Lygindami tikrą individų amžių su numanomu biologinio laikrodžio amžiumi mokslininkai pastebėjo – žmonėms, kurių biologinis amžius buvo didesnis nei tikrasis amžius, buvo didesnė tikimybė mirti anksčiau nei tiems, kurių biologinis ir tikrasis amžius sutapo.
Tyrėjai 14 metų stebėjo 5 000 vyresnio amžiaus žmonių. Pagal kraujo mėginį jie ištyrė kiekvieno žmogaus biologinį amžių.
Mokslininkai pamatė sąsają tarp sparčiau besisukančio biologinio laikrodžio ir ankstesnės mirties, net atsižvelgus į tokius veiksnius kaip rūkymas, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos.
Edinburgo universiteto mokslininkai kartu su australų ir amerikiečių tyrėjais matavo žmonių biologinį amžių pagal cheminius DNR pokyčius, vadinamus denatūracija. Pokyčiai svarbūs biologiniams procesams, jie veikia daugelį genų.
Edinburgo universiteto tyrėjas daktaras Riccardo Marioni teigė: „Tokie patys keturių tyrimų rezultatai rodo sąsają tarp biologinio laikrodžio ir mirčių nuo visų priežasčių. Šiuo metu neaišku, ar žmogaus biologiniam amžiui turi įtakos gyvenimo būdas arba genetiniai veiksniai. Tam išsamiai ištirti esame numatę kelis būsimus projektus.“
Mokslininkų teigimu, tyrimas praplečia suvokimą apie ilgaamžiškumą ir sveiką senėjimą, be to, džiugu, kad buvo atrastas naujas senėjimo indikatorius, kuris suteikia galimybių numatyti gyvenimo trukmę, nepaisant įvairių veiksnių (rūkymo, diabeto ir pan.) įtakos.
Tyrimas aprašytas žurnale „Genome Biology“.