Kaip teigiama šią savaitę specializuotame leidinyje „JAMA Internal Medicine“ paskelbto tyrimo išvadose, moterys, kurios reguliariai dalyvauja pamaldose (daugiau nei kartą per savaitę), net 30 proc. mažiau rizikuoja mirti per anksti. Tos, kuriuos Dievą garbina dar uoliau, taip pat mažiau rizikuoja mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (27 proc. mažesnė rizika) ir vėžio (21 proc. mažesnė rizika), skelbia „Yahoo Health“.
Tyrimą atlikę akademikai 16 metų stebėjo 74 tūkst. 534 moterų sveikatos būklę (nuo 1992 iki 2012 metų). Kas dvejus metus moterų buvo paprašyta atsakyti į klausimus apie jų savijautą ir gyvenimo būdą. Tyrimo metu buvo atsižvelgiama į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, alkoholio vartojimo įpročius, svorį ir kitus.
Mokslininkai išsiaiškino, kad moterys, kurios bent kartą per savaitę eina į bažnyčią, vidutiniškai gyvena penkiais mėnesiais ilgiau nei tos, kurios rečiau lankosi maldos namuose.
„Dalyvavimas pamaldose suteikia socialinio bendrumo ir palaikymo jausmą, o tai labai naudinga sveikatai. Maža to, tokia aplinka daro teigiamą įtaką gyvenimiškiems pasirinkimams, pavyzdžiui, skatina nevartoti alkoholio, nepersivalgyti, nerūkyti. Be to, yra įrodymų, kad tokia visuomeninė veikla mažina depresijos riziką“, – teigia vienas iš tyrimo autorių ir Harvardo Chan mokyklos profesorius Tyleris VanderWeele.
Anot akademiko, jausmas, kad gyveni ne veltui, kad tavo buvimas šioje žemėje yra prasmingas, suteikia akstiną rūpintis savimi, o tai dar vienas tiesus kelias į ilgaamžiškumą.
Nors šio tyrimo metu mokslininkai visą dėmesį skyrė išskirtinai baltaodėms krikščionėms, T. VanderWeele atkreipia dėmesį, kad seniau atlikta panašių tyrimų su kitų religijų išpažinėjais (tiek vyrais, tiek moterimis) – rezultatų būta itin panašių.
Jau seniau išsiaiškinta, kad ilgesnio gyvenimo ir dalyvavimo pamaldose ryšys egzistuoja ir kalbant apie vyrus.
„Nepaisant to, kad minėtasis ryšys pastebimas ir kalbant apie vyrus, turiu pažymėti, kad jis ne toks stiprus kaip moterų atveju. Tiesą sakant, Izraelyje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo žydai. Taivane panašus atliktas su budizmo išpažinėjais. Pamaldų lankymo ir mažesnio mirtingumo ryšys taip pat pastebėtas“, – sako profesorius.
O kaip gi su tais, kurie išpažįsta vieną ar kitą religiją, tačiau nesilanko maldos namuose per pamaldas? T. VanderWeele teigia, kad ilgesnis gyvenimas ir geresnė gyvenimo kokybė tiesiogiai susijusi būtent su bendruomenine tikėjimo forma. Kitaip tariant, sveikiau tikėti su kitais, o ne vienam.
„Tikėjimo ir mirtingumo ryšys labiau susijęs ne su dvasiniais dalykais, o su bendruomenine veikla, įsitraukimu ir bendravimu. Būtent tai naudinga sveikatai“, – sako profesorius.
Bandydamas pagrįsti savo teiginį, akademikas pabrėžia, kad anksčiau atlikti tyrimai atskleidė: individualūs religiniai potyriai tokios pastebimo teigiamo poveikio gerai savijautai neturi. „Taip, tai labai svarbu ir reikšminga, tačiau bendruomeniniai religiniai išgyvenimai sveikatai žymiai naudingesni“, – sako T. VanderWeele.