Pradžia – asmeninė patirtis
Šiemet jau 20 metų, kai J.Danielienė įveikė sunkią ligą – medikai moteriai buvo diagnozavę IV stadijos žarnyno vėžį.
„Mano sąmoningas kelias kaip tik prasidėjo būtent po ligos. Per tą laiką išbandžiau viską, kas galėtų padėti pasveikti. Maitinausi tik daržovėmis, vartojau įvairias žoleles, kad atkurčiau vitaminų pusiausvyrą, po operacijos reikėjo atkurti ir žarnyno peristaltiką“, – pasakojo J.Danielienė.
Žolynų pasaulis moteriai niekada nebuvo svetimas: mama ir senelė buvo kaimo žolininkės, tad ir Janina vaikystėje jokių tablečių gyvenime neregėjo. Galiausiai, sunkios ligos prispirta, ji ir pati nuėjo šeimos moterų pramintu keliu – žolelių paslaptis studijavo savarankiškai, mokėsi, sykiu receptus ir išbandydama. Dabar savo patirtimi dalijasi su kitais.
Žolelės vaikams gydyti
Anot Janinos, beveik kiekvienoje šeimoje auga vaikai. Dažniausiai pasitaikančios yra peršalimo ligos. Todėl namuose būtina turėti aviečių – tinka džiovinti stiebeliai, lapai, šakelės su uogomis.
„Avietes vaistams galima skinti ir kai žydi, ir kai jau subrandina uogas. Reikėtų turėti čiobrelių, taip pat šalavijų, jie labai tinka suskaudusiai gerklei skalauti ir virškinimui suaktyvinti“, – sakė žolininkė.
Pasak Janinos, puikus augalas – putinas. Putinų uogos tinka nuo kosulio, bronchito, nusilpus organizmui.
„Nuo peršalimo tinka ir raudonėliai. Juos savo darže augina beveik kiekviena šeimininkė. Raudonėlius galima užsiauginti net vazonuose ant palangės. Reikėtų namų vaistinėlėje turėti liepų žiedų ir lapų“, – tikino J.Danielienė.
Jų negalima skinti pakelėse. Visas žoles, jei jos renkamos natūraliai augančios gamtoje, reikia skinti atokiau nuo pramonės objektų.
Žolės niekada neplaunamos. Maža to, reikia suspėti prisiskinti liepų žiedų, kol jų žiedadulkių nenuplovė lietus – tada jie tampa beverčiai.
Pievos pilnos gėrybių
Žolininkė siūlo pasirūpinti juodųjų aronijų uogomis, taip pat juodųjų šermukšnių uogomis – jis stiprins kraują.
Nereikėtų nuvertinti gysločių – jis labai tinka žaizdoms gydyti. Ir ne tik, taip pat tinka žarnyno veiklai ir virškinimui skatinti.
Vaistinėlėje reikėtų turėti ir džiovintų kraujažolių – jos tinka visoms vidaus ligoms gydyti. Lapai – viduriams laisvinti, o žiedai – žarnyno veiklai stabilizuoti.
Ryšulėlis pelynų, arba karčiųjų kiečių, būtinas kiekvienuose namuose. Įmetus po mažą žiupsnelį į arbatą, jis padės išvaryti iš organizmo įvairius parazitus.
Netingėkite prisirinkti dilgėlių, pataria žolininkė. Jos stiprina kraują, tinka nuo moteriškų ligų ir vyrams nuo prostatos ar šlapimo ligų. Namie turėtų būti krapų ir kmynų, net morkų lapai yra vaistai.
Mažų gėlelių stebuklai
Labai svarbios namų vaistinėlėse – medetkos, mažos darželio gėlytės, primenančios saulutes oranžiniais žiedlapiais.
„Ji dezinfekuojanti priemonė, tinka uždegimams gydyti. Tik būtina žinoti, kada rinkti žoles, pavyzdžiui, medetkas reikia skinti, kai tik žiedeliai prasiskleidžia ir nuo jų nudžiūsta rasa“, – mokė žolininkė.
O kai medetkų išsiskleidę žiedai pabūna keletą dienų, praranda dalį savo vaistinės vertės. Esą lygiai tas pats – su visais vaistažolių žiedais. Žiedas yra vertingas prasiskleidęs 1–2 dienas, todėl žolininkai dar iš vakaro apžiūri visus savo laukus ir mato, ką ryte reikės skinti.
Ne visos piktžolės – bevertės, tikina J.Danielienė. Dažnai ravėdamos daržus šeimininkės esą be gailesčio lauk meta dirvines, arba trispalves, našlaites. Miniatiūrinės gėlytės nėra piktžolės, o labai vertingos vaistažolės.
Žolininkė teigia, kad našlaites reikia rauti su visomis šaknimis ir jas džiovinti. Lygiai taip pat – ir raktažoles. Jas reikia skinti tik pražydusias. Raktažolės tinka kepenų ligoms gydyti.
Kiekvienas augalas esą turi būti renkamas savo laiku. J.Danielienė teigia, kad be reikalo šeimininkės savo darželiuose ėmė auginti petunijas ir kitokias atvežtines gėles, kurios nėra lietuviškos kilmės.
„Užmirštos senovinės gėlės, pavyzdžiui, didžiosios nasturtės. Šios gėlelės ypač tinka peršalimo ligoms gydyti. Tinka ir žiedeliai, ir sėklos, ir lapeliai, o rudenį prieš šalnas reikia išrauti jas su šaknimis ir išdžiovinti“, – sakė Janina.
Pirmieji pavasario pranašai
Jau greitai pievose pasirodys šalpusniai – pirmieji tikro pavasario pranašai. Žolininkė sako, vos pasirodžius, reikės skinti jų žiedelius. Kiaulpienę žolininkė vadina lietuvišku ženšeniu.
„Žiedelius reikia rinkti, kol jie dar susiglaudę, neišsiskleidę, kai jie išsiskleidę, greitai pavirs į pūkus. Šiemet pavasaris labai vėluoja, tokiu laiku jau kasdavome kiaulpienių šaknis, o dabar sniegą kapstome“, – juokavo Janina.
Kiaulės taukai – tepalams
Dauguma džiovintų augalų tinka ir arbatoms gerti, ir vonelėms, ir inhaliacijoms, ir tepalams gaminti.
Gaminant vaistinius tepalus, geriausi – kiaulių taukai. Jie vaistams nuo senovės buvo naudojami. Taukais gydydavo net ir be priedų, tikino J.Danielienė.
„Indą su taukais reikia tirpinti įstačius į puodą su vandeniu, kuris iš lėto kaitinamas, kad nesudegtų naudingos medžiagos. Tada sumaltus džiovintų kaštonų žiedus ir vaisius, alyvų žiedus ir kaulažoles persijoti ir supilti į taukus. Lėtai maišant, reikia virti“, – mokė žolininkė.
Šis tepalas bus skirtas sąnarių, raumenų skausmams gydyti, venų išsiplėtimui mažinti, kaulams stiprinti. Ištepus šituo tepalų skaudamą vietą, būtinai reikia šiltai aprišti.
„Šitų liaudiškų gydymo reikalų galima imtis kiekvienoje šeimoje. Mokėjimas, žinoma, būtinas. Bet šiais laikais yra labai daug literatūros ir informacijos internete, tad išmokti nesudėtinga“, – įsitikinusi J.Danielienė.
Vaistai ir liaudiška medicina dera?
Vartojant cheminius vaistus labai svarbu žinoti, kad jų negalima gerti vienu kartu su vaistažolėmis. Turi praeiti mažiausiai dvi valandos, o geriant kai kuriuos stiprius vaistus, net pusdienis.
„Vaistų ir žolelių negalima maišyti. Pavyzdžiui, nuo peršalimo žmogus geria antibiotikus ir dar nori gydytis liaudiškai. Tai daryti kategoriškai nerekomenduojama, šitaip galima trigubai suaktyvinti antibiotikų veikimą“, – teigė žolininkė.
O gydant lėtines ligas su aktyviais augalais, pavyzdžiui, paprastuoju amalu, reikia net atlikti organizmo valymą.
„Arbatas reikia gerti tvarkingai ir laiku, prieš valgį arba po jo, bet ne valgant. Vaistines arbatas turėtų gerti ir sveiki žmonės, nes jos stiprina imunitetą, atsparumą ligoms – žmonės mažiau sirgs“, – pabrėžė J.Danielienė.
Žmonėms, kuriems taikoma chemoterapija, reikėtų nuolat stiprinti imunitetą, kad organizmas tai atlaikytų.
„Tokiu atveju tinka arbatos su įvairiais vaisiais, uogomis, juodųjų džiovintų serbentų uogų ar lapų, taip pat erškėtrožės, kurios tinka nuo daugelio negalavimų“, – sakė žolininkė.
Anot Janinos, uogas rekomenduojama ne tik džiovinti, bet ir užšaldyti. Tai esą idealus būdas išlaikyti jų vaistines savybes. Netinkamoje džiovyklėlėje ir žoleles, ir uogas ar vaisius galima ir sugadinti, jei nėra ventiliacijos, kad nesikoncentruotų drėgmė.
Žolininkė J.Danielienė tikina, kad apie tokius elementarius dalykus reikėtų kuo daugiau pasakoti žmonėms, kad jie žinotų, jog, be tablečių, yra ir paprastesnių bei pigesnių būdų pasveikti ir išlikti sveikiems.