Medų įprasta laikyti tiesiog skanumynu, kuriuo galima pasigardžiuoti užsitepus ant skrebučio. Beje, juo mėgsta pasmaližiauti ne tik žmonės, bet ir meškos. Nuo senovės Egipto iki dabartinių laikų medus vertinamas dėl gydomųjų savybių.
Sučiulpti šaukštelį medaus naudinga, jei pradeda perštėti gerklę. Iš tiesų šis bičių seilių ir nektaro mišinys nuo seno žinomas kaip veiksmingas gydomųjų galių turintis produktas. Ilgus amžius medus buvo vartojamas kaip saldiklis. Kitaip nei įprastas cukrus, medus gali būti įvairios konsistencijos, be to, egzistuoja skirtingos, kvapu bei skoniu besiskiriančios medaus rūšys. Medaus rūšių įvairovę lemia augalai, iš kurių jis surenkamas.
Tolimi mūsų protėviai, medaus korius veikiausiai aptikę medžiuose, tikrai pametė galvas dėl netikėto radinio: bičių pagaminta tąsi masė iš karto išpopuliarėjo dėl saldaus skonio. Medus – antras pagal saldumą produktas. Šiuo atžvilgiu jam nusileidžia tik datulės. Kaip tvirtina bitininkystei senovės Egipte skirtos knygos „Tears of Re: Beeping in Ancient Egypt“ autorius entomologas Gene‘as Kritsky, Ispanijoje atrasti prieš 8 tūkstantmečius sukurti olų piešiniai yra seniausias įrodymai apie medaus kopinėjimą. Olų piešiniuose vaizduojamas medžiotojas, besistengiantis pasiekti bičių surinktą skanėstą.
Maždaug prie š 3 tūkst. metų žmonės bites prisijaukino, mat norėjo nuolat turėti šio vertingo ir gardaus jų sunešamo produkto. Pirmieji tikriausiai tai padarė senovės egiptiečiai. Vėliau jų pėdomis pasekė ir kiti, tad medus žaibiškai išpopuliarėjo pasaulyje kaip natūralus saldiklis. Jis neretai būdavo įtraukiamas į patiekalų receptus tiek senovės Egipte ir Persijoje, tiek viduramžių Europoje.
Viduramžiais bites dažniausiai laikydavo vienuoliai. Reikia pasakyti, kad bitės gamina ne vien medų, bet ir kitus vertingus produktus. Pavyzdžiui, iš vaško buvo formuojami religiniai amuletai, liejamos kvapnios žvakės ir gaminamos plaukų priežiūros priemonės.
Įdomu, kad šiandien vienas asmuo vidutiniškai per metus suvartoja aštuonis kartus mažiau medaus nei viduramžių Europos gyventojas. Kodėl taip yra? Bandant išsiaiškinti nuslūgusio medaus populiarumo priežastis, padėjo knygos „Spoonfuls of Honey“ (Šaukštai medaus) autorė Hattie Ellis. Ji sako, kad medui tikrai verta sugrąžinti į deramą vietą ir kaip maistui, ir kaip vaistui.