Produktas, sukeliantis priklausomybę: riebus, bet labai naudingas

Paaiškėjo, kodėl mes negalime atsispirti sūriui – dedame jį ant sumuštinių, skanaujame su vynu arba gardiname juo picą. Pasirodo, sūriui išsivysto priklausomybė, nes iš jame esančio kazeino susidaro medžiagos, primenančios morfiną, praneša „Thrillist“.

Sūrį galima vadinti pienišku kokainu, sako ne pelno siekiančios organizacijos „Physicians Committee for Responsible Medicine“ įkūrėjas ir prezidentas dr. Nealas Barnardas. Mūsų smegenys į sūrį reaguoja panašiai kaip į priklausomybę sukeliančias medžiagas, nes jame yra kazeino.

Šios medžiagos yra visuose pieno produktuose, bet sūryje dėl gamybos proceso ypatybių jo koncentracija labai didelė. Tad kaskart suvalgius sūrio, organizmas turi suskaidyti kazeiną, kuris kaip ir kiti baltymai iš esmės yra tarsi iš karoliukų suverta amino rūgščių grandinė.

Organizmui virškinant sūrį, „karoliukai neišsiskiria visiškai. Kai kurie jų išlieka sujungti keturių, penkių ar septynių amino rūgščių grupėje“, - aiškina dr. N. Barnardas.

Būtent šios trumpesnės grandinės ir yra medžiagos, kurių poveikis primena morfiną. Jos vadinamos kazomorfinais ir smegenyse gali susijungti su opiatų receptoriais, todėl mes tiesiame ranką prie kito gabalėlio sūrio, kaip narkomanas prie dar vienos dozės.

Laimei, nuo sūrio nedreba rankos ir jis neturi kito, organizmą žalojančio poveikio.

Sūryje gausu kalcio, fosforo, vitamino A, taip pat E, B grupės vitaminų (B2, B6, B12) ir kt. Priklausomai nuo sūrio rūšies, skiriasi ir jo maistinė vertė. Suvalgę 100 g fermentinio sūrio, gausite suaugusiems rekomenduojamą kalcio paros normą (800 mg). Daugiausiai jo yra kietuose sūriuose, nes jie ilgiau nokinami ir juose daugiau sausųjų medžiagų.

Nors sūryje gausu sočiųjų riebalų, šis produktas reikalingas ir naudingas (tik svarbu neprarasti saiko)