Kalbama ne apie kultūrizmo propaguojamą bicepsų pumpavimą.
Raumenys buvo užauginti panaudojus nedidelius karkasus arba lustus, suformuotus iš vandenyje išbrinkintos modifikuotos želatinos, skelbiama svetainėje stemcell.usc.edu.
Pirmieji apie šį metodą rašę Archana Bettadapur ir Gio C. Suh naujausio savo tyrimo rezultatus paskelbė interneto žurnale „Scientific Reports“.
Įprastai vystantis gemalui griaučių raumenys susiformuoja jungiantis mioblastais vadinamoms ląstelėms. Būtent taip susiformuoja raumeninės skaidulos, kitaip sakant, miofibrilės.
Per ankstesnius eksperimentus buvo pastebėta, kad maždaug po savaitės pelių miofibrilės atsiskiria nuo baltymu padengtų plastiko plokštelių ir nebeauga.
Šįkart mokslininkai panaudojo gelio karkasą, pagamintą iš želatinos, išskirtos iš natūralių kalogeninių skaidulų, ir sulaukė daug geresnių rezultatų. Po trijų savaičių pelių miofibrilės tebebuvo prisitvirtinę prie gelio lustų, be to, buvo ilgesnės ir platesnės.
Mokslininkai tikisi, kad žmogaus miofibrilių vystymasis ant gelio lustų bus toks pat efektyvus. Tokias tvirtesnes ir tobulesnes ant lustų užaugintas raumenų ląsteles būtų galima panaudoti aiškinantis žmogaus raumenų vystymosi ypatumus, ligų kilmę ir eigą bei tiriant naujų vaistų veiksmingumą.
„Įvairios su griaučių raumenimis susijusios ligos ir sutrikimai, pradedant sunkiomis raumenų distrofijos formomis ir baigiant laipsnišku raumenų masės mažėjimu senstant organizmui, labai pablogina daugybės žmonių gyvenimo kokybę, – sako USC universiteto lektorė M. L. McCain. – Sukurdami nebrangų ir nesudėtingą griaučių raumenų ląstelių auginimo laboratorijoje metodą tikimės paskatinti tyrimus, būtinus siekiant išrasti naujų šių pacientų gydymo preparatų.“
Atskleidę gelio lustų panaudojimo galimybes, M. L. McCain kartu su kolegomis laimėjo „Eli and Edythe Broad“ fondo skiriamą 107,5 tūkst. eurų vertės premiją už inovacijas kamieninių ląstelių biologijos ir regeneratyvinės medicinos srityje. Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su kamieninių ląstelių ir regeneratyvinės medicinos lektoriumi Justinu Ichida ir USC biologijos mokslų lektoriumi Dionu Dickmanu. Ateityje numatomuose projektuose šie mokslininkai ketina naudodami gelio lustus tirti amiotrofinę lateralinę sklerozę (ALS), dar vadinamą Lou Gehrigo liga, kuria sergant pažeidžiama jungiamoji grandis tarp motorinių neuronų ir raumenų ląstelių. M. L. McCain, J. Ichida ir D. Dickmanas ketina panaudoti ALS sergančių pacientų kraujo ląsteles ir ištirti motorinius neuronus ant gelio lustų.