Kas savaitę po naują medžiagą
Psichoatyviosios medžiagos yra tokios medžiagos, kurios patenka į smegenis ir keičia jų veiklą. Į jų grupę įeina ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, anestetikai, analgetikai, psichotropiniai medikamentai.
„Ar psichoaktyviosios medžiagos yra tas pats, kas narkotikai? Atsakymas trumpas – ne. Žodis narko pagal savo prigimtį reiškia slopinantis, migdantis, bet ne stimuliuojantis preparatas. Šiuo metu rinkoje atvirkščiai, yra daugiausiai stimuliatorių ir haliucinogenų. Visi narkotikai yra psichoaktyviosios medžiagos, bet ne visos psichoaktyviosios medžiagos yra narkotikai. Pastarieji šioje grupėje sudaro labai mažą dalį“, – pasakojo toksikologas.
R. Badaras atsimena laikus, kai rinkoje buvo 6-7 medžiagos. Tuo metu viskas būdavo labai aišku, sako gydytojas, – kokia medžiaga, koks gydymas, kokios prognozės.
„Atveždavo pacientą į ligoninę ir jaunam studentui duodavome nustatyti, koks tai narkotikas. Dabar, atsiradus naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms, kai atveža pacientą, susirenkame trys gydytojai. Mūsų bendras darbo stažas tikriausiai siekia 100 metų ir vienas kito klausinėjame, į ką čia gali būti panašu. Ir vieningo atsakymo nerandame“, – apie diagnostikos sunkumus pasakojo R. Badaras.
Europos monitoringo centras suskaičiavo, kad nuo 2005 m. iki 2019 m., atsirado virš 700 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. 2014 metais jų sukurta daugiau nei 100. Paskaičiavus, vidutiniškai visų metų rodiklius, kas savaitę atsiranda bent viena nauja medžiaga.
Nors medžiagų labai daug, tačiau naujų jų grupių beveik nėra. Pagrindinės: sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai. Gydytojas sako, kad geriausius tyrimus šioje srityje daro JAV, nes amerikiečiai išgyvena opioidų krizę. Jų sukeltų mirčių nuo 1999 m. iki 2016 m. padaugėjo 3 kartus.
„Vien 2017 metais nuo psichoaktyviųjų medžiagų JAV mirė virš 70 tūkst. žmonių. Iš jų virš 47 tūkst. nuo opioidų. Pagal Europos monitoringo tyrimus, naujos psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai atkeliauja iš Kinijos. Joje netgi stovi dvi legalios gamyklos, gaminančios fentanilius“, – kalbėjo toksikologas.
Tokias medžiagas itin lengva gauti internete net ir tiems žmonės, kurie nėra pažengę informacinių technologijų srityje. Naujosios psichoaktyviosios medžiagos yra iš dalies legalios, nes kol kas neįtrauktos į sąrašus, lengvai prieinamos, pigios, jas sunku diagnozuoti. Šių medžiagų sudėtis nėra aiški, todėl objektyvios informacijos apie poveikį yra labai nedaug.
Negana to, juos lengva atvežti. Senųjų narkotikų logistika daug sudėtingesnė – pavyzdžiui, norint pagaminti 10 tūkstančių dozių reikia atsigabenti 1 kg paketą, kurį lengvai galima atpažinti padarius testą, užuodus tarnybiniam šuniui ar ištyrus laboratorijai.
Norint atvežti vieną iš naujų psichoatkyviųjų medžiagų, tokiam pačiam dozių kiekiui užtektų 100 miligramų. Dar daugiau – tokios medžiagos nepažintų nei tarnybiniai šunys, nei parodytų atlikti tyrimai.
Surasti negali nei tarnybiniai šunys, nei tyrimai laboratorijose
Pagrindinė naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupė – sintetiniai kanabinoidai iki 100 kartų stipresni nei natūralūs, be to, turi ilgesnį ir neprognozuojamą poveikį. Dažniausia šios grupės medžiaga yra Spice, kurios sudėtyje yra sintetinių kanabinoidų. Padirbinėjamos kanapės yra itin pavojingos, nes jų pagaminimas labai pigus, o poveikis žymiai stipresnis.
„Antra didžiausia grupė – sintetiniai katinonai. Arabijoje augantis Arabinis dusūnas yra panašus į metamfetaminą, jis dažnai naudojamas tiesiog kramtant augalo lapus. Vis dėlto iki šiol viskas dar buvo pakankamai kontroliuojama, nes žmonės žinojo, kaip jį vartoti“, – sakė gydytojas.
Sukūrus sintetinius katinonus, jų poveikis turėjo sukelti euforiją. Tačiau, jei kažkas organizme įvyksta ne taip, jis gali tapti mirtinu ir staigiu žudiku. Pavartojus šios medžiagos gali sutrikti širdies ritmas ir dažnis, euforija pereina į nerimą iki psichozės. Pasak R. Badaro, ši psichozė būna labai išskirtinė, kartą pamatęs, niekada nepamirši.
Prisideda ir hipertermija, žmogus kūno temperatūra gali pakilti iki 46°C, prasideda raumenų irimas. Sintetinių katinonų poveikis vadinamas Halko sindromu – žmogus pradeda elgtis taip pat, kaip milžinas Halkas iš filmo. Jam būdingas agresyvus elgesys, sumišęs ir padrikas mąstymas, haliucinacijos, nesuprantama kalba.
„Tokios psichozės retas atvejis, bet, jei jau atsitinka, atrodo tikrai įspūdingai. Ką tada aplinkiniai daro? Bando sugauti. Nepagauna dviese, prireikia pagalbos. Tada sulaikytasis pradeda kandžiotis. Šiaip kiekviena medžiaga turi savo psichozę, pavyzdžiui, po metamfetaminų žmonės dažnai tiki, kad gali skraidyti. O po katinonų pradeda daužyti langus, nežinau, kokių nesuvestų sąskaitų su tais langais jie turi “, – juokavo toksikologas.
Dauguma mirčių nuo katinonų įvyksta po žmogaus sulaikymo, o tam yra paprastas paaiškinimas. Dėl narkotiko sukelto poveikio padidėja deguonies poreikis organizme, bet, kadangi žmogus kandžiojasi, yra guldomas krūtine į apačią. Taip sutrikdomas plaučių darbas ir žmogus miršta. Rizika, kad jis mirs nuo šios psichozės yra 50 proc. Išgyvenusieji dažnai lieka neįgalūs.
„Negaliu nepapasakoti apie 2012 metais nutikusį įvykį Majamyje. Vienas vyrukas pavartojo kanapių, tada jam pasidarė karšta, jis pradėjo lakstyti nuogas ir pribėgo prie benamio. Pradėjo jį mušti, o tada suvalgė pusę jo veido. Vėliau įvykį ištyrus, JAV toksikologas įtarė, kad tai dėl pridėtų sintetinių katinonų, tačiau to įrodyti negalėjo, nes tai buvo per daug nauja medžiaga“, – pasakojo R. Badaras.
Vis daugėjant naujų medžiagų, nustatyti jas tampa labai sunku, o kai kuriais atvejais net neįmanoma. Todėl situacija darosi ne tik sudėtingesnė, bet ir pavojingesnė. Apie vartojamus narkotikus galima sužinoti iš greitosios pagalbos ataskaitų, panaudotų švirkštų, nuotekų vandens mėginių. Tačiau dėl naujų medžiagų nutekamųjų vandenų niekas netiria, nes paprasčiausiai nemoka.
„Narkotikų vartojimo spektras yra visiškai pakitęs, seniau vartotų medžiagų iš esmės nebėra, jos smarkiai pakeistos. Šiuo metu Lietuvos Valstybinė teismo medicinos tarnybos laboratorija iš 31 Europos Sąjungoje registruoto sintetinio opioido gali nustatyti 11. Judame į priekį, bet gamintojai juda greičiau. Jei medžiagų yra apie 700, nustatyti iš jų galime apie 60. Ir tik tada, kai žinome, ko ieškome“, – kalbėjo gydytojas.
Perka narkotikus, gauna žiurknuodžius
Net jei žmogus perka senuosius, klasikinius narkotikus, tokius kaip kokainas ar LSD, tikimybė, kad gaus būtent šias medžiagas yra labai nedidelė. Mat dažniausiai sudėtyje būna įmaišyta sintetinių katinonų, dėl kurių vartojančio elgesys pasikeičia neatpažįstamai.
„Dar viena niša – elektorininių cigarečių įrenginiai vis dažniau naudojami tiekti sintetinius kanabinoidus. Būtent dėl to smarkiai didėja mirtys nuo el. cigarečių. Jas uždraudė Indijoje, o šį mėnesį ir Masačusetso valstijoje Amerikoje“, – pasakojo toksikologas.
Pasak jo, senieji narkotikai veikdavo kryptingai: slopindavo, stimuliuodavo arba sukeldavo haliucinacijas. Naujosios medžiagos gali veikti visomis trimis kryptimis tam pačiam žmogui.
Būna ir tokių atvejų, kai randama pridėtų ne tik kitų psichotropinių medžiagų, bet ir žiurknuodžių. Tai buvo nustatyta 95 žmonėms. Koks tikslas? Nuodai kaupiasi riebaliniame audinyje, jame išlieka ilgai ir dėl to prailgina bei sustiprina kanabinoidų poveikį.
„Kodėl reikia skirti daugiau pinigų kurti diagnostiką? Budėjau praeitą šeštadienį ir atvežė vaikiną, kuris prasidėjus psichozei išdaužė stiklą. Tada su stiklais pats sau prapjovė paodį, raumenį, arteriją ir norėjo perpjauti kaulą. Tačiau tai nepavyko, nes jis neteko daug kraujo ir prarado sąmonę. Chirurgai per savo praktiką tokio vaizdo nebuvo matę“, – sakė R. Badaras.
Atlikus tyrimą organizme rasti MDMA, amfetaminas, metamfetaminas ir opiatai – heroinas ir jo produktus.
„Nei viena iš šių medžiagų nepriverčia žmogaus gyvam pjautis rankos, bet dėl diagnostikos trūkumo negalėjome nustatyti, kokių dar medžiagų yra organizme“, – pasakojo R. Badaras.
Toksikologo paskaita Vilniaus universitete: