Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nebe pirmus metus vilkina sprendimų priėmimą. Specialistai baiminasi, jog šiandien sutaupytos lėšos tampa milžiniškomis išlaidomis rytoj, nes ligonius reikia gydyti nuo labai sunkių ligų, žmonės tampa neįgaliais ir nebegali dirbti, juos reikia išlaikyti, rašoma pranešime spaudai.
Sparčiai daugėja sergančiųjų
Lietuvoje sparčiai daugėja sergančiųjų antrojo tipo diabetu, per pastaruosius dvejus metus jų padaugėjo net 10 proc. – dabar šia liga serga kas dvidešimtas žmogus. Pernai 1 tipo diabetas nustatytas 888 žmonėms, o 2-ojo tipo – net 12 386 asmenims. Daugėja ir sergančių vaikų, – jų ligotumas per pastaruosius keturiolika metų padidėjo tris kartus. Gydytojai skaičiuoja, kad jeigu liga ir toliau taip plis, netrukus cukriniu diabetu sirgs kas dešimtas šalies gyventojas.
„Šios žinios liūdina dar labiau, kai sužinai, kad maždaug pusei sergančiųjų 2 tipo diabetas lieka nediagnozuotas. Vadinasi, jiems liga bus nustatyta tik tada, kai ji sukels komplikacijas. Dar daugiau – pusės tų ligonių, kurie žino, kad serga diabetu, liga nėra tinkamai kontroliuojama. Taigi ir jie ateityje neišvengiamai patirs ligos komplikacijas. Tokias tendencijas atspindi ir mūsų turimi skaičiai – cukrinio diabeto komplikacijas Lietuvos žmonės patiria net keletą kartų dažniau nei kitų Europos šalių gyventojai“, – per LR Seime vykusią spaudos konferenciją sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė ir judėjimo „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“ globėja, Dangutė Mikutienė.
Anot Seimo narės, diabetas yra bėda ne tik pačiam ligoniui, nes jis yra priverstas gydytis, patiria kančias bei nebegali visavertiškai gyventi, bet ir valstybei bei visuomenei. Diabeto komplikacijų gydymas yra didelė finansinė ir socialinė našta – komplikacijoms gydyti tenka net 75 procentai visų lėšų, kurios skiriamos diabetui. Pernai su diabetu susijusioms išlaidoms vienam sergančiam asmeniui buvo išleista po 1 tūkst. eurų.
Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas, profesorius Antanas Norkus įsitikinęs, kad nebeužtenka vien medikų pastangų suvaldyti cukrinio diabeto plitimą. Todėl būtinas nacionalinis susitarimas, kad ligos profilaktikos priemones imtų taikyti ne tik sveikatos, bet visų ūkio šakų – švietimo, energetikos, žemės ūkio, sporto, transporto, miestų planavimo, aplinkos apsaugos, darbo, finansų, ekonomikos plėtros ir kt. – darbuotojai.
Vienas didžiausių iššūkių tektų švietimo sistemai. Ji turi rūpintis informacijos apie sveiką gyvenimo būdą sklaida ir gyventojų naujų įpročių formavimu. Mat ligą plisti skatina vakarietiškas gyvenimo būdas, urbanizacija, ydinga mityba, mažas fizinis aktyvumas ir pan. veiksniai. Visa tai lemia nutukimą, kuris yra pagrindinė priežastis, dėl kurios susergama 2–jo tipo cukriniu diabetu.
„Šiuo metu Lietuvoje yra registruota 110 tūkst. sergančiųjų diabetu. Nors tai didelis skaičius, tačiau dar antra tiek žmonių nežino, kad jie serga. Taip yra todėl, kad iš pradžių liga yra be aiškių ir akivaizdžių simptomų. Žmogus susivokia tik tuomet, kai diabetas sukelia komplikacijų, – sako prof. A. Norkus. – Mūsų visuomenėje 23 proc. populiacijos turi angliavandenių apykaitos sutrikimų, vadinasi, jie yra potencialūs ligoniai. Šiuos žmones reikia surasti ir suteikti jiems pagalbą.“
Profesorius atkreipė dėmesį, jog didelė problema yra ir diabetu sergančių žmonių registro nebuvimas. Dėl to, valstybė negali planuoti išlaidų.
Valdininkai tartis nenori
Specialistai baiminasi, jog šiandien sutaupytos lėšos gali tapti milžiniškomis išlaidomis rytoj, nes ligonius teks gydyti nuo labai sunkių ligų, žmonės tams neįgaliais ir nebegalės dirbti, juos reikės išlaikyti.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos vadovė, Nacionalinės programos darbo grupės narė dr. Džilda Veličkienė sakė, kad dar 2014 metais specialistai pasirašė diabeto deklaraciją, kuria kvietė valdžios institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų. Specialistų sudaryta darbo grupė parengė Nacionalinės diabeto programos projektą.
„Programos rengėjai tikisi, kad pradėjus įgyvendinti programą pardėsime matyti prekybos centruose, įvairiuose renginiuose ir televizijos ir radijo laidose ne alkoholio reklamą, o specialų klausimyną, kuris leidžia kiekvienam žmogui įvertinti riziką susirgti diabetu. Turi būti formuojamas visuomenės nuostata gyventi sveikai, sportuoti, turėti tinkamą svorį“, - sakė dr. D. Veličkienė.
Deja, valstybės institucijų palaikymo programa nesulaukė iki šiol – Sveikatos apsaugos ministerija vilkina sprendimų priėmimą.
Prof. A. Norkus priminė, jog minėtoje deklaracijoje kalbama ir apie tai, jog būtina parengti geriausia patirtimi pagrįstas diabeto valdymo gaires, skirti lėšų inovatyviems medikamentams, skatinti komandinį cukrinio diabeto priežiūros modelį, įtraukiant įvairius sveikatos priežiūros specialistus bei pacientus. Tai leistų sutaupyti lėšų.
Sergantys vaikai diskriminuojami
Nėra cukriniu diabetu sergančių vaikų priežiūros sistemos vaikų ugdymo įstaigose, todėl dažnai diabetu sergantys vaikai nepriimami į darželį, jų tėvai privesti atsisakyti darbo. Sergantiems vaikams mokyklose nesaugu, nes nei pedagogai, nei visuomenės sveikatos darbuotojai neturi teisės suteikti būtinos medicininės pagalbos.
„Metai po metų medikams tenka konstatuoti, kad dalis svarbių vaistų, adatėlės insulinui leisti, adatėlės pirštui pradurti, juostelės ketoniniams kūnams ištirti ir kt. nekompensuojami. Taip pat daliai vaikų nekompensuojamos ir insulino pompos“, - sakė LSMU Endokrinologijos klinikos slaugytoja diabetologė Aušra Krivolap.
D. Mikutienė pirminė, kad pernai lapkritį tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė viešai pažadėjo, kad diabetu sergantiems vaikams bus kompensuojamos insulino pompos, deja, išėjusi iš šios salės, pažadą ji kaipmat pamiršo. „Valdininkų posėdžiai, kuriuose turėtų būti sprendžiamas šis klausimas vis atidėliojami. Įdomu, kokia naujojo ministro pozicija šiuo klausimu“, – klausė Seimo narė.
Trukdo biurokratizmas
Didelė problema ir švietimas – liga susirgusiems nustatoma per vėlai, nes žmonės nežino, kad jie serga. Tam, kad sužinotų, jie turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Paprastas, visame pasaulyje naudojamas būdas Lietuvos žmonėms neprieinamas. Yra sukurti paprasti tyrimai, kurie užtrunka vos vieną minutę. Jį būtų galima atlikti, pavyzdžiui, masiniuose renginiuose arba vaistinėse.
Tokius tyrimus galėtų iniciuoti ir visuomeninės organizacijos, pavyzdžiui, judėjimas „DIA BE TO. Rytojus prasideda šiandien“. Tačiau pagal dabar galiojančią tvarką, tokius tyrimus galima atlikti tik licencijuotose sveikatos priežiūros įstaigose. Dėl tokios biurokratinės tvarkos paprastas tyrimas tampa sudėtingu, daug lėšų reikalaujančiu veiksmu, tad ir neprieinamu. Žmonės nesužino, kad jie serga.
Dr. D. Veličkienė teigia, kad neskiriama ir lėšų ligonių švietimui ligoninėse, nors ten jiems reikia suteikti labai daug informacijos. Šitaip užsisuka užburtas ratas.
D. Mikutienė priminė, jog 2014 m. buvo sudarytas Europos diabeto valdymo indeksas. Pagal jį Lietuva, deja, užima priešpaskutinę vietą Europoje, – 29-ąją vietą iš 30 šalių. „Viliuosi, kad gal Pasaulio sveikatos organizacijos raginimai šiandien – Pasaulinę sveikatos dieną – padės valdininkams atsitokėti“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
Po kojų susiūbuoja pasaulis
„Kaip diabetu susirgo mano sūnus? Staiga. Tokią minutę siūbuoja grindys po kojomis tėvams, kurie supranta, kad nuo šios dienos gyvenimą reikia matuoti kitu matu – cukraus lygiu kraujyje. Jų vaikui reikės suaugti per vieną dieną. Jo laukia daug kam nesuprantamas kasdienis ritualas: cukraus lygio kraujyje matavimas kas 4 val., mitybos režimas griežtai skaičiuojant angliavandenius ir atsisakant riebaus, saldaus maisto, taip pat insulino dozės apsiskaičiavimas atsižvelgiant į maistą, kurį ketina suvalgyti. Nesusidūrusiam su šia liga – tai aukštoji matematika.
Diagnozavus šią ligą, ligoniui yra išrašomas insulinas, kuris vaikams Lietuvoje yra kompensuojamas 100 proc. ir diagnostinės juostelės cukraus lygiui kraujyje matuoti, kurios, nors iš dalies yra kompensuojamos, bet visam mėnesiui to kiekio nepakanka. Grįžus namo turi insuliną, injektorių ir dvi kompensuojamas adatas vienam insulino buteliukui. Ir prasideda panika, nes pats turi viską apskaičiuoti: ir dozes, ir maistą. Bandykite įsivaizduoti ką jaučiame – nesame gydytojai ir beprotiškai bijome dėl savo vaiko.
Mama, kurios vaikas serga šia liga, turi eiti į darbą, nėra laiko net susivokti, „prisijaukinti“ ligą. Net ir nedarbingumo, išsirašius iš ligoninės negali gauti, jei vaiko būklė patenkinama. O kaip darželis, mokykla? Kas vaiku rūpinsis ten? Auklėtojai, mokytojai?
Ar pamąstėte, ką reiškia vaikui gyventi tokiu režimu, kai negali spontaniškai suvalgyti torto gabalėlio klasės draugo gimtadienio proga. Nes reikia apskaičiuoti, kiek tame gabalėlyje yra angliavandenių ir pagal tai susiskaičiuoti insulino dozę. Ir negana to, dar nueiti į nuošalią vietą ir susileisti sau tą insuliną. Todėl insulino pompa suteikia vaikui laisvę susileisti insuliną naudojant distancinį pultelį, nekalbant apie kitus šio įrengimo privalumus: galima ramiai miegoti naktį nebijant kitos bėdos, kad nukris cukraus lygis, o tai dar pavojingiau nei cukraus lygio pakilimas virš normos. O dabar paskaičiuokime, kiek šeimų Lietuvoje patys gali tokį įrenginį nusipirkti.
Su skaudančia širdimi galiu pasakyti, kad vaikai, sergantys cukriniu diabetu, suauga per anksti, nes jie iš tikrųjų yra susirūpinę savo sveikata. Jie lanko diabeto mokyklėles kartu su tėvais, mokosi, kaip gyventi su liga. Jie – atsakingi, atjaučiantys ir, tikiu, užaugę bus dori valstybės piliečiai. Tik padėkite jiems užaugti palaikant jų sveikatą. Gaila, problemos pradedamos spręsti pradedamos tik tada, kai kažkas pradeda trukšmauti“, – teigė diabetu sergančio vaiko tėtis Seimo pirmininkės atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.