30 metų Jordi Akhurstas kreipėsi į medikus, kai ant odos pastebėjo įtartiną dėmę – tačiau gydytojai ne kartą jį tikino, kad tai nieko bloga, rašo dailymail.co.uk.
Per kitus šešis mėnesius apgamas pradėjo kraujuoti ir trūkinėti, bet dermatologas tvirtino, kad jis gerybinis.
Jo bendrosios praktikos gydytojas galiausiai sutiko pašalinti apgamą ir nusiuntė jo mėginį įprastai analizei.
Per kelias dienas baisiausi vyro būgštavimai pasitvirtino – jis serga odos vėžiu.
Nuo to laiko vėžys jau išplito į jo smegenis, širdį, antinksčius ir limfmazgius – dabar visame vyro kūne keroja daugiau kaip 50 auglių.
Ekspertai tvirtina, kad ankstyva diagnozė padeda išgydyti odos vėžį, tačiau J. Akhurstas, turintis penkerių metukų sūnų Lucą, sako, kad gydytojai neatsakingai pažiūrėjo į jo būgštavimus.
Matematikos mokytojas iš Devono grafystės Plimuto miesto pasakojo: „Į medikus dėl apgamo ant nugaros kreipiausi dar 2007 metais. Tačiau mano šeimos gydytojas pareiškė, kad jo nešalins ir nusiuntė mane pas dermatologą Derifordo ligoninėje, kuris pasakė, kad jis nepavojingas ir jį paliks“.
„Po trijų mėnesių pirminės problemos niekur nedingo. Apgamas kraujavo ir vis dažniau. Kartais ant marškinių net likdavo kraujo žymė. Dar po šešių mėnesių deramtologas pareiškė, kad apgamas atrodo nepakitęs ir kad su manimi viskas gerai“.
Po devynių mėnesių J. Akhurstas vėl kreipėsi į medikus ir dar kartą buvo nusiųstas pas dermatologę. Pastaroji dar kartą atsisakė apgamą pašalinti.
„Jis buvo juodas, iškilęs, sutrūkinėjęs ir kraujavo – nereikia būti odos vėžio ekspertu, kad suprastum, jog kažkas negerai. Tuo metu nepanikavau – tiesiog norėjau juo atsikratyti“, - teigė vyras.
„Mano šeimos gydytojas sutiko jį pašalinti tik dėl to, kad to prašiau. Jie turėjo nusiųsti apgamo mėginį tyrimams ir po savaitės sulaukiau skambučio, išgirsdamas visiškos panikos apimtą balsą“.
„Nuvykau į ligoninę ir išvydau vėžio pacientų slaugę bei nepažįstamą dermatologą. Jie žvelgė į mane atsiprašymo kupinu žvilgsniu“.
Prabėgus devyniems mėnesiams nuo pirmojo vizito pas medikus, J. Akhurstas galiausiai buvo operuotas.
„Jie atliko pirmąją operaciją ir nebuvo patenkinti aptiktais pakitimais. Jie juto, kad yra kažkas daugiau, ką reikėtų išpjauti“, - sakė jis.
„Tuomet buvo antra ir trečia operacijos. Jie turėjo atverti randą ir ieškoti vis daugiau ir daugiau pažeistų audinių“.
Po trijų operacijų 2007 metais J. Akhurstas tikėjosi įveikęs ligą, bet pernai sausį pastebėjo naujų gumbelių.
Balandžio 15-ąją jį pasiekė tyrimų rezultatai, kad vėžys pasiekė jo antinksčius bei limfmazgius.
Jam buvo diagnozuota nebepagydoma 4-oji vėžio stadija.
J. Akhurstui buvo skirta pneumoterapija, vadinta „stebuklingu gydymu“, bet jo organizmas blogai reagavo į vaistus.
„Kas tris savaites keturis mėnesius vykdavau į ligoninę susilašinti vaistų. Nors gydymas nebuvo veiksmingas, galėjau toliau dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą“, - pažymėjo vyras.
„Nuo dviejų iki trijų mėnesių jie stebėjo mano būklę, bet atlikę tyrimus nustatė, kad vėžys išplito į širdį. Gydytojai pranešė, kad jo neįmanoma gydyti, nes bet koks gydymas paliktų skylę mano širdyje. Jų teigimu, auglys buvo naujas ir sparčiai augo“.
„Tačiau kitas detalus širdies tyrimas parodė, kad auglys nebuvo naujas – jis buvo pražiopsotas per ankstesnius tyrimus ir jį buvo galima išgydyti“.
Nepaisant to, vyras tebesijautė gerai, bet šių metų vasarį susirgo ir pasijuto keistai. J. Akhurstas nebegalėjo atlikti paprastų veiksmų, pavyzdžiui, naudotis savo telefonu.
„Paaiškėjo, kad turiu 10 naujų smegenų auglių, taigi liga gana sparčiai progresavo“, - pasakojo jis.
Šiuo metu J. Akhurstas geria vaistus „Zelboraf“ – paskutinius licenzijuotus medikamentus, galinčius pagerinti jo būklę.
Jeigu šie vaistai nepadės, po šešių mėnesių jis ketina dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kad galėtų vartoti nelicenzijuotus medikamentus.
„Man 30 metų ir jau sergu nepagydoma liga. Nieko tokio, jei tau 70 metų, bet tikėjausi nugyventi dar 40 metų. Jei atvirai, man apmaudu. Žinau, kad žmonės visame pasaulyje miršta nuo vėžio, bet kai tau tik 30 metų, tikiesi, kad dar turi daugybę laiko“, - guodėsi jis.
Duomenys rodo, jog kasmet nustatoma 10 tūkst. naujų odos vėžio atvejų. Tai sparčiausiai plinatntis vėžys tarp 18 – 30 metų žmonių.
Kas ketvirtas žmogus, sergantis melanoma – rimčiausia šios ligos forma, neišgyvena ilgiau kaip penkerius metus.
PHE direktorė, profesorė Debra Lapthorne sakė: „Mūsų kampanijos tikslas aiškus: jeigu pastebėjote neįprastus ar pastovius odos pakitimus, kreipkitės į savo gydytoją“.