Deja, šiuo metu egzistuojantys įstatymai sukuria papildomų kliūčių norintiems paraginti savo darbuotojus daugiau judėti, rašoma pranešime spaudai. Ar problemą padėtų išspręsti nuo kitų metų siūloma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa?
Nuo 2017 m. rengiamasi įteisinti įstatymo pataisą, kuri suteiktų mokesčių lengvatą darbdaviams, skatinantiems savo darbuotojus sportuoti, – tai reiškia, kad išlaidos, skirtos sumokėti už darbuotojų lankymąsi sporto ar sveikatingumo klubuose, nebūtų apmokestinamos.
Didžiausias kliuvinys – papildomas apmokestinimas
Sveikatingumo sektoriaus atstovai tikina, kad papildomas apmokestinimas ir yra didžiausias stabdis, kodėl dabar tik nedaugelis įmonių Lietuvoje savo darbuotojams perka abonementus į sveikatingumo klubus.
„Sporto ir sveikatingumo klubų abonementų išpirkimas traktuojamas kaip pajamos natūra. Tai reiškia, kad jos apmokestinamos. Kitose Europos valstybėse yra tokia situacija, kad, jeigu darbdavys investuoja į darbuotojo sveikatą, jis sulaukia tam tikrų mokestinių lengvatų“, – tikina Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Aurimas Mačiukas.
Jis priduria, kad būtina žmones skatinti sportuoti, nes labai didelė dalis darbuotojų dirba sėdimą darbą ir apskritai per mažai juda.
„Fizinio aktyvumo trūkumas gali sukelti daugybę įvairiausių sveikatos sutrikimų. Be to, darbdaviai turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad tikslingas judėjimas skatina darbuotojų produktyvumą – per tą patį laiką jie gali padaryti daugiau darbo, sukurti daugiau produktų, o tai reiškia didesnį šalies BVP“, – tikina A. Mačiukas.
Jis priduria, kad, pavyzdžiui, Estijos vyriausybė nuo 2018 metų planuoja kompensuoti įmonių išlaidas darbuotojų sportui, jei šiam tikslui vienam asmeniui būtų išleidžiama 400 eurų per metus.
Įmonės pataisą vertintų teigiamai
Audito ir konsultacijų kompanijos „Ernst & Young Baltic“ partneris Kęstutis Lisauskas sako, kad jo atstovaujama įmonė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse savo darbuotojus skatina kuo dažniau laisvalaikiu rinktis sportą ir ragina gyventi sveikai.
„Sportuojantys darbuotojai yra sveikesni ir jų darbo našumas didesnis – tą pastebime jau daugelį metų, todėl skatiname, kad mūsų darbuotojai būtų kuo labiau fiziškai aktyvūs. Deja, šiuo metu Pelno mokesčio įstatyme yra diskriminacinė nuostata, kuri bet kuriuo atveju yra taisytina. Dėl šios priežasties siūlomą pataisą vertinu teigiamai. Ją priėmus, tikėtina, darbdaviai bus labiau linkę apmokėti dalį savo darbuotojų sporto išlaidų“, – teigia K. Lisauskas.
Panašios nuomonės laikosi „Teo“ ir „Omnitel“ personalo vadovas Ramūnas Bagdonas.
„Teigiamai vertiname sveikatingumo iniciatyvas darbuotojams, nes jos naudingos tiek žmogui asmeniškai, tiek įmonei, tiek visai visuomenei. Iš patirties matome, kad tai motyvuoja kolegas ir padeda pritraukti naujų talentų. Be to, fizinis aktyvumas taip pat mažina sergamumą ir didina darbo efektyvumą“, – sako R. Bagdonas.
Jis priduria, kad „Teo“ ir „Omnitel“ darbuotojai skatinami gyventi sveikesnį gyvenimo būdą, jiems sudaromos galimybės dalyvauti įvairiose bėgimo varžybose ir fizinio pasirengimo treniruotėse visoje Lietuvoje.
„Vien pernai maratone dalyvavo per 300 „Teo“ ir „Omnitel“ darbuotojų ir jų šeimos narių. Jie turi subūrę savo krepšinio ir futbolo komandas, biuruose reguliariai vyksta stuburo pratimų pamokos. Darbuotojai sporto ir sveikatingumo klubų abonementams įsigyti taip pat gali naudoti sveikatos draudimą“, – teigia R. Bagdonas.
„Fazer Bakery Baltic“ vykdomasis direktorius Mindaugas Snarskis teigia, kad, šiuo metu norint investuoti į darbuotojo fizinį aktyvumą, įmonė patiria papildomus kaštus.
„Jei kalbame apie dabartinę įstatyminę bazę, palaikymo šiuo metu turime pakankamai nedaug. Todėl naują pataisą aš vertinu labai teigiamai. Jeigu atsirastų galimybė investuoti į darbuotojo aktyvų laisvalaikį ir jo sveikatingumo skatinimą, o įmonė turėtų mokestines lengvatas, savaime aišku, mes turėtume papildomų paskatų tai daryti“, – tikina M. Snarskis.
Statistika iškalbinga
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad, darbuotojų fiziniam aktyvumui padidėjus 10 procentų, gydymo išlaidos ligoms, kurios susijusios su fiziniu neaktyvumu (pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos), sumažėja dešimtadaliu.
Investavus po 1 EUR į žmonių fizinio aktyvumo didinimą, galima grąža skirtingose šalyse siekia nuo 2,5 iki 4,5 EUR.