Tačiau beveik pusė lietuvių organizmą trūkstamomis medžiagomis ar siekiant sustiprinti tam tikrų organų funkcijas jau įprato papildyti vartodami įvairius maisto papildus, tačiau tai daro nereguliariai, rašoma pranešime spaudai.
Apie maisto papildus pakankamai žinių turi du trečdaliai lietuvių: 66 proc. jų sutiko, kad maisto papildus galima vartoti ir sergant, ir nesergant, tačiau 22 proc. su šiuo teiginiu nesutiko. Pusė respondentų (47 proc.) pritarė, kad vartojant maisto papildus mažiau sergama ir mažiau išleidžiama vaistams, trečdalis (35 proc) šiam teiginiui prieštaravo.
„Apklausos rezultatai parodė, kad trūkstant objektyvios informacijos apie maisto papildus visuomenėje įsitvirtina mitai – dalis lietuvių papildus tapatina su maisto priedais (35 proc.), kurie, skirtingai nei maisto papildai, į produktus dedami dėl technologinių tikslų, tuo tarpu maisto papildai yra koncentruotos biologiškai aktyvios medžiagos, skirtos papildyti kasdienį maisto racioną bei pastiprinti žmogaus organizmo fiziologines funkcijas. Vadovaudamiesi pasauline ir Europos Sąjungos šalių patirtimi, sieksime griauti šiuos mitus ir suteikti lietuviams išsamią informaciją apie maisto papildų racionalų vartojimą ir naudą”, - sakė Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacijos direktorė Neringa Bulakienė.
Apklausa taip pat parodė, kad per pastaruosius 12 mėn. maisto papildus bent kartą vartojo 44 proc. lietuvių. Tačiau reguliariai mitybos spragas papildančių maisto papildais lietuvių yra gerokai mažiau. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, reguliarus maisto papildų Lietuvoje vartojimas yra apie 10 kartų mažesnis nei Vakarų Europos šalyse.
„2013 m. atlikome Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą, kuris parodė, kad tik 6 proc. lietuvių reguliai vartoja maisto papildus, kai tuo tarpu Vakarų Europoje šis skaičius siekia 60 proc., JAV – 80 proc. Tikėtina, kad tokį skirtumą lemia mūsų tautiečių nepakankamas suvokimas apie maisto papildus ir jų funkcijas. Mitybos gerinimas vyksta labai lėtai, todėl maisto papildai yra natūrali alternatyva organizmui gauti trūkstamų medžiagų, o kai kurių jų reikia kasdien, pavyzdžiui, vitamino D arba omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių”, - teigė prof. R. Stukas.
Pasak Maisto papildų gamintojų asociacijos vadovės, lietuvių dėmesys mitybai ir maistinėms medžiagoms auga. „Jaučiame, kad vis daugiau žmonių ieško galimybių koreguoti savo mitybos įpročius, domisi kaip papildyti mitybą trūkstamomis medžiagomis ar ją praturtinti, siekiant sustiprinti tam tikras organizmo funkcijas”, - teigė N. Bulakienė.
Lietuviai savo sveikatos būklę vertina gana palankiai, rodo apklausos duomenys: savo sveikatą kaip labai gerą arba greičiau gerą apibūdino pusė apklaustųjų (53 proc.), atsakymą „nei gera, nei bloga“ pasirinko 34 proc. apklaustųjų, bloga arba labai bloga sveikata skundėsi 12 proc. respondentų. Pabrėžtina tai, kad savo būklę prasčiau vertino moterys – bloga sveikata skundėsi net dvigubai daugiau moterų (15 proc.) nei vyrų (7 proc.).
Apklausą Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacijos užsakymu praėjusių metų pabaigoje atliko „Baltijos tyrimai“, jos metu apklausta 1012 Lietuvos gyventojų.
Lietuvos maisto papildų gamintojų asociacija vienija Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos šalių narių maisto papildų, specialiosios paskirties maisto produktų gamintojus ir jų atstovus Lietuvoje. Vienas pagrindinių asociacijos tikslų – suteikti žmonėms daugiau žinių apie naudingas mitybines medžiagas ir jų fiziologinį poveikį, populiarinti sveiką gyvenimo būdą bei pilnavertę mitybą, skatinti racionalų maisto papildų vartojimą.