Valgant gerti ar ne?
Egzistuoja daug teorijų, aiškinančių, kas vyksta skrandyje, kai mes valgome. Todėl ir rekomendacijos, kaip elgtis valgymo metu skiriasi. Pavyzdžiui, vieni teigia, kad valgant jokiu būdu nereikia užsigerti, nes taip praskiedžiamos skrandžio sultys. Kiti tikina, kad gerti kaip tik reikia.
Gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas tikina, kad medicinos mokslas šį klausimą tyrinėjo, bet įrodymų, kad gėrimas valgant kaip nors veikia virškinimo procesą, nerado.
„Sausas maistas negali patekti į žarnyną – jis būtinai turi būti skystos konsistencijos. Todėl sausas maistas visada praskiedžiamas skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos sultimis, virškinimo fermentais. Kuo maistas sausesnis, tuo daugiau drėkinančių medžiagų išskiriama, o tai visada papildoma apkrova organizmui, su kuria jis gali ir nesusitvarkyti, ypač jeigu maisto iškart pateka daug. Tuomet būna pojūtis, apie kurį sakome, kad maistas stovi skrandyje. Tokiu atveju geriausia išgerti šilto vandens arba silpnos arbatos, geriausiai žolelių, pavyzdžiui, ramunėlių. Reikia žinoti, kad bet koks šaltas gėrimas stabdo virškinimą. Gerti reikia po truputį ir daug gerti (iki pusės litro ar litro). Kai maistas praskiedžiamas, jis lengviau nukeliauja į žarnyną. Kai kurie sako, kad taip praskiedžiamos skrandžio sultys. Tačiau sveika kasa išskiria iki 10 kartų daugiau fermentų negu reikia suvirškinti maistui. Taigi jos praskiedžiamos tikrai visai menkai“, - svarstė pašnekovas.
Paklaustas, kaip rinktis maistą turintiems padidintą arba sumažintą skrandžio rūgštingumą, medikas teigė, kad labai retas atvejis, kad žmonėms iki 60 metų skrandžio rūgštingumas būtų sumažėjęs, todėl jo didinti tikrai nėra reikalo.
„Bėda ta, kad anksčiau buvo netobuli diagnostikos metodai ir mes labai dažnai rasdavome sumažėjusį rūgščių kiekį skrandyje, nors iš tiesų jis būdavo normalus, tiesiog nepakako dirgiklio. Ši sena nuostata žmonių sąmonėje vis dar gaji. Iš esmės joks žmogus negali jausti, koks yra jo skrandžio rūgštingumas, nes jo vertė gali svyruoti nuo 0,5 iki 2. Kas kita, kai rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę – tuomet jau tikrai jaučiama rūgštis. Tai nutinka dėl patologijos, kuri liaudiškai vadinama refliuksu. Tai liga, kuri pastaruoju metu labai dažnėja. Svarbiausi simptomai – rėmuo, t. y. deginimo, graužimo jausmas už krūtinkaulio, taip pat atsirūgimas rūgštimi arba karčiai. Jeigu šie simptomai kartojasi du kartus per savaitę ir tęsiasi keletą savaičių, galima įtarti patologiją. Jeigu simptomai atsirado persivalgius, tai gali būti tik vienkartinis sutrikimas.
Nuo ko atsiranda ši patologija, kol kas mokslas negali atsakyti, bet jos simptomus dažnam išprovokuoja maistas. Pirmiausiai tai keptas maistas (keptos bulvės, blynai, mėsa ir pan.), fermentiniai sūriai, rūkyti, aštrūs produktai, česnakai, svogūnai, beje, ir medus, rūgštūs (jogurtai, kefyras, vitaminas C, obuoliai, ypač jų sultys ant tuščio skrandžio, citrusiniai vaisiai, taip pat ir citrinos – tuo esu įsitikinęs savo kailiu, kiviai), kakava, kava (net be kofeino), šokoladas, šaltas maistas. Dar viena žalingų produktų grupė – vadinamieji sintetiniai produktai (sausos sriubos, užpilamos košės, sausi pusryčiai, kuriuos aš vadinu saldžiaisiais čipsais, tirpios arbatos ir pan.). Iš savo raciono taip pat reikia išbraukti visą miltinių produktų grupę. Jeigu jau labai norisi, galima valgyti šviesią bemielę duoną, nes mielės, kaip ir juoda V. Urbonas.
Ar reikia organizmą šarminti
Skirtingai produktai mūsų organizmui turi skirtingą poveikį – jei arba rūgština, arba šarmina organizmo terpę. Vyrauja nuostata, kad kuo labiau ji rūgštinė, tuo labiau prie mūsų kimba įvairios ligos, todėl mūsų mityba turėtų būti labiau šarminė.
Labiau šarminėmis savybėmis taip pat pasižymi daugelis gėrimų – įvairių vaisių (citrinų, apelsinų, obuolių) sultys, raudonas ir baltas vynas, mineralinis vanduo, kava, žalioji, juodoji, vaisinė arbata, rūgpienis. Tačiau visi kiti pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris, varškė) daugiau ar mažiau pasižymi rūgštinėmis savybėmis. Organizmą rūgština taip pat mėsa ir jos gaminiai, kiaušiniai, žuvis ir jos produktai, daugelis riešutų (migdolų, graikinių, žemės), išskyrus lazdyno, įvairūs grūdiniai produktai, duonos kepiniai iš miltų.
„Jei per dieną vartojame kvietinės, baltos ar rūginės duonos, grikių, miežių, ryžių, kukurūzų, avižinių dribsnių košės, valgome patiekalų iš jautienos, vištienos, kalakutienos, silkės, karpio, lašišos, kiaušinių (pavyzdžiui, spagečius su fermentiniu sūriu arba žuvies kepsnį su ryžiais), turime pakankamai valgyti ir šviežių vaisių bei daržovių. Rekomenduojama šviežias daržoves ir vaisius vartoti kasdien, kelis kartus per dieną, o jų kiekis maisto racione neturėtų būti mažesnis nei 600-700 g per dieną“, - patarė M. Baranauskas.
Tiesa, egzistuoja ir kardinaliai priešingų teorijų. Kai kurie mokslininkai teigia, kad su amžiumi organizmo rūgštingumas, vadinasi, ir skrandžio sugebėjimas tinkamai suvirškinti maistą, mažėja, taigi jam reikia padėti: šią tiesą pripažįstantys kinų medikai ne mažina skrandžio rūgštingumą, o stengiasi jį atkurti. Taip pat manoma, kad norint apsisaugoti nuo infekcijų, reikia ne šarminti organizmą, o kaip tik rūgštinti, kadangi dauguma virusų yra šarminės prigimties ir puikiai jaučiasi šarminėje terpėje.
Pasak V. Urbono, mokslas taip pat tyrinėjo, kaip mūsų organizmą veikia šarminiai ir rūgštiniai produktai, buvo tyrinėjama kaulų struktūra, virškinimo sistema, bet apčiuopiamų poveikių įrodymų nebuvo rasta. „Mes ir savo ligoninėje turėjome tyrimą – vaikai keletą savaičių gėrė neabejotinai vidinę organizmo terpę šarminantį maisto papildą, tačiau jokių pokyčių nenustatėme. Žalos nėra, bet tu kažkam statai rūmus. Natūralu, kad norėtųsi už tuos pinigėlius ir gauti kažką naudinga. Todėl aš skeptiškai šiandien vertinu pastangas rūgštinti ar šarminti organizmą. Kita vertus, negaliu būti ir kategoriškas, nes medicina tokia sritis, kurioje nuolat atrandama kažkas nauja. Aš laikausi tokios nuostatos – jeigu žmogus vienaip ar kitaip valgydamas jaučiasi gerai, taip maitintis jam patariu ir toliau“, - aiškino gastroenterologas.
Kiek laiko skrandyje užsibūna maistas
Dėl to, kad skirtingas maistas virškinamas skirtingą laiką, egzistuoja įvairiausių maisto derinimo teorijų. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad mažai riebalų turintis maistas iš skrandžio į žarnyną pasišalina maždaug per 2 val., o riebus maistas pareikalauja net 3-4 val. Būtent todėl pavalgęs riebaus maisto žmogus dažniausiai jaučiasi šiek tiek vangus. Vanduo ir kiti skysčiai skrandyje užsibūna vos kelias minutes. Ryžiai, pienas, virta ir kepta žuvis – 1-2 val., bandelės, kiaušiniai, bulvės, grietinė – 2-3 val., juoda duona, virta vištiena ir jautiena – 3-4 val., žirniai, pupelės, kepta jautiena, vištiena, kiauliena, rūkyta mėsa, žuvies konservai – 5 val. ir ilgiau.
„Jeigu suvalgėme riešutų, kurie yra koncentruoti baltymai ir rūgština organizmą, o iškart po jų – vaisių, kas vyksta? Riešutai, kaip baltymai, virškinami skrandyje. Jiems reikia labai stiprios rūgšties. O vaisiai yra angliavandeniai. Jie pradedami virškinti burnoje ir jiems reikia kuo greičiau patekti į plonąjį žarnyną, kadangi jie negali būti rūgštinėje terpėje. Taigi organizmas gauna prieštaringus signalus: vaisiams reikia kuo greičiau atsidurti plonojoje žarnoje, šarminėje aplinkoje, o baltymams reikia rūgštinės aplinkos, todėl skrandis faktiškai turi išskirti ir rūgštį, ir šarminti. Realiai tai sunkiai įmanoma, todėl vaisiai pradeda rūgti. Įsivaizduokite su seilėmis sumaišytus vaisius 39 laipsnių temperatūroje ir labai stiprioje rūgštyje. Per 1-2 valandas, kol jie laukia savo eilės, vaisiai tiesiog supūva. Todėl visada reikia laikytis vienos paprastos taisyklės: iš pradžių valgome lengvą maistą, po to – riebalų ir baltymų turintį maistą ir galiausiai visiškai baltyminį maistą. Tarp šių valgymų reikėtų padaryti bent pusvalandžio pertrauką. Jei nesigauna, bent jau reikėtų iš eilės sluoksniuoti, nes vaisiai, atsidūrę apačioje, vis tiek gana greitai nukeliaus tolyn“, - aiškino pašnekovas.
Ką apie tai mano oficiali medicina? „Vėlgi nėra jokių įrodymų, kad tai naudinga organizmui. Tačiau kai žmogus susirūpina sveikata, jis bando įvairiausias priemones. Kartais aš tikrai girdžiu, kad pradėjus maistą derinti žmogaus sveikata pagerėjo. Tokiais atvejais patariu derinti ir toliau. Tačiau kitas žmogus kamuoja save maisto derinimu, bet jam tai visiškai nepadeda. Kam tuomet kamuotis? Sakoma, kad maisto derinimas reikalingas, nes išsiskiria skirtingi fermentai, bet pagrindinis mūsų virškinimo fabrikas yra kasa, kuri, reaguodama į maistą, paprastai išskiria panašų kiekį riebalus, baltymus ir angliavandenius skaidančių fermentų. Aišku, ji šiek tiek derinasi prie mūsų mitybos įpročių, tačiau jeigu tu iš pradžių valgai bulves ir tik po pusvalandžio mėsą, fermentų pasiskirstymui tai neturi jokios įtakos“, - tikino V. Urbonas.
Persivalgėte iki apsinuodijimo? Gydymas nesikeičia 100 metų
Jeigu žmogus persivalgo, t. y. į skrandį patenka didelis maisto kiekis, sutrinka skrandžio motorika – jis pasidaro suglebęs ir nebenori stumti maisto toliau. Taip vyksta dėl skrandžio išskiriamų fermentų disbalanso. Pasak mediko, tokiu atveju geriausia pagalba – nevalgyti ir gerti šiltą vandenį arba arbatą, kad praskiestume skrandžio turinį.
„Skrandyje telpa apie tris litrus turinio, daugiau maisto pradeda jį spausti, todėl kai turinys iš skrandžio pereina į stemplę ir žarnyną, žmogus iškart pasijaučia geriau. Šiuo atveju gali padėti ir kasos fermentai, kurių galima nusipirkti vaistinėje, tik reikėtų jų išgerti didelę dozę. Vis dėlto efektyviausias būdas – šilti skysčiai. Beje, persivalgius, ypač riebaus arba aštraus maisto, ir ant viršaus užsipylus „alkoholio“, labai dažnai atsiranda kasos uždegimas. Ūminio pankretito gydymas nesikeičia jau šimtą metų – tai bado dieta.
Nuo gausesnio maisto taip pat gali būti pilvo pūtimas, ypač jei užkietėję viduriai, žmogus ilgai nesituštino. Jei dvi-tris dienas nesituštinama, tokiu atveju verta išgerti laisvinamųjų, kad žarnynas šiek tiek išsivalytų. Kai skrandyje stovi maistas ir žmogų pradeda pykinti, kartais netgi gerai išsivemti. Prieš tai reikia išgerti vieną-dvi stilines šilto vandens su truputį druskos, kad praskiestume skrandžio turinį ir būtų paprasčiau jį atiduoti. Po to geriausia valgyti švelnią košę, nieko aštraus, rūgštaus, nes vėmimo metu rūgštys ir taip išdegina stemplę. Valgyti reikia mažai, ne tiek, kiek norisi, geriau po keleto valandų pakartoti. Geriausiai tinka ant vandens virta košė, o ne džiūvėsiai, kurie kažkodėl rekomenduojami apsinuodijus. Tai visiškai netinkantis, rūgštį keliantis maistas, kaip, beje, ir sultinys“, - patarė gastroenterologas.