Moksliškai įrodyta, kad gerai parinktas fizinis krūvis teikia daugiau naudos nei žalos žmogaus kūnui ir protui, taip pat gerina gyvenimo kokybę. Be abejo, reikia pripažinti, kad, esant kai kuriems širdies veiklos sutrikimams, fizinis krūvis nerekomenduojamas.
Kokie gi yra tikrieji skaičiai?
Staigių mirčių sporte dažnis – 1/50 000–2/200 000 sportininkų per metus.
Maratono rungtyje mirtis ištinka 1 iš 50 000 finišavusių atletų.
JAV kasmet užregistruojama apie 115 staigios mirties sporte atvejų.
Du trečdaliai staigių mirčių JAV įvyksta futbole ir krepšinyje.
Vyrai miršta dažniau nei moterys (9:1).
Bendras išgyvenamumas po staigios mirties – 11% (4–21%).
Moterų išgyvenamumas yra didesnis.
Sportas nėra mirties priežastis
Pats sportas nebūna staigios mirties priežastis, tačiau gali būti staigią mirtį provokuojantis veiksnys atletui, sergančiam širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Sportininkus su širdies ir kraujagyslių sistemos patologija staigi mirtis dažniausiai ištinka sportuojant, o nesportuojantys, netreniruoti žmonės, turintys tokią pat patologiją, vis tiek miršta, tačiau butinėmis aplinkybėmis.
Kardiologinės staigios mirties priežastys
Daugiausia staigių mirčių sporte lemia įgimtos širdies ar kraujagyslių anomalijos, kurios dažnai nepasireiškia jokiais simptomais ar požymiais iki pat mirties.
Dažniausia staigios mirties priežastis – hipertrofinė kardiomiopatija. Tai – širdies raumens išvešėjimas, galintis sukelti mirtiną širdies ritmo sutrikimą – skilvelių virpėjimą. Skilvelių virpėjimo metu širdis chaotiškai susitraukinėja daugiau nei 400 kartų per minutę, sutrinka kraujo tekėjimas ir žmogus miršta. Bendroje populiacijoje šios širdies patologijos dažnis yra 1:500. Ji lemia apie 30 % staigių mirčių sporte.
Antrąją vietą staigios mirties sporte priežasčių sąraše užimta vainikinių širdies kraujagyslių anomalijos. Tokios širdies kraujagyslės atsišakoja nuo pagrindinės kraujagyslės netipiškoje vietoje arba didesniu kampu, o tai lemia pablogėjusią kraujotaką jose ir sutrikusį širdies raumens maitinimą. Ši patologija sudaro apie 15 % staigių mirčių sporte.
Kitos kardiologinės priežastys, galinčios sukelti staigią mirtį, yra širdies vožtuvų patologija, širdies laidžiosios sistemos sutrikimai, taip pat pagrindinės arterijos – aortos – plyšimas dėl Marfano sindromo.
Vyresni nei 30 metų atletai dažniausiai miršta dėl sutrikusios kraujotakos širdies vainikinėse kraujagyslėse dėl aterosklerozės, t. y. nuo širdies infarkto. Mirties rizika didėja, jei sportininkas rūko, turi padidėjusį kraujospūdį, serga diabetu, lipidų koncentracija kraujyje yra padidėjusi, šeimoje buvo staigių jaunų žmonių mirčių.
Nekardiologinės staigios mirties sporte priežastys
Tiesioginis smūgis į krūtinę gali sukelti vadinamąjį širdies sukrėtimą ir lemti staigią sportininko, nesergančio širdies liga, mirtį. Dažniau tokios situacijos pasitaiko vaikų ir paauglių ledo ritulyje, beisbole, karatė. Smūgis gali atrodyti nelabai stiprus ir „nekaltas“. Mirtis gali ištikti, kai pataikoma į krūtinės vidurį. Vienos studijos duomenimis, širdies sukrėtimas gali lemti iki 20 % visų staigių mirčių sporte. Vaikų ir paauglių sporte naudojamos krūtinės ląstos apsaugos tam tikrose sporto šakose puikiai apsaugo nuo pavojingų smūgių.
Ar galima išvengti staigių mirčių sporte atliekant profilaktinius sportininkų sveikatos patikrinimus?
Kai kurias širdies patologijas, lemiančias staigią mirtį sporte, nustatyti galima. Tačiau pasaulyje vis dar diskutuojama, ar finansiškai verta tirti tūkstančius sportininkų, siekiant atrasti vieną įgimtą širdies patologiją ir išvengti staigios mirties. Lietuvoje tiriami visi organizuotoje sportinėje veikloje dalyvaujantys vaikai ir paaugliai.
Šioje sporto medicinos srityje labai daug yra nuveikę italai. Ilgametė italų sporto kardiologų patirtis parodė, kad, įvedus elektrokardiografinį (EKG) širdies tyrimą sportininkų sveikatos profilaktinių patikrinimų metu, staigių mirčių sporte skaičius Italijoje sumažėjo 80 % ir pasiekė nesportuojančių, netreniruotų asmenų staigių mirčių lygį.
40–60 % italų sportininkų, mirusių staigia mirtimi, turėjo patologinę EKG. Tad kai kurioms patologijoms diagnozuoti neužtenka vien elektrokardiogramos. Gali prireikti širdies ultragarsinio tyrimo, krūvio mėginių, koronarografijos ar kt.
Asmenys, dalyvaujantys organizuotoje sportinėje veikloje, vis dėlto turėtų pasitikrinti sveikatą. Ypač tie, kurių šeimoje yra buvę staigių mirčių, neaiškių skendimų ar avarijų, diagnozuotas Marfano sindromas ar kita širdies liga, ypač jaunam šeimos nariui. Taip pat vertėtų tikrintis tiems, kurie buvo nualpę fizinio krūvio metu, turi širdies ūžesį ar yra po širdies operacijų.
Rekomendacijos sportuojančiam žmogui:
Karštaisiais metų mėnesiais sportuokite ryte arba vakare, kai vėsiau
Gerkite pakankamai skysčių
Prieš sportuodami venkite alkoholio ir kavos
Būtinai informuokite savo gydytoją, jei šeimoje yra buvę staigios mirties atvejų, miokardo infarktų, įgimtų širdies ligų atvejų
Jei jums per 30 metų, prieš pradėdami sportuoti būtinai pasikonsultuokite su sporto medicinos gydytoju, šeimos gydytoju ar gydytoju kardiologu
Nerūkykite
Nevartokite anabolinių steroidų
Kreipkitės į savo gydytoją, jei fizinio krūvio metu pradėjote jausti skausmą krūtinėje, neįprastai dažną širdies plakimą, dusulį, bendrą nuovargį ar sumažėjo fizinio krūvio tolerancija.
Pagal užsienio literatūrą parengė sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus.