Natūralistai „priklausomus nuo dantų balinimo chemija“ vadina reklamos aukomis.
„Net pats daktaras Ozas pripažįsta, kad dantų balinimo būdų yra įvairiausių, tačiau dauguma žmonių nenori naudoti cheminių priemonių, kurios gali pažeisti dantų emalį ar padaryti dantis itin jautrius. Nuolat balinami dantys ilgainiui dar greičiau pasidengia apnašomis, todėl dažnas jų balinimas kai kuriems tampa neišvengiamas“, – interneto forume apie dantų balinimą rašė vilnietė, pati išbandžiusi kelis natūralius dantų valymo būdus.
Sveikos gyvensenos propaguotoja Ksavera Vaištarienė visiškai pritaria, kad natūralios medžiagos geriausia. „Dantis žmonės balina ne tik aktyvinta anglimi, bet ir soda. Gaila, nebėra kreidos miltelių, kuriais sovietmečiu dantis valydavome, jie geriausiai balindavo dantis – daug geriau už dabartines balinančias dantų pastas“, – DELFI sakė K. Vaištarienė.
Sveikos gyvensenos specialistė įsitikinusi, kad angliukas dantims ir dantenoms nepakenks, o dėl chemijos niekada negali būti tikras.
Kitokia gydytojos odontologės Ievos Venckės nuomonė. Savarankišką dantų balinimą soda ar anglimi ji vertina neigiamai.
Įspėja apie riziką prarasti kietuosius danties audinius
„Įrodyta, kad toks dantų balinimo būdas nesaugus, gali pažeisti emalį ir sukelti kietųjų danties audinių praradimus. Būtų įdomu sužinoti motyvus, kodėl žmonės pasirenka angliuką ar sodą, kai tokia didelė šiuolaikiškų, sertifikuotų, dantų balinimo priemonių gausa. Kam grįžti prie senovinių dantų balinimo būdų, kurie ir nesaugūs, ir nepatogūs naudoti, juk angliuku balindamas dantis išsijuodini burną, rankas“, – DELFI komentavo specialistė.
Nuolat soda valomi dantys gal ir pabals, tačiau brūžinimas aktyvia medžiaga gali išprovokuoti dantenų nusileidimą, emalio ir dentino pažeidimus, gali paveikti netgi skonio receptorius.
Ekologijos šalininkams odontologė I. Venckė rekomenduotų dantis pasibalinti ne minėtomis priemonėmis, o bent jau ekologiškomis balinančiomis pastomis. „Kita vertus, jeigu žmonės akcentuoja natūralumą, kam iš viso balina dantis? Tai ne sveikatinanti procedūra, o estetinis žmogaus poreikis, noras būti gražesniam“, – priminė gydytoja.
Naudoja ir medžio pelenus
Naujai atradusieji liaudiškas dantų balinimo priemones, išbando jas ir patirtimi dalijasi internete.
Dažniausiai minima namudinio dantų balinimo priemonė - soda. Jos netgi patariama įberti į dantų pastą ir 3 minutes pašveisti dantis. Kai kas šią priemonę naudoja ir vieną: užberia ant marlės ir aptrina dantis, tačiau pabrėžia, kad šį metodą taikyti galima tik kartą per savaitę, nes dažnas sodos naudojimas gali sukelti emalio plonėjimą ir pažeisti dantenas.
Medžio pelenuose yra kalio hidroksido, kuris balina dantis. Nedidelį medžio pelenų kiekį patariama užberti ant dantų šepetėlio ir atsargiai išvalyti dantis. Tačiau ilgai naudoti pelenų taip pat nepatartina, nes kenkia emaliui. Teigiama, jog taip dantis balinti galima ne dažniau nei kartą per savaitę.
Aktyvioji anglis veikia panašiai, kaip pelenai. „Sutrink tabletę ir gautus miltukus naudok vietoj pastos“, – dalijamasi patarimu internete.
Ne tik natūrali, bet ir skani
Kaip pastebi natūralistai, balinimo efektu pasižymi braškės ir žemuogės. Sutrynus jas košele taip pat kai kas valo dantis, pabrėždami, jog tokia dantų pasta ne tik natūrali, bet ir skani.
Taip pat siūloma dantis pabalinti citrinų sultimis: 5 minutes palaikyti patepus dantis ir po to išskalauti burną vandeniu.
Naujai atrasta panacėja – vandenilio peroksidas
Skalavimo skysčius natūralumo šalininkai keičia vandeniu į kurį įlašina eterinių aliejų. Taip pat daugėja vandenilio peroksido naudojimo šalininkų. Juo siūloma suvilgyti vatos tamponėlį ir nuvalyti dantis. Taip pat galima kelis peroksido lašelius įlašinti į šiltą vandenį ir juo išskalauti burną.
„Vandenilio peroksidu galima gydyti ir dantenų uždegimą – suvilgyti tirpalu vatos gabalėlį ir kartą ar du patrinti dantenas. Tai – švelni dezinfekcija, efektyviai mažina uždegimą, dantenos pasidaro labai stiprios“, – DELFI pasakojo sveikos mitybos specialistė, Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė K. Vaištarienė.
Kur slypi pavojai
Vis dėlto, namų sąlygomis balinant dantis ne visada saugu, dažnai iškyla problemų su dantenomis. Vandenilio peroksidas ir citrinos rūgštis gali jas sudirginti, o nuo dažno aktyvuotos anglies ir pelenų naudojimo gali atsirasti smulkių gleivinės įtrūkimų.
Namudinėmis priemonėmis balinant dantis reikia stengtis kuo mažiau liesti dantenas. Baigus procedūrą burnos ertmę patariama išskalauti ramunėlių nuoviru.
Dantų balinimas namų sąlygomis nerekomenduojamas nėščioms, maitinančioms, alergiškoms vandenilio peroksidui moterims, taip pat netinka vartojant kai kuriuos vaistus.
Dantų balinimo procedūros galimos tik turint sveikus dantis, o iki 13 metų amžiaus iš viso nerekomenduojamos, nes formuojasi dantų struktūra.
Per daug sodos ir rūgščių vaisių gali smarkiai pakenkti emaliui. Dažančių gėrimų poveikio dantų baltumui galima išvengti geriant juos per šiaudelį.
Domisi, bet ilgai naudoti nerizikuoja
Savo praktikoje odontologė I. Venckė nepamena paciento, kuris būtų ilgai naudojęs ne iš gydytojo gautą dantis balinančią priemonę ir taip pakenkęs sau. Kaip mano specialistė, baltų dantų norintys jaunuoliai galbūt išbando naujoves, kurių apstu prekyboje internete, tačiau nepasitarę su odontologu nerizikuoja naudoti ilgai.
„Ilgai naudojant balinančią medžiagą gali būti pažeistas danties emalis. Tačiau šią problemą gali sukelti ir netaisyklinga dantų priežiūra, jei vidutinio kietumo ar kietu šepetėliu ne pagal rekomendacijas valomi dantys. Nuolatinis per didelis mechaninis spaudimas paprastai pažeidžia arčiausiai dantenų esančio danties kaklelio sritį – sukelia nutrynimus“, - atkreipė dėmesį gydytoja.
Trapdančių šepetėliai – ne kiekvienam
Kaip pabrėžė I. Venckė, visų pirma reikia dantis taisyklingai valyti patiems, o paskui mokyti tai daryti vaikus. „Kad kuo ilgiau būtų sveiki dantys, tėvai vaikams juos turėtų valyti bent iki 8 metų amžiaus. Remdamasi skandinavų patirtimi, nepalikti vaikų rūpintis dantų higiena vienų, prižūrėti, ar taisyklingai valo dantis, patarčiau iki 12 metų“, – sakė DELFI pašnekovė.
Dantis šepetėliu ir dantų pasta pakanka valyti du kartus per dieną – visų pirma vakare, o paskui po pusryčių arba po pietų. Tausojant dantų emalį, jei nėra labai didelės karieso rizikos, trečias kartas galbūt nebūtinas, po valgio pakanka dantis pasiskalauti su fluoro turinčiu skalavimo skysčiu.
Plačiai reklamuojami tarpdančių šepetėliai, odontologės I. Venckės nuomone, būtina dantų priežiūros priemonė, bet tinka ne kiekvienam: „Tam tikro dydžio tarpdančių šepetėlį turi skirti gydytojas odontologas. Jei jauno žmogaus tarpdančiai tamprūs, nėra nusėdę dantenų speneliai (papilos), dažniausiai iš viso nesiūloma naudoti tarpdančių šepetėlių. Paprastai juos rekomenduojama naudoti vyresniems žmonėms, arba tiems kurie turi tarpų tarp dantų. Sveikiems, lygiai sudygusiems, ar susigrūdusiems dantims naudotinas tik tarpdančių siūlas“.
Baltumo fanai 20-30 metų žmonės
Kaip pastebi I. Venckė, dantų balinimo dažniau pageidauja jauni, 20-30 metų amžiaus žmonės: „Kad prašytų vyresni, retas atvejis, nebent žmonės jau yra balinęsi dantis ir ateina pakartoti procedūros, palaikomajam dantų baltumui“.
Kai kuriais atvejais, kai labai daug plombų dantyse, ar dantys savaime pakankamai balti, arba labai jautrūs, specialistė dantų balinimo nesiūlo. Tačiau, kaip pabrėžė odontologė, Lietuvoje kur kas didesnė problema – neprižiūrėti, nesugydyti dantys, o ne vien tik nepakankamai balti dantys.
„Jeigu žmonės dažniau lankytųsi pas gydytojus profikaltiškai, nedelstų gydyti dantų, ir balinimo procedūrų dažniau pageidautų, tačiau visų pirma dantis reikia sutaisyti. Balinimas estetinė, o ne sveikatinanti procedūra“, – pakartojo odontologė.
Negydytų dantų I. Venckė niekada nebalina: „Jokiais būdais negalima to daryti. Jeigu labai daug plombų, efektas irgi nebus toks geras, nes bąla tik natūralus, savas danties audinys, o ne plombos“.
Kaip priminė odontologė, didžiausias baltų gražių dantų priešas – rūkymas, dažnai vartojama stipri juoda arbata, raudonas vynas, stipri juoda kava.
Dantų balinimo metu ir kurį laiką po jo nepatariama vartoti dažančių maisto produktų: stiprios vaisinės, juodos ar žalios arbatos, juodos kavos, radono vyno, mėlynių, burokėlių, maisto su kario prieskoniais ir kt. dažančių maisto produktų.