Kas sukelia migreną: maistas, stresas, laikysena
Knygoje „Geros savijautos biblija“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir išleido leidykla „Tyto Alba“, Vakaruose praktikuojantis šeimos gydytojas Mosafaras Ali iš Indijos, kurį šeimos gydytoju pasirinko žymūs žmonės – Velso princas, Sylvesteris Stalone, Morganas Freemanas, Kate Moss ir kiti, teigia, kad prasidėjus ligai organizmas pats moka gyti, jei tik jam šiek tiek padedama, ir medicininės intervencijos dažniausiai nė neprireikia. DELFI pateikia iš šios knygos ištrauką, kurioje autorius ir atskleidžia, kaip valdyti migrenos skausmus.
Ne visi galvos skausmai yra migreniniai. Žodis migrena kilo iš dviejų žodžių: hemi (pusė) ir grania (kaukolė arba galva), nes vienas iš būdingų bruožų yra vienpusis galvos skausmas. Paprastai migreniniam galvos skausmui būdingi šie simptomai: vienpusis galvos skausmas, pykinimas, fotofobija (jautrumas šviesai), jautrumas garsui, galvos svaigimas, aura arba priepuolio nuojauta (mirguliuojančios šviesos, nerimas), vėmimas, svaigulys, nuovargis po priepuolio, galvos sukimasis, pulsuojantis galvos skausmas, hiperventiliacija (padažnėjęs kvėpavimas), galvos odos jautrumas, alpimas (kartais) ir retkarčiais sumišimas.
Tikroji migrenos priežastis nežinoma. Panašu, kad priepuolį gali išprovokuoti daugybė veiksnių, tiek pavienių, tiek jų derinių. Toliau išvardyti keletas iš jų.
Hormoniniai pokyčiai – moterims migrena užeina maždaug menstruacijų laikotarpiu.
Slankstelinės arterijos suspaudimas – sustingus sprandui suspaudžiamos ir slankstelinės arterijos, todėl kyla galvos skausmas ir kitų simptomų, nes sumažėja smegenų kamieno kraujotaka. Smegenų kamiene yra centrai, kontroliuojantys širdies permušimus, hiperventiliaciją, pykinimą, svaigulį ir pan.
Stresas – išgyvenant stresą įsitempę sprando raumenys suspaudžia slankstelinę arteriją ir apriboja smegenų skysčio apytaką.
Migrenos priepuolį kai kuriems žmonėms gali sukelti kava, sūris, pienas, cukrus, glitimas, neišdžiūvusių dažų kvapas, vėžiagyviai ir moliuskai arba mononatrio glutamatas. Tokie žmonės tikriausiai yra labai jautrūs šioms medžiagoms, tad vos tik jos patenka į organizmą, pasireiškia reakcija, nes peržengiama organizmo toleravimo riba.
Tačiau kartais priepuolį sukelia ne šių medžiagų vartojimas, bet jų trūkumas. Pripratę prie kavos, migdomųjų, alkoholio ar cigarečių arba nuo jų priklausomi žmonės pajunta didžiulį galvos skausmą, širdies permušimus, pykinimą ir pan., kai staiga liaujasi juos vartoję. Tai nėra tipinis migrenos priepuolis, bet visi simptomai labai jį primena. Organizmas nemėgsta pokyčių, nes būna prisitaikęs prie tų medžiagų. Pažįstu vieną žmogų, kurį abstinencinės migrenos priepuolis vargina pirmąsias dvi atostogų dienas, kai jis visai nutraukia protinę veiklą. Vis dėlto nors migrenos priepuolį galima nujausti, tikroji priežastis arba ją sukeliantys veiksniai nėra žinomi.
Be šių veiksnių, yra ir kitų nežinomų priežasčių. Kadangi migrenos priepuoliai trunka ilgiau kaip dieną, atrodo, jog priežastis organizmą veikia ilgai. Tarsi vidun būtų kažkas patekę, ir organizmas užtrunka dvi arba tris dienas, kol pašalina tai iš kraujo. Kita vertus, migrena irgi rodo, kad sanogeninės galios kontroliuoja negalavimą be jokių vaistų. Jei ištiko migrenos priepuolis, galima užsidaryti tamsiame kambaryje su kompresu ant galvos ir palaukti porą trejetą dienų, kol priepuolis praeis. Vėmimas išsekina organizmo skysčius, todėl jiems atkurti reikėtų gerti pakankamai vandens. Kol nebuvo sukurtų stiprių vaistų, žmonės būtent taip ir gydydavosi. Tiesą sakant, išgėrus vaistų skausmas tik apmalšta, bet nepraeina.
Kaip migrena susijusi su metų, savaičių ir paros ciklu
Klasterinės migrenos priežastys atrodo dar labiau intriguojančios. Kiekvienais metais arba kas antrus metus keletą mėnesių arba savaičių pacientui kiekvieną dieną tuo pačiu metu prasideda stiprus galvos skausmas. Atrodo, tarsi organizme būtų nustatytas laikas, ir priepuoliai prasideda iš anksto numatytu metu. Kaip ir miegas, kūno temperatūra (aukščiausia 4 valandą po pietų ir žemiausia 4 valandą ryto), menstruacijos, fiziniai arba psichologiniai pakilimai, migrena irgi vyksta tam tikru bioritmu. Klasterinė migrena – akivaizdus šio bioritmo, kuris, mano nuomone, būdingas visiems gamtos reiškiniams (diena, mėnuo, metai, metų laikai, klimatas ir t. t. irgi laikosi tam tikro natūralaus ritmo), pavyzdys.
Ligos irgi pasireiškia tam tikru ritmu. Antai esama gripo sezono, šienligės sezono, žarnyno sutrikimų sezono (vasara) ir psichikos ligų sezono (pavasaris, žiema). Panašu, jog klasterinė migrena irgi sezoninė, nes daugumą žmonių tokie galvos skausmai vargina pavasarį ir vasaros pradžioje maždaug 8–12 savaičių. Kai kurie reiškiniai vyksta būtent šiuo laikotarpiu, kuris nuolat žalingai veikia mūsų sveikatą. Sanogeninės galios tuomet yra pernelyg išsekusios, kad įveiktų patogenus. Ore sklandančios žiedadulkės, sniegą tirpdančios saulės šilumos pažadintos kenksmingos bakterijos, virusai ir grybinės sporos, Saulės ir planetų išsidėstymas Žemės atžvilgiu, – mūsų organizmo sistemoms įtakos turi tikriausiai visi šie veiksniai. Ir nors su tuo dorotis jam tenka nuolat, pavasarį plačiai paplitę kenksmingi veiksniai ir nusilpusios sanogeninės galios sutrikdo organizmo pusiausvyrą.
Jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip sakau, tada logiška, kad kas mėnesį arba kas antrą varginanti migrena turėtų būti kokio nors išorinio, arba aplinkos, veiksnio įtakos imliam organizmui padarinys. Visi žinome, jog organizmas turi savo bioritmą – kartais mūsų fizinė ir psichinė ištvermė yra didelė, bet yra ir tokių mėnesio laikotarpių, kai viskas nusirita į dugną. Tokia yra gamta, ir ciklai yra pagrindinis tos taisyklės įrodymas. Neįmanoma nuolat būti pakilimo būsenos, organizmui tai būtų per sunku ir galiausiai jis vis tiek išsektų.
Nesvarbu, ar vargina paprasta, ar klasterinė migrena, jos pasireiškimo ritmas rodo tam tikrą gamtos cikliškumą. Man teko gydyti vieną garsų prancūzą virtuvės šefą, kuriam migrenos priepuoliai užeidavo kiekvieną šeštadienį 11 valandą vakaro. Migrena prasidėdavo tiksliai kaip laikrodis, jis visą naktį praleisdavo baisiai kankindamasis, o sekmadienį nesikeldavo iš lovos. Man pavyko nutraukti grandinę, ir priepuoliai sušvelnėjo. Tada kelis šeštadienius priepuoliai nebepasireiškė ir galiausiai išvis pradingo. Vieno garsaus Holivudo dainų autoriaus žmoną migrena kankindavo kiekvieną dieną nuo pusės septynių vakaro. Prireikė keleto savaičių šiam ciklui suardyti, tačiau akivaizdu, kad priepuolius sukėlė kokie nors vidiniai ir išoriniai veiksniai. Labai stengiausi atrasti bendrą vardiklį ir nustatyti šių priepuolių priežastį, bet kol kas man nepavyko. Žmogaus organizmas labai sudėtingas, štai kodėl esame linkę priežastimis laikyti stresą ar psichikos problemas. Kiti sako, kad pacientai tikisi prasidedant galvos skausmo tiksliai nustatytu metu, todėl tas skausmas ir prasideda.
Norite išvengti migrenos – imkitės atsargumo priemonių iš anksto
Kadangi migrenos priepuolį dažnai galima nuspėti iš anksto, aš planuoju gydymą, kad žmonės galėtų imtis atsargumo priemonių, likus dviem arba trims dienoms iki galimo priepuolio. Prevencinis planas, vykdomas 6–12 mėnesių, suardo migrenos priepuolių ciklą. Iš pradžių priepuoliai tampa nebe tokie stiprūs, o paskui ir ne tokie dažni.
Režimo terapija yra labai svarbi, jei iki priepuolio liko kelios dienos. Tačiau įtikinti žmones imtis prevencijos yra labai sunku, nes dauguma jų užaugo oficialiosios medicinos kultūroje ir nesilaiko kasdienių prevencijos priemonių. Jų požiūris toks: „Kai taip nutiks, matysim“, bet tada būna per vėlu. Apskritai ateitį žmonės sau užsitikrina sveikatos draudimais, pensijų fondais, gyvybės draudimais ir panašiai, kad atėjus sunkiems laikams išsaugotų savo finansinę padėtį. Tačiau kai reikia imtis prevencinių priemonių užtikrinti savo sveikatai, jie tampa abejingi. Mano nuomone, žmonės savo pačių labui turėtų daugiau dėmesio skirti prevencijai.
Likus maždaug trims dienoms iki numanomo priepuolio vieną dieną valgykite tik vaisius ir daržoves. Badauti, geriant vien vandenį, nereikėtų, nes tada priepuolį gali sukelti organizme atsipalaidavę toksinai. Valgykite vaisių, bet ne citrusinių, ir žalių daržovių salotų (salotų lapai, agurkai, morkos, rėžiukai, briuseliniai kopūstai ir t. t.).
Kitas dvi dienas venkite kavos, cukraus, sūrio, pieno, mielinių produktų, vėžiagyvių ir moliuskų, citrusinių vaisių, visokių konservuotų produktų, kepto, aštraus maisto, riešutų, mononatrio glutamato (esančio kinų maiste) ir alkoholio.
Svarbiausia vengti rūgščių produktų (citrusinių vaisių, acto, aštraus maisto ir t. t.). Užėjus migrenai pykina ir vimdo, o rūgšties perteklius skrandyje tai dar labiau skatina. Vemiant netenkama skysčių, sumažėja kraujo tūris. Todėl taip pat sumažėja ir skysčio spaudimas smegenims, o tai savo ruožtu palengvina galvos skausmą. Taigi, išsivėmęs pacientas pasijunta truputėlį geriau.
Bent kartą per tris dienas reikia atlikti giliųjų sprando ir pečių audinių masažą. Tai pagerina galvos kraujotaką. Šiaip ar taip sprandas prieš prasidedant migrenos priepuoliui stingsta, todėl masažas gali labai padėti.
Patartina tris dienas po 10–15 minučių rytais atlikti bendruosius jogos pratimus arba atsipalaiduoti. Be jogos, praverstų pasivaikščioti gryname ore ir, jei yra galimybė, paplaukioti, eiti anksti miegoti – vengti užsisėdėti iki vėlumos, valgyti anksti (vėliausiai 8 valandą vakaro).
Jei vargina klasterinė migrena, atsargumo priemonių derėtų imtis mažiausiai prieš mėnesį iki numanomo priepuolio. Reikėtų ypač griežtai laikytis pirmiau aprašytos režimo terapijos. Kai iki priepuolio lieka 4–6 savaitės, geriausia vieną dieną per savaitę nieko nevalgyti ir gerti vien vandenį. Klasterinė migrena yra sunki būklė, todėl geriausia gerokai iš anksto imtis prevencinių priemonių ir nelaukti, kol skausmas prasidės. Tuomet būna gana sunku jį suvaldyti vien savigalbos metodais.
Kaip elgtis migrenos priepuolio metu
Užėjus migrenos priepuoliui maistas turi būti kuo paprastesns. Geriausia valgyti daržovių sriubą, vandenyje virtą košę, minkštai virtus kiaušinius, pertrintas daržoves, bulvių košę, ant grotelių keptą žuvį, bananą, obuolį, kriaušę ir špinatų. Viso kito venkite. Paprastai vėmimas sudirgina skrandį, todėl maistas turi būti lengvai virškinamas.
Tarp valgymų gurkšnokite daug vandens, kad pykinimas nesukeltų vėmimo. Gerkite ramunėlių ir pipirmėčių arbatos.
Uždėkite ant kaktos ledo kompresą, pasidėkite po sprandu karšto vandens butelį, įvyniotą į rankšluostį. Kuo daugiau gulėkite. Atverkite langus, kad gautumėt daug gryno oro.
Švelniai masažuokite sprandą ir pečius. Užėjus migrenos priepuoliui ši sritis bus sustingusi. Jei galvos skausmas nesiliauja, paprašykite, kad kas nors ją pamasažuotų po 5–10 minučių maždaug kas porą valandų.
Atsigulkite ant nugaros, paprašykite, kad kas nors pakištų jums po sprandu rankšluostį. Tegu suima jus už sprando po pakaušiu ir atsargiai patempia galvą. Jei sprandas po traumos yra „nestabilus“, tempti reikėtų itin atsargiai.
