„Vaiko perklausiau keliskart, gal jis negerai išgirdo, tačiau tą patį patvirtino ir jo auklėtoja“, - DELFI tikino viena mama. Moters teigimu, ji auklėtojai pažadėjo išsiaiškinti ir iki penktadienio pranešti, kuo akiniai gali pakenkti vaikų akims, kad būtų galima spėti tėvus aprūpinti teisinga informacija.
Eskpertai primena, kad į saulę žiūrėti tiesiogiai negalima, tam netinka ir paprasti akiniai – jie tam per silpni. Centro poliklinikos gydytoja oftalmologė Loreta Sipailienė pasakojo, kad net visais laikais naudota (tačiau dabar kritikuojama) priemonė - suodžiais aprūkytas stiklas - būtų geriau nei akiniai nuo saulės.
„Svarbu, kad jis būtų didelio formato ir visiškai paslėptų akis nuo pavojingų saulės spindulių. Saulės šviesa gali pakliūti ir pro šonus. Toks neatsakingas poelgis gali baigtis tinklainės geltonosios dėmės nudegimais“, - perspėjo ji.
Gydytoja prisiminė, kad po paskutinio saulės užtemimo buvo padaugėję pacientų, kurie kreipėsi dėl akių nudegimo.
Šis retas gamtos reiškinys bus didis įvykis Kauno jėzuitų gimnazijoje - jėzuitų vienuolyno terasoje rengiama atvira astronomijos pamoka. Jos metu bus supažindinama su saugiais Saulės stebėjimo būdais, taip pat bus galima stebėti Mėnulio šešėlį ant Saulės gimnazijos teleskopu, uždengtu specialiu filtru.
Gimnazijos fizikos mokytoja, Lietuvos astronomų sąjungos valdybos narė Rigonda Skorulskienė pabrėžė, kad vienas svarbiausių renginio aspektų – kaip reginiu grožėtis atsargiai, nepažeidžiant akių.
„Yra daug būdų tai padaryti. Vienas jų – į saulę žiūrėti netiesiogiai. Pavyzdžiui, vaikai iš turimų dėžių gamina camera obscura, kur pro mažą skylutę įsiskverbianti saulės šviesa ant visiškai tamsios patalpos sienos projektuoja apverstą vaizdą. Kiti planuoja ant galvos dėtis didesnes dėžes, taip sukuriant tamsų kambarį ir žiūrėti į saulės projekciją. Rytoj dar iš specialios filtro plėvelės, kuria bus uždengtas ir mūsų teleskopas, pasigaminsime vienos akies monoklius. Vaikams aiškiai pasakome, kad užtemdyto stiklo nepakanka, saulės akiniai tam visiškai netinka. Iš buitinių prietaisų lieka nebent suvirintojo šalmas“, - pasakojo R. Skorulskienė.
Molėtų Astronomijos observatorijos duomenimis, Vilniuje užtemimas prasidės 10.55 val., o piką pasieks 12.04 val. – tuo metu Mėnulis dengs beveik 73 proc. Saulės. Įspūdingiausią vaizdą turėtų išvysti klaipėdiečiai – pajūryje užtems 78 proc. Saulės. Čia užtemimas prasidės 4 minutėmis anksčiau nei sostinėje.
Medicina bėjėgė: pasekmės visam gyvenimui
LSMU Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė prof. Ingrida Janulevičienė perspėjo, kad saulės spinduliai akims labai pavojingi.
„Pirmiausiai reikia suprasti, kuo pavojingi saulės spinduliai. Jei saulėtą dieną paprastai žiūrime į saulę, yra natūralus užsimerkimo mechanizmas – ilgai nepažiūrėsi, akys ims ašaroti. Akis natūraliai save saugo nuo pavojingų ultravioletinių spindulių. Tuo metu kai saulė užtemsta, atrodo, kad galime į ją žiūrėti kiek tik norime. Tačiau anaiptol. Saulės užtemimas truks virš valandos, tad įsivaizduokite, ką reiškia tiek laiko žiūrėti į atvirą saulę. Ultravioletiniai spinduliai negrįžtamai pakenkia tinklainės ląstelėms. Atsiranda it deginimo žymė – degina ne tik karštis ar rūgštis. Randas lieka visam likusiam gyvenimui, mat akis nebeatsisato. Tai yra labai pavojinga“, - pasakojo I. Janulevičienė.
Kai saulė stebima nenaudojant jokių akims apsaugoti skirtų specialių priemonių, regėjimas pakenkiamas žmogui to net nejaučiant, kadangi akies tinklainė neturi skausmo receptorių.
Ji priminė, kad liaudyje žinomos priemonės – rentgeno filtras, dūminis stiklas, kompaktinio disko skylutė ir pan. - mokslininkų nėra patvirtintos ar rekomenduojamos.
„NASA teigia, kad tokia apsauga nėra pakankama. Tad reikėtų naudoti tikrus filtrus. Yra vadinamieji saulės užtemimo akiniai, jų galima įsigyti optikos salonuose. Jei tikri entuziastai ketina stebėti visą užtemimą, jie turi žinoti, kad akių apsauga turi būti padengta aliuminiu arba
dar gali būti naudojami suvirintojų akiniai“, - sakė moteris.
Pasak specialistės, negalima teigti, kad saulė kenksmingesnė vaikų akims. Tiesiog vaikams dar visas gyvenimas prieš akis, todėl jų akių pakenkimas trukdytų visą likusį gyvenimą, tiek renkantis profesiją, tiek kasdieninėje veikloje.
„Senyvo amžiaus žmonių akys neretai pažeidžiamos labiau, nes su amžiumi tinklainėje atsiranda degeneracinių pekenkimų, kurie nuo saulės spindulių dar labiau komplikuojasi“, - sakė I. Janulevičienė.
Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė pabrėžė, kad net šiuolaikinė medicina beginklė prieš saulės nudegintas akis.
„Prieš 10-15 metų buvo ankstesnis didelis užtemimas – turėjome nemažai pacientų, kurių akių tinklainės nukentėjo, buvo nudegintos. Šia problema skundėsi ir jauni tėvai, ir maži vaikai, ir pagyvenę žmonės. Svarbu suvokti, kad to pasekmės yra negrįžtamos, tinklainė nebeatsistato ir net šiuolaikinė medicina yra bėjėgė. Nervinės ląstelės „sudega“ ir žiūrint centre lieka matoma juoda dėmė“, - perspėjo I. Janulevičienė.
Lietuvoje visiškas Saulės užtemimas pastarąjį kartą buvo matomas 1954 metais birželio 30 dieną.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!