Trumparegystė – tik nepatogumas ar komplikacijomis gresianti liga?
Pasak Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos akių ligų gydytojos doktorantės Rasos Strupaitės, pastaruoju metu labai plinta trumparegystės mastai. Remiantis užsienio duomenimis, Amerikoje 25 proc. 13-17 amžiaus jaunuolių yra trumparegiai, tarp darbingo amžiaus žmonių tokių yra 40 proc. Didžiausias šuolis stebimas Azijos šalyse – paskaičiuota, kad čia per 50 metų trumparegių padaugėjo beveik 70 proc.
Gydytojos teigimu, daugiausiai komplikacijų, susijusių su trumparegyste, kyla dėl kontaktinių lęšių nešiojimo, nors iš tiesų užtektų laikytis tinkamos higienos ir daugelio jų būtų galima išvengti. Žinoma, kontaktiniai lęšiai nešiojami ir kitų refrakcijos ydų atvejais. Taip pat labai svarbu, kad pirmus kontaktinius lęšius parinktų specialistas, kadangi neužtenka išsirinkti vien dioptrijas, reikia žinoti daugiau parametrų. Tuo tarpu žmonės užsisako lęšius patys, ypač kai tai galima padaryti internetu.
„Dažniausia su lęšiais susijusi komplikacija – uždegimai. Vienais atvejais tai gali būti junginės uždegimas, bet pavojingiausi yra infekciniai keratitai. Kai kurios iš šių infekcijų gali baigtis tikrai labai liūdnai. Žmogui gali visam laikui suprastėti regėjimas, jis gali apakti, ir net akies netekti, jeigu infekcija išplinta. Todėl noriu priminti žmonėms, kad jie labai atsakingai elgtųsi su kontaktiniais lęšiais, neviršytų jų galiojimo laiko. Į mūsų ligoninę kas savaitę atvyksta bent po vieną ligonį su sunkesniu ar lengvesniu uždegimu. Dažnai tokius pacientus tenka guldyti į ligoninę ilgesniam stebėjimui ir gydymui, kadangi bet koks keratitas yra grėsmė ir jį reikia gydyti rimtai“, - teigė pašnekovė.
Pasitaiko atvejų, kai jauniems žmonėms, nejaučiantiems jokių pasikeitimų, susijusių su regėjimu, pavojingai atšoka tinklainė. Taip nutiko ir viename provincijos miestelyje gyvenančiai vienuoliktokei Gretai. Kadangi mergina yra trumparegė, ji reguliariai apsilanko pas akių gydytoją. Vienos tokios profiklaktinės patikros metu gydytoja pastebėjo tinklainės pažeidimą. Mergina skubiai buvo išsiųsta gydymui į Kauno klinikas.
Pasak R. Strupaitės, tokie atvejai nėra dažni, bet įmanomi, ypač trumparegiams, kadangi jiems dažniau pasitaiko periferinės tinklainės degeneracijos, tinklainės plyšiai. Dėl to gali išsivystyti tinklainės atšoka. Pradiniai simptomai, kuriuos žmonės pajaučia, yra žybsėjimai, blyksniai, žaibavimai, o vystantis tinklainės atšokai žmogus pastebi tarsi „užsklandą“ prieš akis, vaizdo iškraipymą.
„Profiklaktinio patikrinimo metu randami tokie įplyšimai nėra labai retas dalykas – jų pasitaiko ne kasdien, bet tikrai tokių pacientų būna. Kaip minėjau, dažniau jie pasitaiko trumparegiams. Negydomos tinklainės atšakos pasekmės susijusios su regėjimo praradimu, todėl pastebėjus žaibavimus, blykčiojimus akyse, reikėtų kuo greičiau kreiptis į akių gydytoją, kad šis įvertintų, ar būklė rimta“, - patarė medikė.
Tiesa, kitas dažnas trumparegių ir vyresnio amžiaus žmonių nusiskundimas yra plaukiojančios musytės ar drumstelės prieš akis. Dažniausiai šiuos simptomus sukelia stiklakūnio drumstys ir ši būklė nėra pavojinga. Tačiau kartais žmogui sunku apibūdinti, ką jis mato, tad akių gydytojo apžiūra vis tiek būtų rekomenduojama.
Pavojingiausi simptomai susiję su žaibavimu. Žmonės taip ir įvardija, kad mato staigius šviesius blyksnius. Tuomet labai tikėtina, kad dėl to kalta tinklainės atšaka. Kai tinklainė atplyšta, žaibavimai liaujasi, bet tuomet gali atsirasti vaizdo mirguliavimas arba vadinamoji užsklanda. Todėl net jei sublykčiojo akyse tik vieną kartą, reikia pasirodyti gydytojui.
Kartais akių diskomfortas, „smėlio“ pojūtis arba mirgėjimas akyse atsiranda dėl akių pervargimo, akių paviršiaus išsausėjimo visą dieną praleidus prie kompiuterio, dirbant iš artimo atstumo arba dėl netinkamo apšvietimo darbo vietoje. Šis simptomas, pasak gydytojos, nėra pavojingas. Reikėtų imtis papildomų priemonių, kad diskomforto išvengtume ar jį sumažintume: laikytis darbo-poilsio režimo, pasitiktinti, ar parinkta tinkama akinių korekcija, naudoti dirbtines ašaras.
„Taip pat nereikėtų numoti ranka, jei akis parausta ar pradeda pūliuoti. Bėda ta, kad šiandien, kai žmonėms prieinami dauguma vaistų, dažnai jie bando gydytis patys ir kai vis tiek neišgiję ateina pas mus. Pacientai dažnai net negali pasakyti, kokiais vaistais gydėsi, todėl kovoti su jau užleistu uždegimu pasidaro labai sunku ir gydymas gali labai ilgai užtrukti, baigtis rimtomis komplikacijomis“, - įspėjo pašnekovė.
Ar jaunėja senatvinės ligos
Maždaug nuo 40 metų patariama profilaktiškai pasitikrinti akių spaudimą, kuris gali įspėti apie besivystančią glaukomą. Ši liga pavojinga tuo, kad labai ilgą laiką nejaučiama nieko bloga. Mat jei akių spaudimas pakilęs nežymiai, tai nesukelia jokio diskomforto, o kai žmogus jau pradeda skųstis tam tikrais akių negalavimais, liga būna labai pažengusi. Todėl labai svarbios profilaktinės patikros.
Katarakta taip pat laikoma labiau vyresnio amžiaus žmonių liga, bet ji gali būti kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, komplikacija. Kadangi sergančiųjų cukriniu diabetu daugėja, o jų amžius jaunėja, taip pat ir kataraktos atvejų daugėja. Vis dėlto jei žmogus sveikas, neturėjęs galvos ar akių traumų, nesirgęs rimtomis infekcinėmis ligomis ir jam iki 50 metų, R. Strupaitės teigimu, kataraktos požymių neturėtų būti.
„Bet kuriuo atveju būtina kartą per metus ar dvejus profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją, nes kartais aptinkame įvairiausių sutrikimų, net auglius, kurie regėjimui netrukdo, todėl žmogus jų nejaučia. Jei regėjimas silpsta labai po truputį, žmogus taip pat gali to nė nepastebėti, o tai gali būti ir kitų ligų simptomas. Einant pas akių gydytoją reikia nepamiršti, kad išsamiai apžiūrai reikalingas vyzdžių plėtimas, todėl reikia būti pasiruošus nevairuoti ir neplanuoti užsiėmimų, kuriems reikia gero regėjimo. Deja, žmonės pas mus dažnai ateina tam nepasiruošę“, - patarė medikė.
Kaip DELFI yra pasakojusi privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja oftalmologė Jolita Jusaitienė, vadinamosios muselės akyse, kurios juda kartu su žvilgsniu, - dažnas žmonių nusiskundimas. Jos atsiranda dėl stiklakūnio struktūrinių pokyčių akyse. Pašnekovės teigimu, jei jokių kitų simptomų nėra, dėl to sukti galvos nereikia. Susirūpinti vertėtų, kai staiga pablogėja matymas. Įvairūs mirguliavimai akyse dažniausiai susiję su kraujotaka, kraujospūdžio pokyčiais – kai jis staigiai pakyla arba nukrinta, bet ne su pačiomis akimis ar jų nuovargiu.
Pasak medikės, šiandien pastebima tendencija, kad trumparegystė, žmogui subrendus, nesustoja, kaip būdavo anksčiau, o kurį laiką progresuoja toliau, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio. Būna, kad regėjimas blogėja net iki 40 metų. Tai aiškinama tuo, kad žmonės vis daugiau laiko praleidžia žiūrėdami iš arti, todėl akys yra nuvarginamos. Paklausta, ar būtina nešioti akinius, jei regėjimas nėra geras, J. Jusaitienė paneigė tiek mitą, kad prie akinių priprantama, tiek kad jie būtini. Pasak medikės, juos reikia dėtis, kai yra problemų dėl akių nuovargio arba žmogus jaučia diskomfortą, kadangi nemato. Pasitaiko atvejų, kad žmogus regėjimo tikrinimo lentelėje mato tik pirmą eilutę, bet jam pačiam atrodo, kad jis mato gerai, jam regėjimas gyventi netrukdo. Žinoma, vairuoti privalu su akiniais.
Dar viena šiuolaikinių žmonių bėda – akių nuovargis. Simptomai, kuriais žmonės skundžiasi, nėra labai tikslūs – akių skausmas ilgiau padirbus, kartais pereinantis į galvos skausmą, nuovargis, įtampa akyse. Apžiūrėjus pacientą organinių pokyčių taip pat nesimato, nebent akys gali būti šiek tiek paraudusios.
„Prasidėjus neaiškiems negalavimams, pirmiausiai reikėtų išsitirti, ar nėra rimtos ydos. Pavyzdžiui, gali būti išsivysčiusi toliaregystė arba astigmatizmas. Žmogui atrodo, kad jis mato gerai, bet iš tiesų jis turi labai įtempti akis ar prisimerkti, kad gerai matytų, todėl atsiranda nemalonūs pojūčiai. Visi šie procesai vyksta nesąmoningai, žmogus nejaučia tai darantis, bet ilgainiui akys pavargsta. Tokiu atveju problemą išspręstų akiniai. Astigmatizmas nelaikomas liga – tiesiog ragena ne visai taisyklingai laužia šviesą, todėl susidaro neaiškus vaizdas.
Jei nėra akies defektų, reikia patikrinti darbo vietą – ar ji įrengta taip, kad nevargintų akių. Monitorius turėtų stovėti šiek tiek žemiau akių lygio, kad mes į jį žiūrėtume šiek tiek nuleistais vokais, o ne į viršų. Kas pusvalandį reikėtų daryti pertraukas – bent trumpam pabūti užsimerkus, pažiūrėti į tolį, stipriai pamirksėti, pasukioti akių obuolius ratais, į šonus, aukštyn-žemyn, keisti žvilgsnio fiksaciją tiek į tolį, tiek į artimą objektą (jie abu turi būti vienoje linijoje). Taip pat labai svarbus geras apšvietimas. Nustatyta, kad akių nuovargį dažnai sukelia ir per ryškus apšvietimas – tiek per langą patenkanti lauko šviesa, tiek viduje esančių šviestuvų šviesa. Dirbant kompiuteriu, aplinkos apšvietimas turėtų būti maždaug per pusę blausesnis nei įprastinis apšvietimas daugelyje biurų“, - sakė medikė.
Kita priežastis, kodėl akys pavargsta nuo darbo kompiuteriu, susijusi su fokusavimu. Būtent todėl kas 20 min. reikėtų nukreipti žvilgsnį į tolokai esantį objektą (bent už 6 metrų) ir žiūrėti į jį mažiausiai 20 s. Kitas pratimas yra žiūrėti į tolumoje esantį objektą 10–15 s, paskui 10–15 s į objektą arti. Tuomet vėl pažiūrėti į objektą tolumoje. Pratimą reikia kartoti 10 kartų.