Galės tikrintis 40–60 metų amžiaus vyrai ir moterys
Nuo gegužės 1 dienos širdies ir kraujagyslių prevencinė patikros programa pasikeitė – nuo šiol tikrintis galės 40–60 metų amžiaus vyrai ir moterys. Visi besikreipiantys pacientai bus suskirstyti į tam tikras rizikos grupes: mažos, vidutinės, didelės arba labai didelės rizikos.
Jei pacientui bus nustatoma maža arba vidutinė rizika, gydytojas patars, kokiomis nemedikamentinėmis priemonėmis galima sau padėti, taip pat pasakys, kada kitą kartą reikėtų atvykti pasitikrinti.
Tiems pacientams, kuriems bus nustatyta didelė rizika, bus sudaromas medikamentinių ir nemedikamentinių priemonių gydymo planas. Labai didelės rizikos pacientai bus nukreipiami gydytojo kardiologo konsultacijai, kad būtų sudarytas naujas medikamentinio gydymo planas arba jo koregavimas.
Norint dalyvauti prevencinėje programoje, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Profesorius primena, kad yra ne tik širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencinė programa, tačiau ir prostatos, krūties, gimdos kaklelio bei storosios žarnos vėžio patikra.
Pasitikrinti neatvyksta nė pusė
Deja, tačiau didelė dalis lietuvių neatvyksta į prevencines programas. ŠKL prevencinė programa taip pat ne išimtis. Pasitikrinti atvyksta tik apie 43 proc. tų, kurie turėtų.
„Matome, kad yra didelis netolygumas tarp skirtingų Lietuvos regionų, kaimiškų ir miesto vietovių. Pavyzdžiui, Kauno mieste beveik 43 proc. gyventojų atvyksta į patikros programas, o Kauno rajone įsitraukimas yra vos keli procentai“, – sakė prof. R. Kubilius.
Pasak profesoriaus, galimybe nemokamai pasitikrinti būtinai reikėtų pasinaudoti, be to, statistika parodo, kad per tokias patikras daugybė pacientų nukreipiama kardiologo konsultacijai – vien per pastaruosius metus tikslinei kardiologo konsultacijai buvo nukreipti 24 tūkstančiai pacientų.
„Didžiausia problema yra tai, kad negalime taikyti tikslesnių ankstyvų intervencijų, ir dažniausiai turime konstatuoti, kad pacientui buvo diagnozuota širdies liga, arba pirmą kartą apie širdies ligą sužino ištikus miokardo infarktui, insultui. Tada, kai tikslinamės paciento rizikos veiksnius, sužinome, kad tokių požymių buvo, į kai kuriuos jis galėjo atkreipti dėmesį.
Dabar įsitraukti į programą galima iki 60 metų, todėl pasitikrinti galės daugiau žmonių. O gydytojams tai yra puikus algoritmas, kaip toliau elgtis su pacientais“, – sakė profesorius.
Pas kardiologus teks lankytis vis dažniau
Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos valstybės, yra priskirta šalims, kur rizika išsivystyti ŠKL yra itin didelė. Per visą nepriklausomybės laikotarpį mirtys dėl ŠKL sudaro dažniausias mirties priežastis Lietuvoje. Nerimą kelia ir tai, kad šiomis ligomis serga vis jaunesni žmonės.
„Vaikams vis dažniau diagnozuojami rizikos veiksniai, tai antsvoris, arterinė hipertenzija, fizinis aktyvumas itin mažas. Be to, prisideda ir elektroninės cigaretės, mobilieji įrenginiai. Ateityje susidursime su dar daugiau rizikos veiksnių. Dabar gydytojai kardiologai turi kovoti su daugiau nei 40 ŠKL rizikos veiksnių, o ateityje jų bus dar daugiau ir kitokių“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Net neabejojama, kad esantys rizikos veiksniai padarys įtaką jaunų žmonių sveikatai ateityje.
„Po truputį keliaujame į naują kartą, kuri vis dažniau pravers gydytojų kardiologų duris, jiems turėsime dažniau ir anksčiau skirti medikamentinį gydymą“, – sakė gydytojas kardiologas.
Kaip išvengti širdies ir kraujagyslių ligų?
Vienas iš didelių ŠKL rizikos veiksnių yra netinkama mityba. Profesorius pabrėžia, kad dažna kardiologų rekomendacija, ką daryti, kad atitolintume arba išvengtume ŠKL, yra labai paprasta – dažniau maistą gaminti namuose. Taip pat valgyti daugiau daržovių ir vaisių, susilaikyti nuo greito maisto, pusfabrikačių, atsisakyti saldžių gėrimų.
„Dažnai gydytojai gauna kritikos, kad nesugeba pasakyti, ką tiksliai rinktis žmogui. Svarbu yra tai, kad mityboje būtų kuo daugiau įvairių vaisių ir daržovių. Ypač šiuo laikotarpiu, kai jau turime dar daugiau įvairių daržovių. Taip pat svarbu susilaikyti nuo prekybos centruose siūlomų pusfabrikačių, konditerijos gaminių, gazuotų ir saldintų gėrimų“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Nors visi šie patarimai gali atrodyti nuobodūs ir girdėti šimtą kartų, tačiau jie iš tiesų yra veiksmingi. Mat net gydytojo kabinete nustačius mažą arba vidutinę riziką susirgti ŠKL, iš pradžių siūlomi ne vaistai, o gyvensenos korekcija. Viena iš korekcijos dalių yra nepalankių sveikatai produktų atsisakymas.
„Pacientams bandome akcentuoti, kad nemedikamentinėmis gydymo priemonėmis, tai yra pasikeitusiu požiūriu į maistą, natūralesniu, sveikesniu pasirinkimu, didesniu fiziniu aktyvumu galima pasiekti gerų rezultatų, jei tik atsirastų kasdienės pastangos“, – sakė profesorius.
Deja, tačiau ne visada pakanka pakeisti mitybą, kad rizika sumažėtų. Pasak gydytojo, jei rizika susirgti nustatoma didelė, apsieiti be vaistų jau nebepavyksta. Visgi pacientai vaistų dažniausiai vartoti nenori, galvoja, kad jie labiau pakenks nei padės. Tačiau profesorius pabrėžia, kad kuo toliau, tuo daugiau rekomendacijų, kad mažo tankio, arba kitaip „blogojo“ cholesterolio, kraujyje turi būti itin maža norma.
„Pagal naujausias rekomendacijas gydytojai kardiologai ragina reikšmingai sumažinti blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jei pacientas priskiriamas mažos ar vidutinės rizikos grupei, dar galima ieškoti sprendimo, kaip sumažinti tai nemedikamentinėmis priemonėmis. Tačiau tais atvejais, jei pacientui diagnozuota širdies liga, arba jis priskiriamas labai didelės rizikos grupei, mažinti riziką turime tik vieną pasirinkimą, tai yra vaistai nuo cholesterolio“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų priešnuodžių – fizinis aktyvumas. Tačiau norint gauti daugiausiai naudos, fizinis aktyvumas turėtų būti gana intensyvus.
„Vidutinio ir didesnio intensyvumo fizinis aktyvumas užveda visą raumenų grandinę. Kietesni raumenys didina ištvermę, sugeba padėti širdžiai išstumti kraują iš kraujagyslių. Fizinį aktyvumą galime įsivaizduoti kaip tabletę. Tam, kad vaistas veiktų, reikalinga tam tikra jo dozė. Taip pat ir su fiziniu aktyvumu, reikalingas tam tikras intensyvumas. Rekomenduojama, kad jo būtų bent 30 minučių per dieną, kiekvieną savaitės dieną ar bent 5–6 kartus per savaitę“, – kalbėjo profesorius.
Be to, svarbu rasti sau tinkamą paros metą ir fizinio aktyvumo rūšį. Profesorius pataria, kad pulsas turėtų pakilti 20 proc. daugiau nei yra ramybės būsenoje – tokia mankšta tikrai prisidės prie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos.