Tokį vaizdą socialiniame tinkle „Facebook“ aprašė Telšių apskrities laikraštis „Telšių žinios“.
Kaip nurodė laikraštis, telšiškių pasipiktinimą sukėlė tai, kad nuo 7 val. ryto stovėdami eilėje, idant gautų talonus pas reabilitologus gyventojai sužinojo, jog vos po pusvalandžio šių talonų nebeliko – laukiantiems buvo pasiūlyta ateiti po mėnesio.
Vienas asmuo guodėsi, kad gydymo nesulaukė net darbe patyręs traumą. Pacientai piktinosi, kad laiku negauna reikiamų paslaugų, nors ir moka mokesčius.
Daugėja norinčiųjų registruotis gyvai
Portalas „Delfi“ nusprendė pasidomėti, kodėl susiklostė tokia situacija Telšiuose, juolab, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) po kilusio skandalo dėl „gyvų“ eilių prie talonų pas gydytojus specialistus Klaipėdoje ir kituose miestuose teigė radusi problemai sprendimų. Vienas jų – naujas eilių stebėjimo įrankis – interaktyvi švieslentė.
Nusiuntus užklausą į Telšių regioninę ligoninę, portalas „Delfi“ gavo tokį atsakymą: „Pastaruoju metu tikrai daug pokyčių vykdoma sveikatos priežiūros sistemoje, todėl natūralu, kad tai sukelia įvairias reakcijas ir žmonių nepasitenkinimą. Tikriausiai daugelis girdėjome apie kitų miestų gyventojų nepasitenkinimą būtent registracijos pas gydytojus specialistus tvarka. Ne išimtis ir mūsų gydymo įstaiga – kiekvieną mėnesį pastabų iš neprisiregistravusių pacientų sulaukiame ir mes, todėl nuolatos peržiūrime galiojančias tvarkas ir stengiamės palengvinti registracijos procesą: įdiegėme skambučių registravimo sistemą, visus talonus pateikiame ir per išankstinę pacientų registravimo sistemą (toliau – IPR), taigi sudaromos galimybės pacientams registruotis tiek atvykus gyvai, tiek skambinant, tiek ir naudojantis IPR Sistema. Skatiname visus pacientus naudotis suteikiamais įrankiais t.y. registruotis pas gydytojus specialistus nuotoliu, tačiau gyvų eilių atsisakyti negalime dėl asmenų, nesinaudojančių elektroninėmis priemonėmis.
Siekdami kuo labiau supaprastinti registracijos procesą ir išvengti gyvų eilių, taip pat įdiegėme ir registraciją iš laukiančiųjų eilės. Jei nėra paskelbtų laisvų specialistų priėmimo laikų, pacientui sutikus, registruojama jį į laukiančiųjų eilę elektroninėje sistemoje. Pastaruosius porą mėnesių stebime itin didėjantį norinčių registruotis gyvai srautą. Negalima paneigti to, kad tam įtakos galimai turėjo anksčiau viešoje erdvėje aprašyti panašūs atvejai kitose gydymo įstaigose“.
Labiausiai trūksta kardiologų, neurologų ir reabilitologų
Pasidomėjus, kokių specialistų gydymo įstaigoje trūksta labiausiai, ligoninės atstovai atsakė, kad, kaip ir visoje Lietuvoje, gydytojų kardiologų, neurologų bei reabilitologų, todėl ir nusiskundimų dėl ilgų eilių pas juos sulaukiama daugiausiai, o talonai neretai užpildomi greičiau nei per valandą.
„Kaip pavyzdį galime pateikti jūsų minimą dieną – pas gydytoją reabilitologą buvo užregistruoti 172 pacientai. Daugiau kaip pusė jų registravosi internetu ir telefonu, todėl natūralu, kad laukiant gyvoje eilėje kilo nepasitenkinimas.
Taip pat stebime ir vis didėjantį šių specialistų poreikį – gydytojai deda maksimalias pastangas suteikti pagalbą visiems norintiems, tačiau gydytojų galimybės taip pat yra ribotos. Pastebime, kad daugėja ir tokių atvejų, kai pacientui antrinio lygio gydytojo specialisto konsultacija net nėra indikuotina, o pas specialistą jis atvyksta iškart po nuotolinės šeimos gydytojo konsultacijos. Raginame pacientus pasinaudoti visomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tik po pirminio gydymo kreiptis į gydytoją specialistą“, – kvietė ligoninės atstovai.
Atsakyme ligoninės atstovai pridūrė: „Tikrai apgailestaujame dėl susiklosčiusios situacijos ir ieškome įvairių būdų, kaip pritraukti trūkstamus specialistus bei sumažinti laukiančiųjų eiles, tačiau visi pokyčiai reikalauja laiko ir visuomenės sąmoningumo“.
Negelbsti net SMS pranešimai
SAM Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis sakė, kad ministeriją pasiekia informacija apie registracijos nesklandumus tiek iš pačių pacientų, tiek iš viešosios erdvės.
„Reaguodama į šiuos pranešimus, šiemet vasarį ministerija paprašė gydymo įstaigų pateikti planus, kaip jos ketina tobulinti registracijos procesus ir užtikrinti teigiamą pacientų patirtį.
Regioninė Telšių ligoninė informavo, kad šiuo metu peržiūri gydytojų darbo krūvius, taip pat perkelia daugiau pacientų iš laukiančiųjų eilės į laisvus talonus. Laisvi talonai jau išduodami ilgesniam laikotarpiui – ne trumpiau kaip trims mėnesiams į priekį.
Ligoninė pastebi, kad net SMS pranešimai apie artėjantį vizitą ne visuomet padeda išvengti situacijų, kai konsultacijai užsiregistravęs pacientas neatvyksta. Šitaip talonas, kuriuo galėtų pasinaudoti kitas pacientas, lieka nepanaudotas, o eilė netrumpėja. Ligoninė informavo, kad ieško būdų šiai problemai spręsti“, – portalui „Delfi“ sakė SAM atstovas.
J. Gališanskis priminė, kad registruotis konsultacijoms Regioninėje Telšių ligoninėje ir kitose gydymo įstaigose visoje Lietuvoje pacientai gali internetu per Išankstinės pacientų registracijos informacinę sistemą (IPR IS). Šis registracijos būdas yra efektyvesnis, nes leidžia susieti pacientų registracijas su galiojančiais elektroniniais siuntimais ir tai padeda išvengti dirbtinai ilgesnių eilių dėl besidubliuojančių paciento registracijų keliose įstaigose. Be to, turėdamas siuntimą, pacientas IPR IS mato gydymo įstaigų deklaruojamus vizitų laikus ir gali rinktis tą gydymo įstaigą ir tą specialistą, pas kurį eilė yra trumpiausia.
Modernizuojama pacientų registracijos sistema taip pat leis pačiam pacientui įsirašyti į laukimo eilę, jei registravimosi metu jau nebebus laisvų laikų. Laukimo eilėje esantys pacientai galės gauti paslaugą, kai tik tokia galimybė atsiras (dėl atsisakytos konsultacijos ar atsiradusių papildomų paslaugos laikų). Taip pat modernizuotoje IPR sistemoje bus numatyta galimybė vykdyti stebėseną, kiek laiko pacientui tenka laukti paslaugos, kiek laukiančiųjų yra eilėje, ir atsižvelgiant į tai planuoti specialistų ir jų vizitų skaičių.
Pakeitė apmokėjimo už paslaugas tvarką
„Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos atsakingos institucijos imasi kompleksinių priemonių, kad eilės pas gydytojus mažėtų: mažinama gydytojų administracinė našta, perskirstomos specialistų funkcijos, ypatingas dėmesys skiriamas žmogiškųjų išteklių planavimui, skatinant gydytojus rinktis darbą regionuose ir didinant valstybės finansuojamų vietų skaičių tose studijų kryptyse, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, siekiant mažinti eiles, šiemet taip pat buvo atlikti sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos pakeitimai:
1. Sutartys. Šių metų ligonių kasų sutartyse su gydymo įstaigomis išskirtos prioritetinės gydytojų specialistų konsultacijos – tokios, kurių prieinamumas susijęs su ligomis, turinčiomis didžiausią įtaką sergamumui ir mirtingumui Lietuvoje. Todėl skirta daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų visoms (ir viršsutartinėms) pacientams šiais metais suteiktoms kardiologų, neurologų, hematologų, onkologų chemoterapeutų, onkologų radioterapeutų bei endokrinologų paslaugoms apmokėti. Šiuo pokyčiu tikimasi padaryti šias konsultacijas labiau prieinamas pacientams, sumažinti eiles ir sudaryti finansinį pagrindą veikti „žaliesiems koridoriams“, t. y. sudaryti galimybę sunkiomis ligomis sergantiems pacientams gauti paslaugas greičiau, nelaukiant bendroje eilėje.
2. Papildomi susitarimai. Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo tarpu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą. Daugiausia gydymo įstaigų susitarimuose įsipareigojo didinti gydytojų specialistų konsultacijų prieinamumą. Taip pat didinti dienos stacionaro, dienos chirurgijos, aktyviojo ir ilgalaikio gydymo paslaugų skaičių. Dalis įstaigų susitarimuose numatė teikti daugiau slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų, taip pat stacionarinių paliatyviosios pagalbos bei skubiosios medicinos pagalbos paslaugų ir kt. Valstybinės ligonių kasos (VLK) skaičiavimais, susitarimais užtikrintas papildomas finansavimas leis šalies gydymo įstaigoms suteikti papildomai apie 200 tūkst. gydytojų specialistų konsultacijų, 1 300 sąnarių endoprotezavimo operacijų, 37 tūkst. dienos stacionaro ir 7,5 tūkst. dienos chirurgijos paslaugų. Metinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų poreikis šiam tikslui sieks 33,6 mln. eurų.
3. Gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo tobulinimas (siejant jį su pacientui suteiktos paslaugos apimtimi). Nuo balandžio 1 d. padidintos gydytojų specialistų konsultacijų, kurių metu pacientui atliekama dvi ar daugiau procedūrų, kainos. Tokiu būdu gydymo įstaigos skatinamos suteikti pacientui daugiau paslaugų vieno apsilankymo metu. Didesnėmis kainomis pirmiausia bus apmokamos tų gydytojų specialistų konsultacijos, kurių kompetencijoje yra pagrindines mirties priežastis Lietuvoje lemiančių ligų diagnostika ir gydymas, ir dėl jų susiformuoja ilgiausios eilės gydymo įstaigose. Tai: kardiologo (suaugusiųjų ir vaikų), neurologo (suaugusiųjų ir vaikų), endokrinologo (suaugusiųjų ir vaikų), akušerio ginekologo, dermatovenerologo, gastroenterologo, oftalmologo, otorinolaringologo, ortopedo traumatologo, reumatologo (suaugusiųjų ir vaikų) konsultacijos. Pakeitimams įgyvendinti numatyta skirti 17,3 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Švieslentės nauda – dvejopa
Kaip minėta, neseniai SAM įsteigė naują eilių stebėjimo įrankį – interaktyvią švieslentę. Anot J. Gališanskio, jos nauda yra dvejopa: naudodamiesi ja gyventojai gali paprasčiau susiorientuoti, kur eilės mažiausios, į kurias gydymo įstaigas vykti konsultacijų, o sveikatos apsaugos politikos formuotojai įgijo įrankį, kuris leis priimti duomenimis grįstus sprendimus.
„Naujojoje švieslentėje informacija yra nuolat atnaujinama ir grįsta realiais IPR informacinės sistemos duomenimis apie registracijas ir vizitus pas gydytojus. Tačiau siekiant, kad švieslentė funkcionuotų visa apimtimi, prie sistemos turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos. Jos taip pat turėtų pateikti visus konsultacijų laikus. Visgi šiuo metu tokių įstaigų yra mažesnioji dalis, tad vienas svarbiausių darbų įgalinant švieslentės veikimą yra tolesnis aktyvus darbas su gydymo įstaigomis.
Pilna apimtimi veiksianti, visas gydymo įstaigas jungsianti, švieslentė leis objektyviai identifikuoti specialistus, asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir regionus, kur eilės didžiausios. SAM ir VLK analizuos šią informaciją ir tikslingai taikys poveikio priemones (tikslinių paslaugų kompensavimas, įstaigų, kurios geba suteikti daugiau paslaugų, prioretizavimas ir kt.). Švieslentė taip pat leis stebėti, ar taikant šias priemones eilės trumpėja“, – paaiškino pašnekovas.