Per vieną konferenciją jie taip pat tvirtino, kad susilpnėjusi rankos jėga vidurinio amžiaus tarpsnyje gali būti susijusi su insulto tikimybe, rašo „BBC News“.
Tačiau norint geriau suprasti šių dalykų sąryšį, reikia daugiau tyrimų, pažymi mokslininkai.
Įtarimų, kad sulėtėjęs judėjimas gali būti susijęs su prasta sveikata, buvo kilę ir anksčiau.
2009 metais žurnale „British Medical Journal“ buvo rašoma, jog mokslininkai nustatė „tvirtą ryšį“ tarp lėto vaikščiojimo ir mirties nuo infarkto bei kitų širdies problemų. Vienoje leidinio „Journal of the American Medical Association“ studijoje taip pat buvo teigiama, kad spartesnis vaikščiojimo tempas virš 65 metų susijęs su ilgesne gyvenimo trukme.
Daktarė Erica Camargo, Bostono medicinos centre atlikusi naujausią tyrimą, sakė: „Nors vyresnio amžiaus žmonių lėtumas ir blogesni fizinės veiklos rodikliai jau anksčiau buvo siejami su padidėjusia silpnaprotystės rizika, iki šiol nebuvome tikri, kaip tai veikia vidurinio amžiaus tarpsnyje“.
Šio tyrimo metu buvo stebima smegenų veikla ir tikrinamas judėjimo greitis bei rankos suspaudimo jėga. Jame dalyvavo iš viso 2 410 žmonių, kurių vidutinis amžius buvo 62 metai.
Per kasmetinį Neurologijos akademijos suvažiavimą pristatyti rezultatai parodė, kad po 11 metų 34 tiriamiesiems išsivystė silpnaprotystė, o 79 žmonės patyrė insultą.
Mokslininkai padarė išvadą, kad lėtesnis judėjimas buvo susijęs su didesne silpnaprotystės rizika, o stipresnis rankos suspaudimas – su mažesne insulto tikimybe.
„Yra paprastų testų, kurie gali parodyti, ar pacientui gresia silpnaprotystė ir insultas. Juos lengvai gali atlikti bet kuris neurologas ar bendrosios praktikos gydytojas“, - teigė E. Camargo.
„Tačiau reikia daugiau tyrimų, kad suprastume, kodėl taip yra. Reikia išsiaiškinti, ar lėtesnį judėjimą bei sumažėjusią rankos jėgą sukelia kokie nors ikiklinikiniai negalavimai“.
Šie rezultatai dar nebuvo paskelbti jokiame moksliniame žurnale.
„Nors ši studija dar nebuvo pilnai paskelbta, ji iškelia svarbių klausimų, ar tokios fizinės problemos kaip vaikščiojimo lėtumas gali pasireikšti anksčiau negu kiti silpnaprotystės simptomai“, - sakė Didžiosios Britanijos draugijos „Alzheimer's Research“ direktorė, daktarė Marie Janson.
„Tolesni tyrimai gali atskleisti, kaip judėjimo greitis yra susijęs su silpnaprotyste“, - pažymėjo ji.
„Reikia ištirti, kodėl žmonės pradeda imti lazdą tarsi spausdami ranką, arba lėtai eiti per gatvę, ir kokie faktoriai tam turi įtakos“.
„Gera žinia ta, kad yra daug būdų, kaip sumažinti silpnaprotystės riziką“, - pridūrė ji.
„Rekomenduojame jums sveikai maitintis, nerūkyti, nepriaugti antsvorio, reguliariai mankštintis bei tikrinti kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį“.
„Maždaug trečdalis insultą patyrusių žmonių lieka fiziškai neįgalūs, įskaitant tai, kad jie lėtai juda ir silpnai spaudžia ranką. Tačiau tai pirmas kartas, kai šie simptomai buvo tiriami dar prieš patiriant insultą“, - sakė daktarė Sharlin Ahmed iš Insulto asociacijos.
„Tai įdomi studija, tačiau reikia kur kas daugiau tyrimų, kad galėtume daryti išvadą, jog rankos spaudimo jėga ar judėjimo greitis gali nulemti insultą“, - pažymėjo ji.