Panašu, kad tokie žmonės veltui švaisto savo laiką – ir vandenį. Ekspertų nuomone, žmonės turėtų vandenį ne gerti, o valgyti. Ką tai reiškia?
Sena tiesa, kad žmogaus organizmui vanduo tiesiog būtinas – nuo 1,5 iki 3 litrų per parą priklausomai nuo fizinės veiklos intensyvumo ir kūno masės. Dauguma grožio ekspertų tvirtina, kad vanduo – gražios ir švytinčios odos paslaptis, ypatingai sulaukus vidutinio amžiaus. Kodėl taip yra? Viskas labai paprasta. Į pasaulį atėjęs žmogus sudarytas iš 75-80 proc. vandens. Bėgant metams, ląstelės džiūsta, todėl, peržengus 50 metų ribą, žmogaus organizmą sudaro vos 50 proc. vandens.
Nepaisant to, raginimas „gerti daugiau vandens“ kartais skamba kiek beprasmiškai.
Specialistai teigia, kad net ketvirtadalį skysčių gauname iš maisto. Praktiškai visame maiste yra daugiau ar mažiau vandens (pasirodo, net ir riekę duonos sudaro 33 proc. vandens), tačiau daugiausia jo vaisiuose ir daržovėse, pavyzdžiui, agurkuose, salotose, ridikėliuose ir cukinijose (net daugiau nei 95 proc.).
Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau kartoja, kad žmonės turėtų gerti mažiau vandens, tačiau valgyti daugiau jo turinčio maisto.
„Svarbiausia, kad organizme vanduo užsilaikytų. Išgertas vanduo greitai ateina, tačiau labai greitai ir pašalinamas iš organizmo, tad naudos kaip ir nėra“, – sako Kalifornijos universiteto medicinos profesorius ir knygos „The Water Secret“ autorius Howardas Muradas.
Anot akademiko, geriant per daug vandens, iš organizmo išplaunami vitaminai ir mineralai.
„Gerti daug vandens nėra blogai, tačiau būtina rūpintis ląstelių gebėjimu tą vandenį išsaugoti, uždaryti. Priešingu atveju jis tiesiog pašalinamas su šlapimu be menkiausios naudos“, – pabrėžia H. Muradas.
„Galite išgerti aštuonias stiklines vandens, tačiau viskas baigsis aštuoniais apsilankymais tualete, o ląstelių tas vanduo taip ir nepasieks“, – paaiškina mokslininkas. Jis perspėja, kad maišeliai po akimis, tinstančios pėdos ir išsipūtęs pilvas – ženklai, kad organizmas nežino, kaip tinkamai pasinaudoti vandens privalumais arba jo tiesiog gauna per daug.
„Vanduo kaupiasi tarp ląstelių, todėl sparčiau senstame, jaučiamės stori ir apsunkę“, – paaiškina. Nepaisant to, valgomas arba su maistu į organizmą patenkantis vanduo visai kitoks. Taip yra todėl, kad vandenį maiste supa kitos molekulės, padedančios vandeniui lengviau prasibrauti į ląstelių vidų. Valgydami maistą, kuriame daug vandens, mes vandenį įsisaviname žymiai lėčiau, nes pirmiausia jį reikia išlaisvinti iš minėtųjų produktų molekulinės struktūros. Kuo lėčiau vanduo įsisavinimas, tuo ilgiau jis užsibūna organizme, tad ir naudos daugiau“, – sako mokslininkas.
Tiesą sakant, tyrimų metu nustatyta, kad vaisiai ir daržovės organizmą skysčiais aprūpina net du kartus veiksmingiau nei stiklinė vandens.
Vieno tyrimo, kurį atliko Aberdyno medicinos mokyklos mokslininkai, metu paaiškėjo, daug vandens turinčiuose vaisiuose ir daržovėse esantys natūralūs cukrūs, baltymai, mineralinės druskos ir vitaminai labai padeda sportuojantiems žmonėms, kurie su prakaitu netenka ne tik vandens, bet ir maistingų medžiagų. H. Muradas tokio tipo organizmo aprūpinimą skysčiais vadina „struktūrizuotu vandeniu“.
Taigi agurke (sveriančiame 100 gramų ir sudarytame iš 96 proc. vandens) yra 100 mililitrų skysčio. Tai reiškia, kad, suvalgę tokį agurką, organizmą aprūpinsite 100 mililitrų skysčio, kuris bus panaudotas pagal paskirtį. Be to, gausite ląstelienos ir maistingųjų medžiagų, o tai žymiai geriau nei tiesiog išgerti pusę stiklinės vandens.
Be to, tokia mityba – puikus pasirinkimas, norint atsikratyti nereikalingų kilogramų.
„Maistas, kuriame daug vandens, turi mažai kalorijų“, – paaiškina mitybos specialistė Sarah Schenker ir priduria, kad daug vandens turintys maisto produktai padeda ilgiau išsaugoti sotumo jausmą –jie veiksmingai užpildo skrandį.
„Vanduo padeda virškinti, ilgiau išlieka sotumo jausmas. Be to, tai puikus pasirinkimas norintiems sulieknėti, nes ne tik gaunate mažiau kalorijų, bet ir neprarandate maistingųjų medžiagų“, – pabrėžia mitybos specialistė. Ji pataria valgyti daugiau vandens turinčių daržovių, o ne vaisių, nes pastarieji, valgomi be saiko, gali padidinti cukraus kiekį kraujyje. Be to, mitybos specialistės teigimu, tokias daržoves reikia valgyti šviežias arba lengvai apdorotas termiškai. Apdorojant karščiu, ląstelių sienelės suyra, tad vanduo išteka lauk ir organizmas jo pasisavina mažiau.
Nepaisant to, prieš liaudamiesi gerti vandenį ir šaldytuvą užgrūsdami salotomis ir agurkais, anot specialistų, turėtumėte gerai pagalvoti. Pokyčiai turėtų būti laipsniški, nes staigus organizmo perėjimas prie itin didelio ląstelienos kiekio gali sukelti varginančių virškinimo problemų.
Maisto produktai, kuriuose daugiausia vandens:
Aisbergo salotos – 300 mililitrų;
Cukinijos – 142 mililitrai;
Apelsinas – 122 mililitrai;
Bulvė – 118 mililitrų;
Obuolys/kriaušė – 115 mililitrų;
Pomidoras – 109 mililitrai;
Agurkas – 100 mililitrų;
Riekė arbūzo – 92 mililitrai;
Žiedinis kopūstas(8 žiedai) – 73 mililitrai;
Sauja braškių – 73 mililitrai;
Greipfrutas – 72mililitrai;
Sauja aviečių – 69 mililitrai;
Sauja mėlynių – 68 mililitrai;
3 abrikosai – 68 mililitrai;
Morka – 63 mililitrai;
Raudonoji paprika – 50 mililitrų;
5 ridikėliai – 40 mililitrų;
Salierai – 38 mililitrai;
Sauja brokolių/špinatų – 26 mililitrai;