Pragaištinga orų permaina: kaip išvengti ligos patalo

Po užsitęsusių karščių netikėtai atėjusi rudeniška dargana – tikras išbandymas mūsų organizmui. Pasak specialistų, kovą su orų permainomis pralaimime tik dėl savo pačių kaltės.

Kokias kūno dalis būtina uždengti

„Kai įvyksta staigus temperatūros pokytis, tradiciškai visada sulaukiame pacientų, kurie nespėja prisitaikyti. Jau dabar vienas kitas toks atsiranda, vėliau bus dar daugiau. Šiemet temperatūrų šuolis buvo ypatingai drastiškas, kadangi labai ilgai laikėsi didžiuliai karščiai – per 30 laipsnių šilumos, o pastaruoju metu labai staigiai atvėso, ypač šalti tapo rytai ir vakarai“, - teigė Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė.

Pasak jos, organizmui nespėjus prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, susilpnėja imunitetas, tačiau didele dalimi dėl to būna kaltas pats žmogus, kadangi pasirenka netinkamą aprangą, pamiršta išjungti kondicionierių, vis dar vartoja šaltus gėrimus ir pan. Būtent tokie dalykai išderina imunitetą.

„Pastarosiomis dienomis stebėjau, kaip apsirengę vaikšto žmonės. Buvo galima išvysti einančius ir su šiltais šalikais, šiltesnėmis striukėmis, ilgomis kelnėmis, uždarais batais, o šalia – basakojus, įsispyrusius į atviras basutes, pliku kaklu ir plonais rūbais. Aišku, kad organizmas nespėja adaptuotis prie staigaus atšalimo. Pacientai taip pasakoja – esą sušalau, nes vakaras buvo šaltas, traukė skersvėjis, o mes ilgiau pasėdėjome terasoje ar prie ežero.

Kai gamta mūsų negąsdina tokiais staigiais temperatūros svyravimais, mes spėjame adaptuotis. Ir rengiamės po truputį – iš pradžių atsiranda šiltesnis megztinis, vėliau striukė, šalikėlis ant kaklo, pirštinės. Tai vyksta labai palaipsniui, kadangi prie naujos temperatūros, jei šuoliukas nėra labai staigus, organizmas palaipsniui adaptuojasi, apsipranta. Tačiau atšalus staigiai reikia akimirksniu prisitaikyti prie gamtos išdaigų ir stengtis nesušalti, o tam būtina tiesiog šiltai rengtis. 9 laipsnių temperatūra organizmui visada vienoda, nesvarbu, ar tai vasara, ar spalio mėnuo. Reikia nepamiršti savisaugos instinkto. Staigiai sušalus, kaip, beje, ir staigiai perkaitus, organizmas netenka budrumo ir imunitetas silpnėja. Tokiu atveju net paprasčiausias virusas ar bakterija nepraleidžia progos pasireikšti ir daugintis“, - patarė medikė.

Ką daryti vis dėlto sušalus?

Šeimos gydytojos teigimu, nors vyrauja nuostata, kad po vasaros imunitetas turėtų būti pagerėjęs, taip nėra. Dažnai žmonės tik įsivaizduoja, kad grūdinasi. Pavyzdžiui, jei per vasarą vieną kitą kartą pasimaudome, ar kiek daugiau pabūname gryname ore, dar nereiškia, kad užsigrūdinome. Žinoma, saulė, fizinis aktyvumas organizmą veikia teigiamai, tačiau imunitetas – labai sudėtingas mechanizmas.

„Štai vidury vasaros, per pačius karščius, taip pat turėjome nemažai plaučių uždegimo atvejų. Mat imunitetą slopina bet koks staigus temperatūrų šuolis, taip pat ir iš šaltesnio į karštesnį orą. Pagaliau vasarą labai daug bėdų pridarė kondicionieriai, taip pat šalti gėrimai ir užkandžiai. Šiuo metu didžiosios pacientų bangos dar laukiame, kita vertus, perėjimas iš žiemos į pavasarį ligų atžvilgiu vis dėlto yra skaitlingesnis nei perėjimas iš vasaros į rudenį“, - sakė N. Vaicekauskienė.

Ką daryti vis dėlto sušalus? Pasak medikės, tinka visos liaudiškos priemonės – šilta arbata, tik ne per daug karšta, kojų pakaitinimas, įsisukimas į dekį, čiulpinukai gerklei.

„Iš esmės reikia skirti dėmesio simptominiam gydymui – kur jaučiame, kad negerai, ten ir pulti į pagalbą. Prasideda sloga – nosį reikėtų praplauti druskos vandeniu, peršti gerklę – pagerti šiltos arbatos, paskalauti, pavartoti čiulpinukų. Jei per tris dienas simptomai negerėja arba blogėja, verta pasitarti su gydytoju“, - patarė pašnekovė.

Nuo ko pradėti stiprinti imunitetą

Pasak homeopatės Vaidilutės Zakarauskienės, priežasčių, kodėl žmonės dažnai peršąla, reikia ieškoti kur kas giliau. „Mes visiškai pamiršome, ką reiškia grūdintis. Šiuo metu imuniteto stiprinimas siejamas tik su sintetiniais maisto papildais, kurie nepaliaujamai reklamuojami. Visi tikisi gauti tą stebuklingą tabletę ir nebeturėti jokių bėdų. Tačiau mano ilgametė patirtis su peršalimo ligomis rodo, kad reklamuojami vitaminai nuo susirgimų neapsaugo. Nuolat juos geriantys žmonės, ypač vaikai, prasidėjus rudeniui, taip pat ištisai serga“, - įsitikinusi specialistė.

Anot jos, nuolat sergantys žmonės labai dažnai netinkamai maitinasi. Jei patekęs virusas organizme neranda tinkamos terpės, jis nesidaugina ir žmogus nesuserga. Tačiau savo organizmą mes labai surūgštiname, ypač vartodami daug cukraus – konditerijos, miltinių ir saldžių pieno produktų gaminių. Prieš 50 metų saldainius vaikai gaudavo tik per didžiąsias šventes, o dabar cukrus – duona kasdieninė. Net beveik visi jogurtai yra pasaldinti.

V. Zakarauskienės teigimu, norint sustiprinti imunitetą, būtina prisiminti mankštą. Mankštintis patariama prie atviro lango ir kiek įmanoma išsirengus, kad oda pratintųsi prie šalto oro. Dar vienu rytiniu ritualu turėtų tapti apsitrynimas šaltu vandeniu.

„Iškart pradėti nuo šalto dušo negerai – organizmui tai būtų per didelis stresas. Žmogus taip besigrūdindamas netgi gali susirgti. Galima apsitrinti šlapiu rankšluosčiu, o kam baisu ir tai – užšaldyti kameroje butelį su vandeniu ir juo per rankšluostį trintis. Vieną dieną galima patrinti tik pėdas, kitą dieną – jau ir blauzdas ir taip po truputį keliauti aukštyn, kol galėsite apsitrinti visą kūną. Grūdintis reikia protingai, palaipsniui“, - patarė pašnekovė.

Anot jos, vienas iš būdų pagerinti imunitetą – bičių pikis, kurį geriausia ne vaistinėje pirkti, o traukti tiesiai iš avilio. Nuolat turintiems problemų su gerkle padėtų alijošius. Šio augalo sulčių kasdien reikėtų išgerti po porą šaukštelių. Skoniui pagerinti jas galima maišyti su bananais ar obuoliais. Nuo slogos geriausias vaistas – nosies praplovimas vandeniu su druska ar žolelių aliejais – vieną nosiaryklę reikia užspausti, įtraukti vandens, o pro kitą jį išpūsti.

„Įvairių liaudiškų receptų, kaip stiprinti sveikatą, yra nemažai. Vieniems padeda vieni, kitiems – kiti. Žmogus gali išbandyti ir pasirinkti sau tinkamiausią, tačiau visų jų poveikį įmanoma pajusti tik po poros mėnesių. Per savaitę imunitetas nesusidaro“, - įspėjo homeopatė.

Netradicinės medicinos atstovai taip pat pataria kasdien valgyti česnako, jei organizmas toleruoja šį augalą. Labai naudinga česnaką lygiomis dalimis sutrinti su medumi ir kas vakarą suvalgyti šios masės po šaukštą, užsigeriant vandeniu. Kai šalia serga namiškiai, česnaku suvilgytą tamponą patartina palaikyti ir nosyje.

Reikėtų gerti daug vaistažolių arbatų. Pavyzdžiui, vieną savaitę galima pagerti dilgėlių, kitą – kitokių vaistažolių. Pajutus ligos simptomus, tinka bruknių lapų arbata. Nors bruknės labiau gydo šlapimo takų ligas, jos padeda ir peršalus. Taip pat iš vakaro galima užsiplikyti erškėtrožių uogų arbatos – kuo ilgiau jos pastovės, tuo bus veiksmingesnės. Nereikėtų pamiršti ir spanguolių, kurias galima sutrinti su medumi, išspausti sultis ar pasidaryti iš jų gaivos. Kadangi šios uogos gan rūgščios, geriausia jas valgyti ar užsigerti 20 min. po valgio.