurios medžiagos žūsta nuo kontakto su metalu. Taip pat svarbu, kad su sultimis mes negauname vaisiuose ir daržovėse esančių maistinių skaidulų, kurios mūsų organizmui ne mažiau būtinos kaip vitaminai ir mineralai. Taigi tos „atliekos“, kurios išmetamos išspaudus sultis, yra be galo vertingos. Jos turi medžiagų, kurios stiprina širdį ir kraujagysles, mažina cholesterolio kiekį, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi, kur kas veiksmingiau nei jogurtai. Mat bakterijos, skaidydamos žarnyne skaidulas, labai greitai dauginasi. Be to, skaidulos užpildo skrandį, o tai suteikia sotumo jausmą. Kai klausiu žmonių, kada jie jaučiasi sotesni – išgėrę sulčių iš trijų apelsinų ar suvalgę tris apelsinus, abejojančių nebūna, nors kalorijų abiem atvejais gaunama praktiškai tiek pat.
Pagaliau daržovėse esančios skaidulos gerina virškinimo procesą, ne veltui mėsą ar žuvį rekomenduojama valgyti su daržovėmis. Taip pat labai svarbu, kad žarnyne maistas per ilgai neužsilaikytų, juolab kad sumažėjęs mūsų fizinis aktyvumas vėlgi skatina maistą užsistovėti žarnyne. Ilgainiui atsiranda antsvoris, sutrinka tuštinimasis. Skaidulos tarsi kaištis stumia maistą tolyn, neleidžia jam užsilaikyti ir rūgti, todėl neprasideda pilvo pūtimas ir kiti nemalonūs procesai. Viena pagrindinių vidurių užkietėjimo priežasčių – nevalgomas skaidulų turintis maistas, o sultys skaidulų mums nesuteikia arba suteikiau žymiai mažiau nei vaisiai ir daržovės“, - aiškino pašnekovė.
Be to, sultys dėl labai greito jų patekimo į kraujotaką labai stipriai veikia mūsų kepenis ir kasą. Mat vaisių sultyse labai daug cukraus – nors jis natūralus, tai vis tiek cukrus. Todėl išgėrus sulčių labai greitai pakyla gliukozės lygis kraujyje ir tuo momentu atrodo, kad jaučiamas sotumas, tačiau suskatinamas apetitas ir po valandos-pusantros vėl norima valgyti. Žmogui atrodo, kad jis nieko nevalgė, nors kalorijų gauna pakankamai daug. Jei valgome visą vaisių arba daržovę, V. Kurpienės teigimu, medžiagos įsisavinamos palaipsniui. Taigi kartais pasimėgauti sultimis tikrai galima, bet nereikėtų to daryti kasdien.
„Visada svarbus klausimas – kiek ir kaip dažnai. Pavyzdžiui, labai populiaru gerti morkų sultis. Valgant morkas jų tiek nesuvalgytumėte, kad perdozuotumėte, o sulčių perdozuoti galima. Man tenka girdėti, kaip žmonės, kurie kasdien geria morkų sultis, džiaugiasi gelsvą atspalvį įgavusia oda, esą nereikia degintis. Iš tiesų tai ženklas, kad organizmas jau „nebeatlaiko“ sulčių dozių. Tai dar kartą įrodo, kokį stiprų poveikį jos turi organizmui. Todėl mėgautis jomis reikia retai, o taip pat visada patariu būtinai skiesti sultis vaikams.
Beje, pastaruoju metu išpopuliarėję vaikus girdyti tik sultimis ir kompotais. Tai labai nesveika. Vaikas turi gerti vandenį, o sultis ir kompotus – tik kartais. Didžiausia blogybė, kad vaikai gėrimus gurkšnoja nuolat. Kai kas nors suvalgoma arba išgeriama, pasikeičia burnos pH. Jis atsistato per 40-45 minutes. Kadangi vaikai nuolatos gurkšnoja tarp valgymų, jų pH nespėja atsistatyti. Todėl nėra ko stebėtis, kad vaikų labai stipriai genda dantys. Odontologai jau nebesistebi, kai dvejų metų vaikas turi penkias skyles. Vanduo vienintelis šio rodiklio nekeičia. Iš maisto produktų mažiausiai pH keičia nesaldinta arbata“, - pasakojo specialistė.
Pašnekovė teigė skaičiusi, kad Harvardo medicinos mokykla neseniai iš sveikų produktų sąrašo išėmė sultis, kaip labai daug cukraus turintį produktą. Jie rekomenduoja sultimis mėgautis saikingai. Paklausta, kaip vertinanti išpopuliarėjusius žaliuosius kokteilius, ji pabrėžė, kad viskas priklauso nuo jų sudėties. Jeigu yra daug žalėsių ir mažai vaisių, jų dedama tik dėl tekstūros, tuomet viskas gerai. Tačiau labai dažnai visavalgiai daro atvirkščiai – deda daug vaisių ir mažai žalėsių. Tuomet gana nedidelėje porcijoje kokteilio gali būti net 500 kalorijų, o tai jau pietų porcijos atitikmuo.
„Kai žmogus valgo tik augalinį maistą, jam trūksta kalorijų, nes daržovėse jų yra labai mažai. Tačiau jei žmogus valgo riebią kiaulieną ir dar išgeria kokteilį, tą dieną jis jau nelabai ką gali suvalgyti, o tikrai valgys. Taigi jei žmogus visavalgis, siūlyčiau jam panaudoti savo dantis ir daržoves kramtyti. Jeigu jis žaliavalgis, vienareikšmiškai jam reikalingas žaliasis kokteilis“, - svarstė V. Kurpienė.
Daržovių sultys vartojamos gydomaisiais tikslais
Daržovių sultys iš tiesų turi gydomąjį poveikį, bet jas reikia vartoti mažais kiekiais. Pavyzdžiui, burokėlių sultis, kurios yra be galo aktyvus produktas, patariama pradėti gerti nuo šaukšto ir palaipsniui didinti jų kiekį. Taip pat nėra vieningos nuomonės, ar jei sultys geriamos gydymo tikslais, galima skirtingų daržovių sultis maišyti. Žinoma, jei geriama tik dėl skonio, tai reikšmės neturi. Nėra aišku dėl daržovių sulčių maišymo. Vieni sako, kad jas maišyti galima, kiti teigia, kad jas maišant susidaro netinkami junginiai. „Kai nuo sulčių supykina, tai ženklas, kad perdozuota, o žmonės dažnai susigalvoja, kad jeigu blogai jaučiasi, tai esą geras ženklas – organizmas valosi. Tai visiškas mitas“, - tikino pašnekovė.
Paterizuotos sultys (pastaruoju metu ypač populiarios obuolių sultys) nuo šviežiai spaustų skiriasi tik vitaminų ir antioksidantų kiekiu bei, žinoma, skoniu, tačiau su kiekviena diena, net ir laikant jas vakuume, jų maistinė vertė mažėja, todėl šiemet tikrai nereikėtų vartoti pernai spaustų sulčių. Vis dėlto V. Kurpienė sutiko, kad tai puiki alternatyva, kai reikia naudingai panaudoti obuolių derlių. „Mes taip pat dalį sodo obuolių nuvežame į sulčių spaudyklą. Tačiau kasdien tokių sulčių nevartojame, jos geriamos vietoj alkoholinių gėrimų per šventes, skiedžiant vaikams vietoj limonado švenčių metu“, - teigė specialistė.
Ar vertingos pasterizuotos sultys
Pasak Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorės dr. Inos Jasutienės, pasterizuotos sultys tiek namuose, tiek sulčių spaudimo fabrikėliuose pakaitinamos iki 80 laipsnių, kad mikrobai žūtų, tačiau išliktų daugiau vitaminų. Sterilizacijos atveju, kai užvirinama iki 100 laipsnių, daugelis jų žūva. Atsparūs temperatūrai tik dauguma mineralų.
Pašnekovės teigimu, kiek pasterizuotose sultyse išlieka vitaminų, priklauso ir nuo to, kiek jų buvo pačiuose obuoliuose. Tai priklauso nuo vaisių kokybės, nuo buvusių orų, saulėtų dienų skaičiaus. Taigi kiekvienais metais vitaminų ir mineralų kiekis obuoliuose gali būti skirtingas. Labiausiai karščiui neatsparus vitaminas C – jo gali dingti iki 40-50 proc. Taip pat jis jautrus šviesai ir sąlyčiui su metalu.
„Šiuo metu labai populiaru išspaustas ir pasterizuotas obuolių sultis supilstyti į polietileno maišelius su kraneliu, kurie dedami į kartonines dėžutes. Dėžutė apsaugo sultis nuo šviesos, kranelis – nuo sąlyčio su deguonimi. Taip sultys ilgiau išlieka pakankamai šviežios. Jei žmonės prisispaudžia sulčių namuose ir supilsto tradiciškai į 3 litrų talpos stiklainius, taip pat laikyti jų šviesoje, juolab tiesioginiuose spinduliuose nereikėtų. Tik limonadus galima laikyti bet kur, ir jiems nieko neatsitiks“, - teigė specialistė.
Kadangi šios sultys apsaugotos nuo šviesos ir deguonies, jos manymu, vitaminų ir mineralų sudėtis joms stovint neturėtų labai keistis. Kita vertus, tai pakankamai naujas įpakavimas ir kol kas nėra atlikta tyrimų, kas vyksta su sulčių sudėtimi.
„Šiaip ar taip tokios sultys – puiki alternatyva žiemą obuoliams. Mat obuolius reikia turėti, kur laikyti, tačiau turint sodą su 5-6 obelimis rengti jiems saugyklą tikrai neapsimoka. Gerą rūsį taip pat turi ne visi. Taigi, užuot vėliau išmetus obuolius, daug naudingiau pasirūpinti žiemai jų sultimis“, - įsitikinusi pašnekovė.