Ką reikia žinoti apie krūtų sveikatą, laidoje „Sveikatos receptas“ plačiau papasakojo mokslų daktarė krūtų onkochirurgė, gydytoja mamologė Agnė čižauskaitė. Ji patarė, nuo kokio amžiaus patartina pradėti lankytis pas specialistą, jei nesate rizikos grupėje, o taip pat, kaip sužinoti, ar joje esate. Kartu gydytoja atsakė, ar kontraceptinės tabletės, liemenėlės arba krūtų dydis gali lemti krūtų vėžį.
Kada pradėti lankytis pas krūtų gydytoją?
Gydytoja pastebėjo, kad didžiausia klaida, kurią daro moterys, yra manymas, kad jeigu krūtų neskauda, jeigu neužčiuopia jokių guzelių ir nepastebi akivaizdžių pakitimų, vadinasi, yra sveikos ir pas gydytoją lankytis nereikia.
„Aš kiekvieną dieną konsultuoju moteris ir visuomet girdžiu nusiskundimus. Galiu pasakyti, kad 95 proc. moterų ateina jau turėdamos kažkokių nusiskundimų ir dažniausiai tai yra krūtų skausmas. Deja, moterys, kurios neturi jokių nusiskundimų ir ateina tik periodiniam krūtų patikrinimui, sudaro labai menką dalį.
Mes visi gydytojai, kurie gydome krūtų vėžį, būtent labiausiai ir norime išugdyti moterų įprotį periodiškai nuolatos tikrintis krūtis, kai nejaučia jokių simptomų, kaip jos lankosi pas ginekologą, pas odontologą, burnos higienistą. Yra daugybė dalykų, kuriuos darome periodiškai, nejausdami jokių nusiskundimų, krūtų gi patikros įpročio kol kas neturime“, – teigė daktarė A. Čižauskaitė.
Gydytoja patarė pastebėjus kažką, kas sukėlė nerimą, nedvejoti ir ateiti pasikonsultuoti su krūtis gydančiu specialistu.
„Jeigu moteris nusiskundimų neturi, tai pirmą kartą pas krūtų gydytoją apsilankyti rekomenduojama nuo 35 iki 40 metų. Jaunesnės moterys turėtų kreiptis, jeigu savo artimoje aplinkoje turi krūtų ar kitais onkologiniais susirgimais – kiaušidžių, skrandžio, prostatos, kasos, stemplės vėžiu ir pan. – sergančių žmonių“, – sakė daktarė A. Čižauskaitė.
Gydytoja patikslino, kad svarbu atkreipti dėmesį, jeigu onkologine liga sirgo ar tebeserga pirmos ar antros eilės giminaičiai.
„Ypatingai reikia atkreipti dėmesį, kai giminaičiai suserga jaunesni nei penkiasdešimties metų amžiaus. Tada rekomenduojama net ir gydytojo genetiko konsultacija dėl galimo paveldėjimo sirgti tam tikromis ligomis, tai yra turėti tam tikro paveldėjimo mutacijas, kurios gali padidinti riziką susirgti“, – teigė daktarė A. Čižauskaitė.
Vis tik iš visų krūtų vėžio atvejų tik 5 proc. yra paveldimi, 95 proc. yra atsitiktiniai.
Vien apčiuopos nepakaks
Kaip dažnai lankytis pas krūtis tiriančius specialistus, labai individualu.
„Paprastai pirmo susitikimo metu krūtis tiriantis specialistas paklausinės ir įvertins rizikos veiksnius, taip pat įvertins krūtis, jų dydį, jose vyraujantį audinį ir paskirs labiausiai tinkamą ištyrimo metodą.
Tai nėra taisyklė, bet iki keturiasdešimties metų krūtys tiriamos ultragarsu, tai yra ultragarso bangomis. Tai – neskausmingas ir nekenksmingas tyrimo metodas, kurį galima atlikti tiek besilaukiančiai, tiek žindančiai moteriai, o vėliau – nuo 40–45 metų – griežtai rekomenduojama ir nuo 2025 m. sausio 1 dienos bus privaloma mamografinė patikra. Tokia patikra šiandien vykdoma nuo penkiasdešimties metų, bet bus ankstinama nuo 45 ir ilginama iki 74 metų dėl didėjančio ir jaunėjančio susirgimų vėžiu amžiaus, taip pat ilgėjančio moterų išgyvenamumo Lietuvoje ir pasaulyje“, – paaiškino medikė.
Gydytoja sakė, kad vien tirti krūtis apčiuopos būdu nepakanka. Nes tokiu būdu galima apčiuopti tik didesnius nei 2 cm darinius, prilygstančius žemės riešuto dydžiui.
Tačiau gydytoja sakė, kad tokius darinius paprasta apčiuopti turinčioms nedidelę krūtinę.
„Bet jeigu jūsų krūtys didelės, jose užčiuopti tokį darinį beveik neįmanoma. Todėl ankstyvą ligos stadiją galima rasti tiktai atlikus instrumentini tyrimą“, – pastebėjo daktarė A. Čižauskaitė.
Paklausta, ar krūtų dydis siejasi su krūtų vėžiu, gydytoja atsakė, kad ne.
„Yra padidinta rizika toms moterims, kurių krūtyse yra daugiau liaukinio audinio, tai yra daugiau vietos tai ligai vystytis. Šiaip krūtų dydis ir sergamumas krūtų vėžiu yra nesusiję dalykai“, – paaiškino daktarė A. Čižauskaitė.
Ikivėžinę būklę padedantis nustatyti tyrimas
Anot laidos viešnios, medikų siekiamybė būtų atrasti dar ikivėžinę būklę.
„Ikivėžinė būklė, kalbant apie krūtų vėžį, tam tikrais atvejais pasireiškia mikrokalcinatais, tai yra tokiais mažais baltais taškučiais, kurie matosi tik mamografijos metu. <...>
Jeigu, tarkime, moteris lankosi nuolatinei patikrai, ir jai kasmet atliekamas ultragarsinis tyrimas, tačiau jos krūtyse yra mikrokalcinatai, kurie yra ikivėžinė būklė, o ji apie tai nežino, nieko su tuo nedarant, didelė tikimybė, kad ten atsiras tikras vėžys ir jau reikės didelio ir ilgo gydymo, nes kuomet jau susiformuoja darinys, tai yra milijonai ląstelių ir jas gydyti reikia jau rimtų ginklų.
O ikivėžinei būklei dažnai pakanka kažkokios minimalios intervencijos. Stebėti jos nėra tokios taktikos, ji visuomet yra operuojama ir po to, priklausomai nuo to, kokio agresyvumo ikivėžinė būklė yra, nes ji irgi būna įvairių laipsnių, taikomos tam tikras gydymas“, – paaiškino daktarė A. Čižauskaitė.
Medikė pridūrė, kad krūtų vėžio, skirtingai gimdos kaklelio vėžio atveju, ikivėžinė būklė nustatoma gana retai. Dažniau yra nustatomas jau tikrasis vėžys.
Yra ir daugiau krūtų ligų
Be vėžio yra ir kitos krūtų ligos. Viena jų – mastitas, kuriuo dažniausiai suserga žindančios moterys, kuomet atsiranda uždegimas dėl dėl pieno nutekėjimo problemų.
„Tai yra labai sudėtinga liga ir tikrai daug kas ją turi. Ji yra daugiakompleksė“, – sakė daktarė A. Čižauskaitė.
O dažniausiai pasitaikanti neonkologinė krūtų liga yra cistos.
„Tai yra tokios pūslelės su skysčiu viduje. Jas turi tikriausiai kas antra moteris. Paprastosios cistos yra visiškai gerybiškas dalykas. Su jomis nieko absoliučiai daryti nereikia: nei jų stebėti, nei sekti, jos nepiktybėja ir rizikos sirgti krūties vėžiu nedidina. Tiesiog, jeigu jos simptominės, tai yra labai didelės ir matosi, čiuopiasi, skauda, tada jas reikia įdurti švirkštu ir juose esantį skystį ištraukti“, – paaiškino medikė.
Daktarė A. Čižauskaitė pridūrė, kad dar gali pasitaikyti įvairūs nepiktybiniai krūtų augliai, tai yra fibroadenomos, kurios gana dažnos, dažnesnės jaunesnėms moterims, intraduktalinės papilomos – augliukai, kurie auga latakėlio viduje.
„90 proc. atvejų moterys, kažką užčiuopusios, kreipiasi chirurgo konsultacijai arba krūtis tiriančio specialisto konsultacijai ir dažniausiai paaiškėja, kad tai yra kažkas ne tiek rimto – arba tai yra cista, fibroadenoma arba tiesiog liaukinis audinys, kuris menstruacinio ciklo metu šiek tiek pabrinksta, arba tas pabrinkimas atsileidžia, nes į jį priteka audinių skysčio. Mūsų krūtys kiekvieną ciklą ruošiasi laktacijai. Mūsų organizmas labai naivus ir jis mano, kad kiekvieną ciklą mes turėsime vaikelį. Dėl to storėja gimdos gleivinė, krūtys brinksta ir organizmui gavus signalą, kad apvaisinto kiaušinėlio nėra, krūtys išsileidžia, gimdos gleivinė atšoka, mes ją iškraujuojame.
Bet kartais dėl kažkokių balanso sutrikimų, hormoninio streso gali tas skysčio pritekėjimas į krūtis sutrikti, arba jeigu moteris prieš tai turėjo mastitą žindymo metu, jos krūties audinyje yra mikrorandų, į kuriuos įkliuvus limfagyslėms – plonytėms kaip plaukai gyslutėms, kuriomis skystis pasišalina iš audinių – būna sunkiau iš tam tikrų vietų nutekėti skysčiui. Tada moterys tai čiuopia kaip kažkokį darinį krūtyje, o ten, pasirodo, tiesiog yra pabrinkusi liaukos dalis“, – paaiškino daktarė.
Trys grupės rizikos veiksnių
Veiksniai, kurie gali turėti įtakos krūtų vėžio atsiradimui, yra skirstomi į 3 dideles grupes.
„Pirma grupė yra pastovieji veiksniai – tie, kurių mes negalime pakeisti: tai yra moteriška lytis, amžius, ankstyvas menstruacinis periodas, tai yra, natūralių hormonų poveikis. Kuo vėlyvesnė menopauzė – 55-erių ir vėlesniam amžiuje – arba kuo ankstyviau prasidėjusios menstruacijos – 9–10 metų, – tuo didesnė tikimybė, kad moteris susirgs vėžiu, nes ji yra labai ilgą laiką veikiama hormonų.
Antroji grupė yra kintami veiksniai, kuriuos, kuriuos galime pakeisti. Tai yra vėlyvas pirmas gimdymas, nežindymas krūtimi, ilgalaikis hormoninės kontracepcijos vartojimas – apie 15 ir daugiau metų, ilgalaikis pakaitinės hormonų terapijos vartojimas – ne trumpiau nei 5 metai, taip pat rūkymas, antsvoris, nes riebaliniame audinyje yra estrogenų sandėlys, mažas fizinis aktyvumas ir visi kiti veiksniai, kurie galioja tikriausiai visoms onkologinėms ligoms.
Trečia grupė yra aplinkos veiksniai. Jeigu moteris dirba kažkokioje kenksmingoje aplinkoje, pesticidų gamykloje, arba nuolatos veikiama kažkokios jonizuojančios spinduliuotės, taip pat didėja rizika susirgti. Bet tai nėra konkrečiai apie krūtų vėžį, tai yra daug apie bet kokį onkologinę ligą“, – patikslino daktarė A. Čižauskaitė.
Neretai dėl krūtų vėžio kaltinami ir liemenėlė ar antiperspirantas. Tačiau, kaip sakė medikė, literatūroje nėra įrodymų, kad jie didina krūtų vėžio riziką.
„Atlikta studija, kurios metu buvo ištirta 2,5 tūkst. moterų ir buvo lyginami įvairūs dalykai: kiek laiko per parą dėvi liemenėlę, kokio dydžio, su lankeliais ar be lankelių, kokiame amžiuje pradėjo nešioti, kaip ilgai nešiojo. Jokios įtakos krūtų vėžio atsiradimui tai neturėjo, kaip ir, beje, antiperspirantai, juose esančios aliuminio druskos, kurios labai demonizuojamos. Krūtų audinyje randama aliuminio, tačiau dažniausiai aliuminis patenka į mus pro indus su maistu, o ne iš antiperspirantų“, – paaiškino daktarė A. Čižauskaitė.
Gydytoja pridūrė, kad nepatogi liemenėlė gali trikdyti limfotaką.
„Jeigu nusiėmusi liemenėlę matote labai ryškius įspaudus krūtyse, tai reiškia, kad jūs dėvite arba netinkamo dydžio, arba jums kažkaip netinkančios formos liemenėlę.
Ir žindančioms moterims labai svarbi liemenėlė – ji neturėtų būti labai veržianti“, – pastebėjo daktarė A. Čižauskaitė.
Operacijos metu net padailina krūtis
Gydytoja A. Čižauskaitė sakė, kad krūtų vėžio gydymas nuolat keičiasi ir nuolat atsiranda įvairių naujovių.
„Visas vėžio gydymas yra labai personalizuotas, kad tam tikram žmogui, sergančiam tam tikra liga, būtų parinktas specifinis ir kuo labiausiai tinkantis gydymas.
Pastaraisiais metais daugėja tų atvejų, kai besikreipiančios moters liga yra didesnės stadijos ir jai prieš chirurginį gydymą skiriamas sisteminis gydymas, chemoterapija. Po to, kai baigiasi chemoterapinis gydymas, mes ją operuojame ir operacijos metu neberandame vėžio. Tai yra vadinamas pilnas patologinis atsakas. Tai yra didžiausia mūsų siekiamybė ir tikriausiai tobulėjant vaistams, tokių atvejų bus daugiau ir daugiau. Galbūt kažkada ateityje tų žmonių nebereiks operuoti visiškai, nes sisteminiai vaistai visiškai sunaikins tą ligą“, – vylėsi daktarė A. Čižauskaitė.
Labai tobulėja ir chirurginės metodikos.
„Jeigu anksčiau labai senais laikais norint pašalinti krūtų vėžį reikėjo visiškai pašalinti krūtį, tai po truputėlį tas gydymas redukavosi iki krūtį tausojančios operacijos, kada pašalinama tik dalis liaukos aplink auglį. Šiuolaikinėje krūtų chirurgijoje mes taikome visus plastinėje chirurgijoje naudojamus metodus ir dažnai moteris po operacijos atrodo tikrai gražiau nei iki jos, nes mes visuomet operuodami krūtį toje vietoje, kurioje yra vėžys, naudojame plastinės chirurgijos metodą ir ta krūtis labai pasikeičia. Visada moteriai siūlome pagražinti ir jos sveikąją krūtį, kad būtų simetrija, kad būtų tūris vienodas. Tikrai moterį išleidžiame gražią.
Taip pat labai patobulėjo krūtų atkūrimas. Mes galime pasiūlyti įvairiausių metodų ir Lietuvoje jie visi prieinami, visi kompensuojami. Tiek implantais, tiek savais audiniais, tiek riebalais – visais būdais galime pasiūlyti moteriai atkurti krūtį. Jeigu moteris nori kažkurio metodo, tačiau tame centre, kur ji gydosi, tokio metodo nėra, ji gali drąsiai kreiptis į kitą centrą, kad tas gydymas būtų pritaikytas.
O ateitis tikriausiai yra robotinės operacijos, kuomet pjūvis daromas šone, visiškai pažasties linijoje, kad moteris žiūrėdama į veidrodį nematytų jokių randų krūtyse ir jai neliktų jokių blogų prisiminimų apie jos ligą“, – vardijo gydytoja.