Jei saulėtomis dienomis jau teko važiuoti prigrūstu viešuoju transportu, puikiai suprantate, apie ką yra kalbama.
Prakaitas – natūrali organizmo reakcija, kurios metu kūnas vėsinasi, valosi, reguliuoja temperatūrą. Tačiau yra žmonių, kuriems net ramiai sėdint prakaitas žliaugia upeliais. Skaičiuojama, kad kad hiperhidroze – padidėjusiu prakaitavimu – pasaulyje serga apie 3 proc. žmonių. Lietuvoje šis skaičius galėtų siekti beveik 100 tūkst. Kenčiantiems nuo šlapių pažastų sindromo patariama dažniau nei įprasta praustis ir skirti didesnį dėmesį drabužių kokybei, tačiau to pakanka ne visada.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė DELFI aiškino, kad pagausėjęs prakaitavimas gali išduoti rimtesnes sveikatos problemas.
Padėti gali antiperspirantai, kurie skatina mažesnį prakaito išsiskyrimą.
„Ši priemonė dažniau naudojama vakare, prieš miegą, tačiau kartais pasižymi odą dirginančiu poveikiu. Kai niekas nepadeda, populiari procedūra – botulino toksino injekcijos. Ji dažniausiai atliekama prieš vasaros sezoną“, - pasakojo specialistė.
Tiesa, tai gana naujas hiperhidrozės gydymo būdas, įdiegtas į klinikinę praktiką tik 2004 m. Gydytoja priminė, kad prakaituoja ne tik pažastys, tačiau ir veidas, rankos, nugaros sritis ir kt.
„Nesusidūrusiems sunku suprasti, bet tai yra didelis diskomfortas. Žmonės ir dokumentus sugadina, rūbus turi keisti 2-3 kartus per dieną. Tai yra didelė, tačiau išsprendžiama problema“, - sakė Dermatovenerologijos centro vadovė.
Prieš keletą metų viešojoje erdvėje plačiai paplito tyrimai, kurie esą nustatė ryšį tarp dezodorantų naudojimo ir krūties vėžio. Buvo rašoma, kad dažnai naudojant dezodorantus su aliuminio druskomis pažasties srityje padidėja aliuminio koncentracija. Ši medžiaga patekusi į žmogaus organizmą, padeda vystytis vėžiui, gali trikdyti hormonų veiklą ar net pakeisti ląstelių struktūrą.
Paprašyta pakomentuoti šiuos tyrimus, gydytoja nuramino - minėtų tyrimų rezultatai yra labai abejotini.
„Tai yra senas mitas, kuris galiausiai nepasitvirtino. Tyrimą peržiūrėję mokslininkai teigė, kad dezodontatų ir vėžio ryšys yra atsitiktinis. Tiriamos moterys turėjo kitų vėžį sukeliančių faktorių“, - sakė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Todėl renkantis priemones nuo prakaitavimo geriausia jų ieškoti vaistinėse.
„Kuo mes daugiau priemonių naudojame, tuo ilgainiui tampame jautrūs, atsiranda naujos alerginės reakcijos. Medikai pataria priemones nuo prakaitavimo pirkti vaistinėse – su ten parduodamomis priemonėmis yra tikrai atlikti stambaus masto tyrimai, tad garantuojamas didesnis saugumas. Tačiau ir tokiu atveju gali pasireikšti individualus jautrumas“, - pripažino pašnekovė.
Dažniausias neatitikimas – nenurodytas galiojimo laikas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba DELFI paaiškino, kad kosmetikos gaminiai, kurie panaudoti turėtų būti pašalinami nuo odos, priskiriami prie nuplaunamų gaminių. Kosmetikos gaminiai, skirti ilgą laiką liestis su oda (tokie kaip priemonės nuo prakaitavimo) priskiriami prie nenuplaunamų gaminių.
„Dėl nenuplaunamų odos priežiūros gaminių per 2016 m. 4 mėn. atliktas 31 patikrinimas (pažeidimai nustatyti 9 patikrinimuose - 29,0 %) ir atlikti 26 (pažeidimai nustatyti 6 patikrinimuose – 23,0 %) nuplaunamų odos priežiūros gaminių patikrinimai. Pažeidimai nustatyti dėl Reglamento 19 straipsnio „Ženklinimas“ reikalavimų neatitikimo – nenurodyta data, iki kurios tinkamomis sąlygomis laikomas kosmetikos gaminys išlaiko savo pirminę funkciją, o svarbiausia – atitinka Reglamento 3 straipsnio „Sauga“ reikalavimus (minimalaus tinkamumo termino data); nenurodomas atsakingo asmens pavadinimas arba registruotas pavadinimas bei adresas (ši informacija gali būti pateikta sutrumpintai, jei iš to sutrumpinimo galima atpažinti atsakingą asmenį ir jo adresą.
Rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai, tačiau vartotojas turi naudoti juos laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į ženklinimą, su naudojimu susijusius nurodymus, bei visas kitas nuorodas ar informaciją, kurią pateikia kosmetikos gaminio gamintojas“, - rašoma atsakyme.
2013 m. tokias priemones reglamentuojantį įstatymą papildė 17 straipsnis, kuris nustato, kad „Draudžiama 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių nuostatų neatitinkanti reklama“.
„Pažymime, kad kosmetikos gaminių reklamoje vartojami teiginiai turi būti pagrįsti teisinga ir su gaminiu susijusia informacija: teiginyje nurodyta sudedamoji dalis būtinai turi būti ir gaminyje, konkrečios sudedamosios dalies savybės neturi būti siejamos su gaminio savybėmis, teiginiai neturi leisti manyti, kad nuomonės – patikrinti teiginiai, jei tos nuomonės nėra pagrįstos patikrinamais įrodymais.
Atkreiptinas dėmesys, kad gaminio veiksmingumo pristatymas grindžiamas tik turimais patvirtinančiais įrodymais. Pažymime, kad tam tikrais atvejais komercinės veiklos subjektai pateikia vartotojams klaidinančią informaciją apie kosmetikos gaminio savybes, nurodo, kad kosmetikos gaminys turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, tokiu būdu sudarant vartotojams įspūdį, kad kosmetikos gaminys gali gydyti ar padėti išvengti ligų. Pažymime, kad tokie kosmetikos gaminiai gali turėti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai, nes vartotojai, klaidinami dėl gaminio gydomųjų savybių, gali juos įsigyti ir vartoti kaip vaistus be gydytojo priežiūros. Jeigu nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, tokiu atveju toks gaminys privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas ar medicinos prietaisas“, - rašoma VVTAT atsakyme.