Kodėl tokių siūlymų reikia ir kaip juos vertina medikai, laidoje „DELFI diena“ pokalbis su konservatore Radvile Morkūnaite-Mikulėniene, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėju profesoriumi Vytautu Usoniu ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstove Rasa Žemaitė.
Nuomonės dėl įstatymo reikalingumo išsiskyrė
Konservatorės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, pirmiausia su nerimą keliančia situacija reikia kovoti švietimu ir tiksliu paaiškinimu, kam ir kodėl skiepai yra reikalingi.
„Kol kas visa tai dar yra diskusijų klausimas. Aš manau, kad artimiausiu metu mes turime imtis tinkamų žingsnių. Europos Sąjungos (ES) šalių praktika rodo, kad tymų protrūkis ir užkrečiamumas auga. Jeigu praėjusiais metais per visus metus buvo suskaičiuota 30 atvejų, tai iki kovo vidurio jau yra 128 atvejai. Skaičiai yra dideli ir jie nuolat auga. Viena vertus, yra didelė pasirinkimo galimybė, apie kurią dažnai kalbama, yra žmonių, kurie yra tiesiog priešiškai nusiteikę skiepų atžvilgiu, bet reikia galvoti apie pažeidžiamiausius: kūdikius, onkologinius ligonius. Tai kelia nerimą, ar yra saugu vaikščioti tiek gydymo įstaigose, tiek gatvėse“, – laidoje „DELFI Diena" sako politikė.
Ji taip pat pabrėžia, kad tokia praktika, jos žiniomis, yra taikoma daugelyje valstybių.
„Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, nuo šių metų sausio ir Prancūzijoje. Kai kur yra taikomos baudos, nors galbūt tai nėra pats tinkamiausias kelias. Tai, kad vaikas yra neleidžiamas į ugdymo įstaigą, suteikia ir visuomenės požiūriui į skiepus atsakomybės.
Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitos, judėjimai ir panašios organizacijos, kurios užsiima dezinformacija, visa tai prilyginama nacionalinio saugumo grėsmei. Svarbu suvokti, ar mes galime apsaugoti savo visuomenę nuo galimų ligų protrūkių, kurie ilgus dešimtmečius buvo suvaldyti“, - kalba R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Gydytojas ragina kovoti ne draudimais
Paklaustas, ar tokios prievolės yra būtinos, profesorius V. Usonis teigė, kad šiomis dienomis vien medikų pajėgumų nebepakanka, o švietimas ir informacijos sklaida yra įvairių visuomenės sluoksnių uždavinys.
„Aš manau, kad pirmiausia reikėtų perfrazuoti klausimą, ar to reikia. Pradėčiau ne nuo draudimo, o nuo klausimo, kam to reikia, kokia yra problema. O problema yra tokia, kad daugiau nei 10 metų mes kalbėjome, kad Lietuva tymų atžvilgiu yra saugi, mes pasiekėme tokias skiepų apimtis, kad net jeigu į Lietuvą atvyktų užsikrėtęs žmogus, liga neišplistų.
Deja, apie tai kalbame būtuoju laiku. Skaičiai, kuriuos turime dabar, rodo, kad užsikrėtusiems žmonėms atvykus iš užsienio, tikrai galima užsikrėsti. Maža to, tokie žmonės užkrečia dar ir kitus žmones. Tai yra problema, mes žinome šios problemos sprendimą. Tai – skiepai. Deja, nei fizinis aktyvumas, nei sveikas maistas ar kiti dalykai apsaugos nesukuria. Yra vienintelis būdas – skiepai. Šiandien medikų pajėgumų nebepakankama, reikia didesnio bendradarbiavimo. Svarbu, kad žiniasklaida šiems dalykams skiria didesnį dėmesį. Manau, kad ir kiti visuomenės sluoksniai turėtų galvoti ne apie tai, ką uždrausti, bet kokių papildomų veiksmų ir įsipareigojimų mes galėtume prisiimti“, – sako VU Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis.
Šalių patirtis – įvairi
V. Usonis taip pat pabrėžia, kad vaikų kolektyve svarbiausias yra mažųjų saugumas.
„Šiandien nėra nei vienos vakcinos, kuri būtų įstatymiškai privaloma, turėtume kalbėti, kad yra valstybės kompensuojamos vakcinos. Tai yra vakcinos, kurias valstybė perka mūsų vaikams, tėvams už tai nereikia mokėti.
Tokia vakcina yra tymų, kiaulytės ir raudoniukės. Apie ją kalbame jau ne pirmą kartą. Vaikų kolektyve vaikai turi būti saugūs. Žinoma, yra įvairių priemonių, kaip to galima pasiekti. Tikslas – kad būtų sukurtas specifinis imunitetas prieš šias ligas. Kaip to pasiekti? Šalių patirtis yra įvairi. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vos ne 100 procentų siekiančios skiepijimo apimtys“, – laidoje kalbėjo V. Usonis.
Taip pat profesorius pridūrė, kad būtinas sprendimas, kuris tenkintų visas puses, nes sergamumo skaičiai didėja labai sparčiai.
„Sergamumo skaičiai tikrai auga ne dienomis, o valandomis. Mums reikia rasti tą sprendimą, kuris būtų priimtinas mums visiems. Medikai tikrai savo žodį jau pasakė, bet ir kiti visuomenės sluoksniai turi įnešti savo indėlį. Įstatymų leidyba – ne medikų pareiga. Aš prisimenu ankstesnio ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyvą – kai kuriuose privačiuose darželiuose patys tėvai turėjo tokią iniciatyvą ir reikalavo, kad į darželius ateitų tik paskiepyti vaikai“, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius V. Usonis.
Iš mamų – siūlymas ieškoti alternatyvos
Tuo tarpu Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė R. Žemaitė, paklausta ar pritartų tokiam siūlymui, teigė, kad būtina atsižvelgti į tėvų poziciją. Moteris taip pat tikina, kad visi jos vaikai yra paskiepyti.
„Aš esu už maksimalią galimybę tėvams rinktis. Tiek vakcinų atveju, tiek kitų labai svarbių sprendimų atveju. Manau, kad turėtume dirbti labai intensyviai, kad didžioji dalis aiškiai suvoktų pasekmes, jeigu pasiskiepys arba nepasiskiepys.
Vakcinacija arba jos privalomas įvedimas labai stipriai nulems paslaugų poveikį šalyje, todėl turime Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuriame įteisinta tėvų ir valstybės atsakomybė, kad vaikų negalima palikti vienų. Jeigu aš nevakcinuosiu savo vaiko, galimai negausiu ugdymo paslaugos. (…) Mano vaikai yra visi paskiepyti, aš puikiai suvokiu, kad skiepai veikia kaip buto šildymas daugiabutyje. Aš keliu klausimą, ką tokį pasiūlymą iškėlę ir siūlantys politikai, pasiūlys kaip alternatyvą. Svarbu iškelti klausimą – ar bus sukurtas visas papildomas paslaugų spektras, kad vaikai galėtų gauti ugdymo paslaugas“, - sako R. Žemaitė.
Ragina kurti papildomas taisykles
Konservatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja švietimo stoką. Politikę labiausiai stebina tai, kad kovojame su kitomis sveikatos bėdomis, tačiau skiepų klausimui vis dar skiriama per mažai dėmesio.
„Aš galvočiau apie švietimo galią. Manau, reikia, kad žmonės suprastų skiepų naudą. Visi supranta, kad bendros taisyklės ir saugumas yra pagrindinė vertybė, kurią mes šiandien turime puoselėti. Mums reikia tam tikrų taisyklių, kad būtume saugūs. Tokiuose svarbiuose dalykuose ne vieta improvizuoti. Manyčiau, kad taip turėtų būti ir su skiepijimu.
Aš esu nustebusi, kodėl sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neskiria dėmesio informacinėms kampanijoms. Jeigu turime vėžio prevencijos programas, jeigu kovojame su nutukimu ir kitomis problemomis, tai ir su skiepais yra labai panaši situacija. Visuomenės sveikatos stiprybė, kaip visuomeninio darinio, tai yra aukščiausias prioritetas“, – sako politikė.
Politikei švietimo klausimu pritaria ir profesorius V. Usonis.
„Aš matau švietimo trūkumą. Ištakas galime pamatyti prisiminus Nepriklausomybės pradžią. Mums visko labai trūko, net vaistų, praėjo trys dešimtmečiai, gavome kokybiškas daniškas vakcinas. Mums atrodė, kad labai svarbu gauti daiktų, priemonių, o jau informacinis darbas vyks savaime. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad ilgus dešimtmečius nebuvo to informacinio darbo, kuris yra labai svarbus. Kur yra skiepų plakatai, kur yra prevencinė programa?
Saugos diržas automobilyje saugo gyvybę, yra numatytos baudos. Jeigu nepaskiepytas vaikas susirgs kolektyve, bėda atsitiks ne jam vienam, bet visam kolektyvui. Tėvai rizikuoja ne tik savo vaiko sveikata, bet ir kitų kolektyve esančių vaikų sveikata“, – sako gydytojas V. Usonis.
Viešojoje erdvėje – ir neteisingi teiginiai
Tiesa, kone visi akcentuoja tai, kad kartais didžiausią žalą daro neatsakingai pareikšti teiginiai viešojoje erdvėje.
„Aš manau, kad didžiausia žala yra daroma per įvairias televizijos laidas. Labai svarbu, kas yra pasakoma viešojoje erdvėje. Remiantis kitų valstybių praktika, tam tikros drausminančios priemonės ir švietimas – labai svarbu. Tas supratimas, kad tai ne tik apie mane ir mano vaiką, bet svarbu pagalvoti apie kitus“, – laidoje kalba R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Mamų sambūrio atstovė pabrėžia dar ir tai, kad būtina pagalvoti apie įstatymo įsigaliojimo terminą.
„Visų pirma, reikėtų galvoti apie įstatymo įsigaliojimo terminą. Dabar jau turime kartą, kuri eina į darželius. Jeigu dabar iš karto pradėsime taikyti tas priemones, tėvams bus nepakeliamas iššūkis“, –mano R. Žemaitė.
Žiūrėkite visą laidą „DELFI diena":