Tikrasis pajūrio oro poveikis sveikatai: kokius privalumus išnaudoti ir ko saugotis

Sakoma – savaitė poilsio prie mūsų jūros prilygsta mėnesiui atostogų prie bet kokio ežero ar kitoje lietuviškos gamtos vietoje. Prašome šį teiginį pagrįsti arba paneigti mokslininkų ir medikų.

Svarbiausi pajūrio privalumai

Klaipėdos universiteto Medicinos technologijų katedros vedėjas profesorius Arvydas Martinkėnas priminė, kad ne veltui geografai ir klimatologai Lietuvos teritoriją yra suskirstę į keturis klimatinius rajonus. Pajūrio zona, besidriekianti nuo jūros maždaug 10-15 km, pasižymi jūriniu klimatu.

„Sveikatos požiūriu pajūris dažnai lyginamas su Druskininkų pušynais. Kai į konferencijas susirenka gydytojai iš pajūrio ir Druskininkų, vis juokaujama šia tema. Druskininkiečiai sako: „Pas jus čia drėgna, šlapia, vėjuota, žiemą taip pat nepakankamai šalta, o tik drėgna, mes nesiųstume pas jus reabilitacijai savo motinos ar tėvo“. O pajūriečiai atrėžia: „Pas jus vasarą karšta, pušynuose uždusti galima, žiemą labai šalta, mes nevežtume pas jus savo motinos ar tėvo. Šiame pajuokavime yra tiesos. Pajūryje vasarą bus visada vėsiau nei, pavyzdžiui, Vilniuje, o žiemą – šilčiau. Nors vėjai čia didesni, klimatas atšiauresnis, klimato ir drėgmių svyravimai čia mažesni. Tai ir yra vienas didžiausių pajūrio klimato privalumų – dėl didelės vandens šiluminės talpos jis pasižymi stabilizuojančiu klimato poveikiu. Todėl staigiems orų pasikeitimams (temperatūros, atmosferos slėgio, santykinės drėgmės) svyravimams jautrūs žmonės, ypač turintys širdies ir kraujagyslių problemų, pajūryje jaučiasi geriau", - sakė A. Martinkėnas.

„Kitas labai geras dalykas – mes gyvename praktiškai jūros lygyje. Vilnius, Kaunas jau iškilę virš jūros kelis šimtus metrų. Tai reiškia, kad pas mus daugiau deguonies. Ypač daug jo galima prisikvėpuoti ryte ir vakare, kai natūraliai ore padaugėja deguonies. Būtent todėl žmonės pirmas tris paras pajūryje labai gerai miega. Mat didesnis kiekis deguonies padeda geriau atsipalaiduoti. Ypač didelis kontrastas jaučiamas, kai žmonės atvyksta iš labiau užterštų teritorijų, miestų“, - dėstė pašnekovas.

Tačiau pajūryje labiau nei kitose Lietuvos vietose reikėtų saugotis žalingų ultravioletinių (UV) spindulių. Mat kai nusistovi šiauriniai anticiklonai nuo Skandinavijos, kurie lemia karštą, sausą ir labai skaidrų orą, Saulės radiacija pajūryje vidurdienį būna didesnė netgi nei arčiau pusiaujo. Mat pietinėse Žemės teritorijose vyrauja didesnis oro drėgnumas nei pas mus, o drėgmės prisotinti oro burbuliukai sugeria daugiau UV spindulių. Taigi per saulės aktyvumo valandas primygtinai nepatartina pajūryje būti saulėje.

Kita vertus, dozuoti UV spinduliai mums naudingi, kadangi dėl jų poveikio mūsų organizme vyksta vitamino D sintezė. Geras dalykas tas, kad vitamino D pajūryje dėl didesnio UV spindulių kiekio galima gauti ir visai nebūnant saulėje, o sėdint pavėsyje miškelyje

„Be to, vaikštant pajūryje anksti ryte, kol Saulė dar nėra aukštai pakilusi, organizmas gauna labai daug jonų, ypač neigiamų, kurie teigiamai veikia mūsų nervų sistemą. Kad gautume pakankamai jonų, specialistų teigimu, net nereikia vaikščioti pačiu pajūriu, užtenka pasivaikščioti Meilės alėja Palangoje, kuri lygiagreti pajūriui. Kuo teritorija yra aukščiau jūros lygio, tuo neigiamų jonų mažiau. Pavyzdžiui, kalnuose jų yra labai mažai“, - aiškino A. Martinkėnas.

Pasak mokslininko, kvėpavimo ligų problemų turintys žmonės pajūryje jaučiasi dvejopai. Kadangi santykinė oro drėgmė čia didesnė nei kitose Lietuvos dalyse, labai gerai jaučiasi žmonės, kurie turi problemų su kvėpavimo takais gyvendami sausose zonose. Kita vertus, dėl drėgmės visada kyla didesnis pavojus susiformuoti mikroorganizmams.

„Teko sutikti problemų dėl kvėpavimo takų turėjusių žmonių, kuriems persikrausčius į pajūrį problemos susitvarkė. Kita vertus, žinau ir tokių žmonių, kuriems sveikata pagerėjo kaip tik išvykus iš pajūrio. Taigi gali būti visaip“, - apibendrino pašnekovas.

Koks oras vertingesnis – pajūrio ar pušynų

A. Martinkėnas, paprašytas pajūrio orą palyginti su Lietuvos pušynais, sutiko, kad ir jų oras – ne mažiau vertingas. Kita vertus, buvo lyginta Palangos ir Druskininkų greitosios medicinos pagalbos tarnybų statistika, susijusi su pacientų mirtingumu. Pastaroji buvo geresnė pajūryje.

Mokslininkas spėja, kad taip yra todėl, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės, kuriems staigi mirtis nuo infarkto ar insulto gresia dažniau, labai jautrūs geomagnetinėms audroms bei jau aptartų klimato veiksnių svyravimams, o pajūryje jie retesni, klimatas čia pastovesnis.

Tuo tarpu pušyno oras – pati tinkamiausia gydymo ir profilaktikos priemonė sergantiems kvėpavimo takų ligomis. Jis vertinamas ne tik dėl jonų gausos, bet ir dėl fitoncidų – lakių medžiagų, kurias išskiria spygliuočiai.

Fitoncidai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, ramina nervų sistemą, mažina nuovargį ir stresą, ypač naudingi sergantiems plaučių ligomis – pasivaikščiojus spygliuočių miške kvėpuoti pasidaro lengviau. Todėl teigiama, kad pušynų oras – geriausia kvėpavimo takų ligų gydymo ir profilaktikos priemonė, jis ypač naudingas sergantiesiems bronchų astma ar lėtiniu bronchitu. Mat spygliuočių miške oras beveik sterilus, ypač jeigu jame auga daug kadagių.

Kvėpavimas jodu pajūryje – mitas ar tiesa

Pajūrio oras nuo seno žinomas ne tik kaip sveikas sanatorinis klimatas, suteikiantis atgaivos kūnui, bet ir kaip naudingas mūsų skydliaukei. Ji nėra autonominis organas, todėl ją veikia viso organizmo būklė ir iš nervų sistemos ateinantys signalai. Tačiau skydliaukės ligomis sergantys žmonės pajūrio orą pirmiausiai vertina kaip skydliaukei labai vertingą jodo šaltinį.

Teigiama, kad jodo koncentracija pajūrio ore didžiausia Saulei leidžiantis, rugpjūčio mėnesį. Esą tuo metu po saulėlydžio labai sveika kuo ilgiau vaikščioti pajūriu.

Pasak Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovo profesoriaus Vaidoto Urbanavičiaus, jodo koncentracija pajūrio ore iš tiesų didesnė nei kitur, tačiau daugiausiai jodo atostogaudami gauname todėl, kad pajūryje visada valgome daugiau jūros žuvies, kuri šio elemento tikrai turi daug. Šis mikroelementas iš tiesų svarbus skydliaukės veiklai palaikyti.

„Nors Lietuva – ne kalnų kraštas (kuo aukščiau, tuo jodo koncentracija ore mažesnė), tolstant nuo jūros jodo koncentracija mažėja. Be to, jodo įsisavinimą trikdo aplinkos tarša, kurios prie jūros yra mažiau. Vis dėlto pagrindinis jodo šaltinis – maistas. Iš oro jo taip pat galime gauti, bet tikrai nedaug. Kartais žmonės galvoja, kad jei namie laikys atidarytą jodo buteliuką, patenkins jo poreikį prisikvėpuodami. Teko girdėti tokių atvejų. Iš tiesų taip galima patenkinti tik iki kokių 3 proc. jodo poreikio. Taigi kadangi Lietuva patenka į jodo trūkumo zoną, mūsų įstatymai numato, kad būtų parduodama tik joduota druska. Su ja ir gauname didžiausią jodo dalį. Tai pigiausia organizmo papildymo jodu programa. Taip pat jo daug yra jūros gėrybėse, ypač jūros dumbliuose, mes šių produktų mes valgome mažai. Tuo tarpu mūsų dirvožemyje išaugintuose produktuose jodo nėra daug“, - aiškino medikas.

Pasak pašnekovo, skydliaukės sutrikimai vyrauja viso pasaulio mastu. Koks svarbus jodas skydliaukės veiklai, akivaizdu tyrinėjant kalnuose gyvenančių tautų sveikatą. Jų atstovai labai dažnai turi išvešėjusią skydliaukę.

„Tai dar būtų pusė bėdos, tačiau jodas labai svarbaus vaisiaus vystymosi laikotarpiu. Jei aplinkoje trūksta jodo, skydliaukė vystosi su defektu, ji nepajėgia gaminti pakankamai hormonų, o naujagimis su sutrikusia skydliaukės veikla gali būti protiškai atsilikęs. Tiesa, Lietuvoje didesnę problemą turime su įgimta hipotiroze. Tai sklaidos defektas, tačiau nustatyta, kad jis dažniau pasitaiko tose vietovėse, kuriose didesnis jodo trūkumas. Skydliaukė išvešėja todėl, kad sutrinka jos hormonų gamyba, o jie gyvybiškai svarbūs – žmogus be skydliaukės neišgyventų. Negaudama pakankamai jodo, skydliaukė stengiasi turimą jodo kiekį, su kuriuo jungiasi jos hormonai, panaudoti kuo efektyviau ir išdidėja, kad atplūstų daugiau kraujo. Iš pradžių žmogus nieko bloga nejaučia, tačiau galiausiai atsiranda skydliaukės sutrikimai“, - pasakojo V. Urbanavičius.

Kodėl skydliaukei svarbus jodas

Dėl skydliaukės sutrikusi medžiagų apykaita išbalansuoja visą organizmo sistemą: gali sutrikdyti širdies veiklą, pakinta odos būklė (paprastai sausėja), pradeda varginti depresija, lėtinis nuovargis, silpnėja dėmesys, darbingumas, žmogus greičiau pavargsta. Taip pat gali pradėti vystytis osteoporozė, sutrikti žarnyno ir inkstų veikla, atsirasti persileidimų pavojus ir netgi nevaisingumas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra pripažinusi jodo trūkumą kaip vieną svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai. Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų. PSO duomenimis, apie trečdalį pasaulio gyventojų, gyvenančių jodo deficito aplinkoje, kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo nulemtų sveikatos sutrikimų. Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse.

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų, kurio reikia gauti kasdien nedideliais kiekiais. Šis mikroelementas įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Minėti hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi. Įrodyta, kad net ir nedidelis jodo stygius organizme sukelia žymius psichikos pokyčius, o mokslinių tyrimų, atliktų įvairiose šalyse, rezultatai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas yra 15–20 proc. žemesnis nei regionų, kur jodo netrūksta. Labiausiai jodo trūkumas veikia įvairaus amžiaus vaikų intelektinį išsivystymą.