Tačiau yra dar viena priežastis, kodėl reikėtų lankytis sporto klube arba bėgioti: sportas padės išsaugoti atmintį ir pažintines funkcijas vėlesniame gyvenime, rašo npr.org.
Mokslininkai padarė tokią išvadą per Koronarinių arterijų rizikos vystymosi jauniems žmonėms studiją 25 metus stebėję 2 700 vyrų ir moterų.
Mokslininkai nustatė, kad jauni žmonės, kurie pasiekdavo geresnių rezultatų ant bėgimo takelio, viduriniame amžiuje geriau atlikdavo atminties bei problemų sprendimo testus.
Tokia tendencija pasireikšdavo net tuomet, kai prisijungdavo tokie sveikatai kenkiantys faktoriai kaip rūkymas, diabetas ir aukštas cholesterolio lygis.
Jauni žmonės ne visada mąsto, kaip jų gyvenimo būdas atsilieps jų sveikatai po 25 metų, sako viena siš šios studijos autorių, Minesotos universiteto visuomenės sveikatos profesorius Davidas Jacobsas.
Visiems jau žinoma, kad reguliarus sportas padeda išvengti nutukimo ir širdies ligų. Ankstesni tyrimai yra nustatę, kad sportuojantiems vyresnio amžiaus žmonėms lengviau išsaugoti proto žvitrumą. Tačiau ši studija yra viena pirmųjų, parodžiusi, kokią įtaką protinei veiklai daro sportas jaunystėje.
Mokslininkai negali tiksliai paaiškinti, kaip kardiovaskulinės treniruotės padeda išsaugoti smegenų funkcijas. Tačiau jie įtaria, kad sveika širdis ir kraujotakos sistema geriau aprūpina smegenis krauju ir deguonimi.
„Dalykai, kurie yra naudingi širdžiai, veikiausiai duoda naudos ir smegenims“, - teigė D. Jacobsas.
Sporto įtaka atminčiai šioje studijoje buvo palyginus nedidelė: mažiausiai sportavę dalyviai vidutiniškai prisimindavo septynis žodžius iš penkiolikos, o sportiškiausi dalyviai – aštuonis iš penkiolikos.
Mokslininkai taip pat tikrino vykdomąsias funkcijas, prašydami tyrimo dalyvių įvardyti spalvas, atspausdintas skirtingu spalvotu rašalu. Dalyviai taip pat turėjo skaičių eiles pakeisti simboliais – taip buvo tikrinama, kaip jie koordinuoja savo mąstymą su veiksmais. Sportiškiausi dalyviai vidutiniškai keturiomis sekundėmis greičiau teisingai įvardydavo spalvas ir tiksliau pakeisdavo skaičius simboliais.
D. Jacobsas pažymi, kad tokie rezultatai veikiausiai neatrodo įspūdingai. „Na ir kas, kad žmogus prisimena vos vienu žodžiu daugiau?“, - sakė jis. Tačiau net nedidelis skirtumas gali atsiliepti žmogaus karjerai ir jo gyvenimo kokybei, teigia profesorius.
Studijos rezultatai buvo pristatyti žurnale „Neurology“.
Tačiau ką daryti, jei tau jau daugiau kaip 50 metų, o jaunystėje nesportavai? D. Jacobsas sako, kad jaudintis neverta.
Fizinis aktyvumas viduriniame amžiuje vis tiek turėtų duoti naudos jūsų smegenims, nepaisant to, kiek sportavote jaunystėje. Tyrimas parodė, kad tie dalyviai, kurie daugiau sportavo viduriniame amžiuje, negu jaunystėje, pasižymėjo šiek tiek geresnėmis smegenų funkcijoms, negu tie dalyviai, kurie viduriniame amžiuje nesportavo.
„Jeigu ne viską darėte teisingai – o tai galioja daugumai iš mūsų – imkitės pokyčių vėlesniame gyvenime“, - sakė D. Jacobsas.