Prieš 13 mėnesių kardinaliai mitybą pakeitusi šeima atsikratė daugybės sveikatos negalavimų

Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojui Dariui Kubiliui po kelių nelaimių šeimoje į rankas pakliuvo knyga, pateikianti, jo manymu, patikimus duomenis apie gyvūninių baltymų ir riebalų žalą mūsų organizmui. Per kelis mėnesius jo šeima visiškai atsisakė pieno produktų, mėsos ir bet kokių kitų gyvūninės kilmės valgių. Rezultatas: anksčiau buvę šeimos narių prasti kraujo tyrimai šiuo metu idealūs, o kamavusios ligos vis labiau traukiasi.

Praėjo alergija, širdies problemos ir sustiprėjo imunitetas

Medikas prisipažino mitybos svarba besidomintis jau seniai – mat sulaukiantis daug pacientų su atsinaujinančiomis opomis. Nors jis mano, kad jas galima kontroliuoti pakeitus mitybą, žmonės dažniausiai kliaunasi tik vaistais. Jį patį kardinaliai pakeisti savo mitybą paskatino įvykiai šeimoje: tėvui, kuris nuo jaunystės buvo sportuojantis žmogus, jau 50-ties metų teko atlikti širdies šuntavimą. Netrukus po to nuo infarkto mirė uošvis.

„Aš pats gyvenau normalų gyvenimą, valgiau, kaip buvau išmokęs iš tėvų ir supančios aplinkos, maistą, kuris daugumai įprastas: pieno produktai, kiaušiniai, paukštiena, mėsa, žuvis, tiesa, netrūko ir daržovių, grūdų ar vaisų. Tačiau kai pasidariau kraujo tyrimą, labai nustebau: pasirodė, kad kepenų fermentai ir cholesterolis padidėję, organizme vyksta uždegiminiai procesai. Taigi situacija buvo bloga. Dabar tiek mano, tiek kitų šeimos narių kraujo rodikliai idealūs. Anksčiau turėjome rimtų problemų su vidurių užkietėjimu, dabar viskas susitvarkė. O kai pagerėjo virškinimas, nebe taip kimba infekcinės ligos. Vaikai pradėjo mažiau sirgti, serga lengviau. Pernai vidurinioji dukra pradėjo eiti į darželį. Per metus ji praleido vos septynias dienas ir dalį iš jų todėl, kad darželyje buvo karantinas. Vyresnioji anksčiau sirgdavo dažnai ir sunkiai, ne kartą esame gulėję ligoninėje. Pernai dėl ligos darželio ji praktiškai nepraleido. Be to, vyresnioji buvo labai nevalgus vaikas – visada balansavo ant kritinės svorio ir ūgio ribos. Dabar situacija pagerėjo, ji pradėjo labai augti.

Mūsų vaistinėlė baigia ištuštėti, nes tenka išmesti vaistus, kurių galiojimo laikas pasibaigė. Tuo tarpu anksčiau buvome ir į antibiotikus įjunkę. Aš pats jau po kelių naujos mitybos mėnesių pastebėjau, kad nebeliko lėtinio nuovargio. Anksčiau turėjau širdies simptomų – jau keletą mėnesių nebejaučiu jokių permušimų. Per pusę metų numečiau apie 10 kg antsvorio, nors maisto neribojau ir kalorijų neskaičiavau. Visiškai išnyko poreikis vartoti alkoholį. Praėjo ir mano žmoną varginusios alergijos. Ji kentėjo nuo ištisinės slogos ir jau buvo perėjusi prie hormoninės terapijos. Palaipsniui atsisakius visų pieno produktų jau po pusmečio situacija gerokai pagerėjo ir jai nebereikia vaistų“, - pokyčius vardijo pašnekovas.

Svarbiausias reikalavimas kruopoms – pilnas grūdas

Šeima prieš 13 mėnesių visiškai atsisakė gyvūninio maisto – mėsos, paukštienos ir pieno produktų, taip pat sviesto, bei kitų gyvūninės kilmės baltymų ir riebalų, o kruopas renkasi tik pilno grūdo – neperdirbtas ir nepoliruotas. Šį principą jis perėmė iš mitybos biochemijos profesoriaus T. Colino Campbello bestselerio „Natūralus būdas išvengti ligų“. Knygoje aprašomi 50 metų vykdomų studijų rezultatai, kurie patvirtina, kad pagrindinė širdies ir kraujagyslių bei daugelio kitų ligų priežastis – gyvūninės kilmės baltymai ir riebalai.

„Kai nusprendėme keisti mitybą ir atsisakėme mėsos, pradėjome valgyti daugiau žirnių, pupelių ir stebėjomės, kad mums nepučia pilvų. Anksčiau praktiškai nevalgėme česnakų, svogūnų, dabar jų valgome daug – ir keptų, ir virtų, ir žalių. Pradėjome valgyti įvairesnių grūdų – mūsų mityboje atsirado balandos (kvinojos), burnočiai, grikiai, soros. Maždaug pusę mūsų suvalgomo maisto sudaro termiškai apdorotas, kitą pusę – žalias. Visus grūdus paverdame, kadangi juose yra krakmolo, kuris nepavirtas neįsisavinamas. Norint valgyti termiškai neapdorotus grūdus, juos reikia daiginti, kad jie pakeistų struktūrą. Tik kai kurios kruopos turi mažiau krakmolo, pavyzdžiui grikiai.

Anksčiau stengėmės pirkti ekologinį maistą, tačiau dabar tam neteikiame didelės reikšmės. Valgome tiek pačių užaugintas daržoves, tiek pirktas turguje, tiek iš prekybos centro. Tiesiog stengiamės rinktis kuo šviežesnius produktus. Pavyzdžiui, grikius perkame ūkininkų turguje, nes jie ten būna šio sezono. Kitas kruopas perkame ekologinėse parduotuvėse, kadangi visi prekybos centruose parduodami grūdai būna poliruoti. Iš prekybos centrų perkame tik avižų dribsnius ir ankštines daržoves. Taigi svarbiausias mūsų reikalavimas – natūralūs, neapdoroti, nerafinuoti produktai“, - pasakojo D. Kubilius.

Jokio gyvūninio maisto

Atsisakiusi gyvūninio maisto, iš pradžių šeima valgė daug kruopų. Po truputį visi produktai rado savo vietą.

„Valgome daug ankštinių daržovių – dažniausiai žirnių, avinžirnių ir lęšių. Buvo laikas, kai per savaitę suvalgydavome po 20 kg obuolių. Dabar valgome mažiau, bet kai norisi užkąsti, visada pasiimu obuolį. Nesame visiškai nusistatę prieš keptą maistą, tačiau jei maistas pakeptas aliejuje, visgi stengiamės jį suvalgyti iškart, nepalikti kitai dienai, kadangi pakaitintame aliejuje pagreitėja oksidacijos reakcijos. Dažnai aliejaus įpilame į jau pagamintą maistą.

Košes ir daržoves verdame su minimaliu kiekiu vandens, kad košei išvirus nereikėtų jo nupilti. Geriau jo pripilame mažiau, o vėliau papildome, jei trūksta. Taip neprarandama mikroelementų. Rudenį vartojame daug bruknių ir spanguolių. Bruknes mėgstame netgi labiau, nes jas trinant reikia kur kas mažiau cukraus. Litrui bruknių užtenka vos kelių šaukštų. Trintos uogos puikiai tinka prie košės. Gaminamės humusą (rytietiška užtepėlė iš avinžirnių), jį valgome su duona arba morkomis. Duonos valgome, tačiau ne per daug, ją renkamės raugintą, juodą“, - pasakojo pašnekovas.

D. Kubilius pasidalino ir mėgiamu ankstyvo pavasario receptu: dubenėlis žydinčių kopūstų (jie žydi šiek tiek vėliau negu žibutės), vienas prinokęs avokadas, burokine tarka tarkuotos morkos,
sutrinta česnako skiltelė. Salotas galima užpilti alyvuogių aliejumi, pagardinti prieskoniais.

Mėgstamiausi patiekalai

Pašnekovas tikino, kad neužsiima maisto derinimu bei nesilaiko nuostatos likus kelioms valandoms iki miego nevalgyti – mat dėl šiuolaikinio gyvenimo ritmo kartais tai tiesiog neįmanoma.

„Tiesiog stengiamės vakare nevalgyti sunkaus, krakmolingo maisto ir ribojame jo kiekį. Kita vertus, žiemos metu dažnos mūsų vakarienės – bulvės su raugintais kopūstais ir sėmenų aliejumi. Toks skonis, kad net dabar laukiu, tik vis dar atidedame, kol yra kitų daržovių. Be to, raugintuose kopūstuose ir agurkuose yra tų pačių bakterijų, dėl kurių raginama gerti jogurtą. Ryte dažniausiai valgome košę, o firminiai savaitgalio pusryčiai – kruopos su dideliu dubeniu salotų. Šią vasarą populiariausios daržovės buvo cukinijos (valgėme jas tiesiog žalias), rukolos ir pomidorai.

Pastaruoju metu mūsų mėgstamas maistas – bulvių ir cukinijų apkepas. Patarkuojame cukinijos burokine tarka, bulvių – morkine ir dedame kelias saujas išvirtų kruopų (kvinojos arba grikių), įpilame kelis šlakelius aliejaus. Iš pradžių apkepas dėl cukinijos būna skystokas, bet kitą dieną sustandėja ir tampa dar skanesnis. Kai nėra laiko gaminti, puikiai tinka lęšiai. Kol jie išverda ant lėtos ugnies, pakepiname porų, kad šie pasidarytų saldūs, suverčiame į lęšius bei pridedame pomidorų arba saulėje džiovintų pomidorų. Šį natūralų receptą seminaro metu išmokome iš šveicaro Andreaso Bosserto“, - pasakojo vyras.

D. Kubiliaus dukros dienos metu taip pat maitinasi lauknešėliu iš namų. „Kita vertus, stengiamės neatimti iš jų galimybės pavalgyti ir gyvūninės kilmės, riebesnio, baltyminio maisto, kad, patekusios į aplinką, kurioje jo yra daug, jos neturėtų bėdų su sveikata. Žinoma, mergaitės nori tų pramonės apžavų, tad tenka jas pristabdyti. Tačiau pastebėjau, kad šeimose, kurios maitinasi įprastai, tėvai taip pat kontroliuoja savo vaikus, kad jie nevalgytų per daug saldainių, čipsų ir pan.“, - tikino trijų dukrų tėvas.