Tačiau ši visuotinę paniką kelianti, sparčiai besitęsianti klimato kaita lemia ir masinį ligų (tiek naujai atrastų, tiek laikytų pamirštomis) plitimą joms nebūdingose geografinėse vietose, praneša www.livescience.com.
Vėlyvą 2016 m. liepos mėnesį Sibire gyvenančių Šiaurinių elnių bandas palietė juodligės protrūkis, nusinešęs daugiau nei 2 tūkst. žinduolių gyvybių. Juodlige apsirgo ir keletas žmonių. Kaip praneša vietos pareigūnai, pavojingos infekcinės ligos plitimo priežastis – prieš 75 metus amžinojo įšalo žemėje užšąlusi elnių skerdiena, kuri, atslinkus neįprastai šiltai vasarai ir pakilus temperatūrai, pradėjo atitirpinėti kartu su įšalusia žeme.
Juodligė – ypač pavojinga infekcinė liga, kurios sporos (mikroskopiniai dariniai, atsakingi už dauginimąsį, t.y., plitimą) apvilktos baltymo molekulėmis, kurios apsaugo sporas, esančias žemėje, ir išlaiko jų funkciją daugintis net ir praėjus šimtmečiams.
Mokslininkai jau anksčiau buvo perspėję, jog Sibire dėl šylančio klimato tirpstanti amžinojo įšalo žemė tampa terpė atsirasti ir plisti ligų epidemijoms.
Zikos virusinė infekcija
Zikos virusas suagusiam žmogui paprastai nepasireiškia jokiais simptomais, nebent vidutiniu karščiavimu ar odos bėrimu. Tačiau, jei infekcija užsikrėčia nėščia moteris, virusas gali sukelti gimdyvės persileidimą, vaisiaus mikrocefaliją (liga, pasireiškianti naujagimiui gimstant su neproporcingai mažo dydžio kaukole).
Pagrindinis Zikos viruso platintojas – Aedes aegypti uodo patelė, taip pat pernešanti Dengės ir Čikungunijos virusines karštliges. A. aegypti uodai išplitę miestų urbanistinėse teritorijose, yra aktyvūs dienos metu ir galintys veistis lietaus vandeny. Šie vabzdžiai dažniausiai randami tropikų klimato zonose: Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Afrikos žemyno dalyse. Jungtinių Amerikos valstijų pietryčių regionuose taip pat užfiksuoti šių uodų plitimo atvejai.
Ir toliau vykstant globaliniam atšilimui, šie užkratų nešiotojai gali dar labiau plisti. 2014 m. „Geospatial Health“ žurnalas pateikė spėjimus, jog tam tikrų tropinių regionų klimato sąlygos gali nebetenkinti A. aegypti uodų, todėl jie gali plisti į anksčiau saugiomis laikytas teritorijas, tokias kaip Australija, pietų Iranas, Arabijos pusiasalis, Šiaurės Amerika.
Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pranešimais, A. aegypti veislės uodų plitimas nesukels Dengės ar kitų infekcinių ligų epidemijos vidutinio klimato zonose, kadangi dauguma išsivysčiusių valstybių užtikrina tropinių vabzdžių plitimo kontrolę. Netgi tokie faktoriai, kaip namų langų stiklai, užkerta kelią masiniam epidemijos plitimui išsivysčiusiose valstybėse. Visgi regionai, kuriuose globalinis atšilimas sukelia sausros periodus, gali tapti nauja vieta A. aegypti uodų plitimui tuo atveju, jei tose vietose gyvenantys žmonės kaups lietaus vandenį, kuris, remiantis Atmosferinių tyrimų universitetų korporacija, yra palanki terpė daugintis šiems uodams.
Senosios virusinės infekcijos (Zombie diseases)
Juodligė nėra vienintelė infekcija, kurios sporų virusinis aktyvumas gali laikytis šimtmečiais įšalusioje žemėje, ir prasiveržti susidarius tinkamoms oro sąlygoms. 2015 metais mokslininkai paskelbė, jog milžiniškas virusas, atrastas Sibiro amžinojo įšalo žemėje, vis dar užkrečiamas – net ir praėjus 30 tūkst. metų nuo jo atsiradimo.
Laimei, šis virusas perduodamas tik ameboms, taigi nėra pavojingas žmonėms. Tačiau viruso aktyvumas mokslininkams kelia susirūpinimą, jog ir kiti panašaus tipo patogenai (pavyzdžiui, raupai, ar kiti šiam laikmečiui nebūdingi virusai) galimai slypi įšalusioje žemėje. Naftos gavyba ar kalnakasyba Sibiro vietovėse, kuriose anksčiau būta įšalo, gali suaktyvinti mikrobus, kurie tūkstantmečiais nebuvo aktyvūs.
Erkinis encefalitas
Ir toliau kylant globalinei klimato temperatūrai, kaip ir uodai, erkės galimai ras naują vietą veisimuisi – žinoma, beplisdamos naujose vietose, jos taip pat platins ir užkrečiamas infekcijas. Viena tokių – Laimo liga, kurią perneša erkės, turinčios parazitinį Babesia microti geną.
Laimo ligos atvejai fiksuojami JAV šiaurės rytuose ir centrinėje dalyje. Infekcija pasireiškia dažniausiai vasarą, kuomet erkės yra aktyviausios. Ilgesnės, karštesnės vasaros gali sąlygoti vis didesnį Laimo ligos plitimą ir šiauresnėse vietose. Pavyzdžiui, 2008 metais „Ecohealth“ žurnale išspausdintame straipsnyje skelbiama, jog Ixodes scapularis erkių, pagrindinių Laimo ligos užkrato nešiotojų, populiacija 2080-aisiais Kanadoje išaugs net 213%. Klimatui šylant, erkių plitimo trajektorija vis labiau tęsiasi į šiaurines pasaulio dalis.
Cholera
Ši infekcinė žarnyno liga plinta per užterštą vandenį. Mokslininkai spėja, jog ir toliau šylant klimatui, gali kilti choleros proveržių.
2014 metais kasmetiniame JAV Geofizikos draugijos susitikime paskelbtas pranešimas, kuriame teigiama, jog sparčiai kylanti klimato vidutinė temperatūra ir potvynių užliejimai gali lemti choleros plitimą tose vietose, kuriose prastos sanitarinės sąlygos. Potvynių pernešamas užterštas vanduo gali užlieti ir tolimesnes, platesnes teritorijas. Esant sausrai, choleros bakterijos (Vibrio cholera) gali koncentruotis ir nedideliame užteršto vandens kiekyje.
„Cholera yra labiausiai nerimą kelianti infekcija, plintanti šiltose oro sąlygose. Taigi kylant Žemės temperatūrai, šiltėjant klimatui ir vandens telkiniams, didėja tikimybė atsinaujinti choleros epidemijai, kuri, dėl klimato kaitos, gali būti dar pavojingesnė nei anksčiau“, - 2015 metais leidiniui „Think Progress“ kalbėjo Davidas Morensas, vyriausiasis Nacionalinio Alergijų ir infekcinių ligų instituto (JAV) mokslininkas.