Gydoma ne tik vaistais
Pasak profesoriaus, po tyrimų, kartu su pacientu sudaromas gydymo planas. Praktiškai visuose žingsniuose, išskyrus, jei pacientas gydomas priverstinai dėl grėsmės savo ar kitų sveikatai, turtui, su pacientu bandoma susitarti, gauti jo sutikimą.
„Į gydymo planą įtraukiama psichosocialinė reabilitacija, tai yra įvairių įgūdžių, kuriuos žmogus prarado dėl psichikos sutrikimų, atkūrimas“, – sakė prof. A. Germanavičius.
Pacientai ligoninėje dažniausiai keliasi 7 valandą, tada eina praustis, pusryčiauti. Vėliau atliekamos gydymo procedūros, dalinami vaistai ar injekcijos. Tada prasideda konsultacijos su psichologais, kitais specialistais. Priklausomai nuo gydymo plano, pacientas dalyvauja individualiuose arba grupiniuose užsiėmimuose.
Antroje dienos pusėje siūloma filmų, meno terapija. Stengiamasi išlaikyti stabilų maitinimo grafiką. Vakare ligoninėje gali apsilankyti artimieji.
Kada skubios pagalbos kreiptis reikia į psichiatrijos ligoninę?
Pasitaiko atvejų, kai skubiosios pagalbos žmogus kreipiasi į bendrą, nespecializuotą ligoninę, nors iš tiesų reikėtų vykti būtent į psichiatrijos ligoninę. Profesorius išvardijo, kokie požymiai rodo, kad pagalbos kreiptis reikia kreiptis į psichiatrijos ligoninę.
„Skubioji pagalba psichiatrijoje yra labai svarbi, kai būklė keičiasi greitai. Tai yra per kelias valandas ir pasireiškia mąstymo sutrikimai, aplinkos suvokimas. Žmogui atrodo, kad atsiranda aplinkos poveikis, jis pradeda girdėti balsus, užuosti kvapus. Visa tai gali pranašauti psichozės būseną.
Psichozė yra viena iš būklių, kai pagalbos reikia kreiptis skubiai. Kuo greičiau kreipiamasi, tuo geresni gydymo rezultatai“, – pasakojo pašnekovas.
Kiekvienas iš mūsų, pasak profesoriaus, gali bet kada patirti psichozės priepuolį. Labiau pažeidžiami tie, kurių artimųjų rate jau buvo tokių atvejų.
Kita grupė pacientų yra vyresni žmonės, kai jiems pasireiškia agresija, atrodo, kad kaimynai vagia jų daiktus, daro jiems kažką blogo, siunčia per sieną energiją.
„Tai rodo delyrą – kitą psichozės grupę, kuri pasireiškia esant organizmo sutrikimams, dėl ko sutrinka galvos smegenų veikla. Tokiu atveju irgi reikia nelaukti, nes delyrinė simptomatika yra pavojinga – kuo ji ilgiau užsitęsia, tuo ilgiau gydymas trunka. Labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra insulto, širdies ritmo sutrikimų, kraujagyslių pažeidimų“, – kalbėjo profesorius.
Savižudybės minčių atsiradimas taip pat yra viena iš svarbių indikacijų gauti skubią pagalbą psichiatrijoje. Pasak pašnekovo, tokiu atveju nebūtinai pagalbą reikia gauti psichiatrijos ligoninėje – galima kreiptis ir į savo sveikatos priežiūros įstaigą.
„Ekstremaliais atvejais, kai žmogus bando žudytis, pacientą mums atveža greitoji pagalba, policija arba juos gauname iš kitų ligoninių“, – sakė profesorius.
Jei niekas nebeteikia džiaugsmo – kreipkitės pagalbos
Kiekvienam riba, po kurios jau sunku vėl pakilti, pasak profesoriaus, yra labai skirtinga. Vieni sugeba ištverti net ir praradę artimuosius, darbą, pajamas, vaikus. Net ir po tokių nelaimių kai kuriems neprireikia psichiatrinės pagalbos.
„Ta riba kiekvienam individuali. Kai žmogus nebegali džiaugtis tuo, ką anksčiau mėgdavo daryti, kai izoliuojasi ir jaučia, kad buvimas tarp žmonių jiems tampa didele našta. Kai gyvenime nebekelia džiaugsmo įvairūs dalykai, reikia papildomų pastangų save priversti kažką daryti. Visa tai jau rodo ribą, kai reikia sustoti ir pagalvoti, kas su manimi vyksta, kur galėčiau gauti pirminę konsultaciją“, – kalbėjo prof. A. Germanavičius.
Pašnekovas primena, kad savivaldybės turi krizių centrus, kuriuose dirba psichologai. Jei po kelių konsultacijų žmogui nepagerėja, profesorius pataria kreiptis į psichikos sveikatos centrus.
„Juose iš esmės kiekvienas turime savo psichiatrą. Tačiau daugelis nežino, kad jį turi, tad tikrai paraginčiau kreiptis“, – sakė profesorius.
Dažnai kalbama, kad psichologinė pagalba Lietuvoje yra labai prastai prieinama, tad vienintelis būdas ją gauti – eiti privačiai. Visgi pagal Ligonių kasos taisykles, psichiatro pagalbą visi apdrausti asmenys gali gauti nemokamai savo gydymo įstaigoje. Problema ta, kad trūksta gydytojų psichiatrų, kurie norėtų dirbti už mažas algas viešosiose įstaigose.
Be to, psichoterapijos rūšių gali būti įvairių, o viešoje gydymo įstaigoje nebūtinai bus tam tikra reikiama rūšis. Tada tenka kreiptis privačiai.
Tačiau, jei reikia tiesiog psichologo pagalbos, ją nemokamai galima gauti su šeimos gydytojo siuntimu.
Pastarieji keleri metai žmonėms pažėrė vieną išbandymą po kito. Prasidėjusi pandemija, vėliau karas Ukrainoje, o dabar dar ir ekonominiai sunkumai gali padaryti nemažą įtaką psichologinei sveikatai.
„Dabar su tam tikru pavėlavimu matome daugiau pacientų, kurie turėjo ribotas galimybes kreiptis pagalbos pandemijos metu, arba bijojo užsikrėsti ir nesikreipė. Yra pacientų, kuriems nuolatinė informacija apie karą Ukrainoje kelia didelį nerimą ir sukelia atkrytį. Bet ši dalis nėra labai didelė. Daug didesnis buvo neigiamas pandemijos poveikis psichinei sveikatai“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu ekonominės krizės visada susiejamos su savižudybių skaičiaus padidėjimu.
„Dėl to su nerimu žiūrime, kiek dabartinė situacija turės poveikio žmonėms. Ar jie išliks darbo rinkoje, ar nesusitrauks ekonomika – nes tai gali turėti poveikį žmogaus psichikos sveikatai. Bet kol kas to dar nepastebime“, – sakė prof. A. Germanavičius.
Stabilią psichiką padės išlaikyti bendravimas ir nauji įspūdžiai
Norint išlaikyti stabilią psichikos sveikatą, visų pirma, pasak profesoriaus, labai svarbūs yra palaikantys ryšiai.
„Labai svarbu, kad bėgant per gyvenimą, kai skubame, rūpinamės buitimi, neužmirštume sustoti ir pagalvoti, ar turime artimų žmonių, į kuriuos galime kreiptis. Tai labai svarbu, jei nutinka kokia nelaimė, netektis“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat labai svarbu vengti žalingų medžiagų. Viena iš jų – narkotikai. Jų plitimas Lietuvoje pastaruoju metu, pasak profesoriaus, labai padidėjo.
„Tą matome iš pacientų. Ypač tarp jaunesnių žmonių, praktiškai kas trečias turi sąsajų su psichotropinėmis medžiagomis, narkotikais.
Profesorius pabrėžia, jog labai svarbu turėti streso valdymo įgūdžius ir mokėti jį valdyti be alkoholio, narkotikų ar cigarečių. Daug geriau stresą malšina buvimas su artimaisiais, sportas, buvimas gamtoje.
„Išlaikyti psichikos sveikatą padeda ir nauji įspūdžiai. Todėl pasinaudokime galimybe, kad galime keliauti, patirti kažką naujo ir domėtis“, – sakė pašnekovas.