Įdomu tai, kad į šį laikotarpį moterys įžengia taip pat būdamos skirtingo amžiaus: yra tokių, kurioms menopauzė prasideda vėlai, o yra ir tokių, kurios nustoja būti vaisingomis net nesulaukusios 40–ies.
Apie tai, kas yra menopauzė ir nuo ko jos simptomai bei pradžia priklauso, plačiau Delfi laidoje „Sveikatos receptas“ papasakojo gydytoja endobiogenikė Evelina Nevardauskaitė Rudzikienė.
Hormonų šokis
Gydytoja E. Nevardauskaitė Rudzikienė pasakojo, kad moters vaisingumas pasižymi ciklais: „Kiekvieną mėnesį moteris patiria viso ciklo džiaugsmus ir nelabai malonius akimirkas.
Moters gyvenimas irgi turi tą cikliškumą: ji yra vaikas, mergaitė, tada yra vaisingumas. Bet tai yra tiktai pusė gyvenimo. Po vaisingumo prasideda kita pusė gyvenimo – menopauzės laikas ir jau vėlesnis vyresnis amžius“.
Menopauzė neretai siejasi su nemaloniais simptomais, kurie, anot medikės, rodo hormonų disbalansą.
„Pas moterį yra toks hormonų šokis, kaip aš vadinu, nes yra daug hormonų, kurių vienas padidėja, kitas sumažėja, kitas cikliškai juda ir visaip kitaip.
Yra tam tikras laikas, kada vienas hormonas gaminasi, o kitas jau nebesigamina, arba vieno gaminasi daugiau, o kito mažiau ir taip nutinka visokie keisti dalykai. Dėl to moterų, kurios eina į menopauzę, simptomai yra įvairūs: vienos patiria karščio bangas, kitos nepatiria, vienoms auga svoris, kitoms to nėra, vienai yra užtikrintumo problema ir nebegali susivaldyti, o kita jaučiasi visiškai tvirta ir gali viską valdyti, tvarkyti.
Taip yra nuo tam tikro hormono profilio, kurį mes turime. Dėl to negali būti vienareikšmiško gydymo“, – paaiškino gydytoja E. Nevardauskaitė Rudzikienė.
Raktas į ilgaamžiškumą
Vaisingumą medikė pavadino labai didele prabanga, nors tai ir yra vienintelis būdas kūdikiui ateiti į pasaulį, ir pridūrė: „Kastruoti gyvūnai gyvena ilgiau“.
Vaisingumo pokyčiai susiję ir su moterų ilgaamžiškumu.
„Ilgaamžiškumo studijos rodo, kad ilgiau gali gyventi moterys, kurioms baigėsi vaisingumas ir jos turi pakankamai hormonų – aš taip vadinu tam tikru taupymo režimu, kai yra pakankamai hormonų, kurie palaikytų jų kūną, kaulus, raumenis, plaukus, odą, gleivines ir visa kita. Ar jos gyvena sveikiau, yra kitas klausimas, bet kad gyvena ilgiau, tikrai taip“, – patikino gydytoja E. Nevardauskaitė Rudzikienė.
Kas trumpina vaisingumą?
Įdomu tai, kad kai kurioms moterims menopauzė prasideda net gerokai anksčiau nei kitoms.
Laidos vedėjos paklausta, nuo ko tai priklauso, gydytoja endobiogenetikė atsakė: „Menopauzė iš principo yra tam tikras terminas, kuris sako, kad tau metus arba dvejus metus nebuvo mėnesinių.
Moterys turi tam tikrą vaisingumo pakilimą, kuris yra vidutiniškai maždaug iki 43 metų. Po 43 metų moterys eina į tam tikrą ramybės periodą, kuomet yra tos mėnesinės, nėra. Iki 50–55 metų dažniausiai yra standartiškai norma, kad atsiranda menopauzė, kada jau kokius 2 metus nebėra mėnesinių“, – paaiškino medikė.
Moteris, kurios hormonų gamyba jau nebevyksta taip, kaip anksčiau, gali patirti visokių pakitimų.
„Dažniausiai menopauzė vis tik tai siejama su estrogenų sintezės pasikeitimu. Estrogenai yra tie moteriški hormonai.
Estrogenų gamyba gali priklausyti ir nuo įvairių vaistų, pvz., skirtų vėžio gydymui ir taip toliau. Man labai įdomu buvo tai, kad didelę įtaką daro ir lėtinis stresas. Moteris, kuri patiria pastovų lėtinį stresą, gali netekti 1–2 metų to vaisingo amžiaus.
Moteris, kuri patiria pastovų lėtinį stresą, gali netekti 1–2 metų to vaisingo amžiaus
Rūkymas trumpina vaisingą amžių irgi 1–2 metais.
O fizinis aktyvumas vaisingą amžių prailgina. Kai moteris yra fiziškai aktyvi, gali tikrai išlaikyti ilgiau tą vaisingumą.
Labai įdomu, nors nėra vienareikšmiškų duomenų, kad menopauzę veikia ir veganizmas, vegetarizmas. Viena Pietų Korėjos studija parodė, kad labai nesubalansuota (pabrėžiu – nesubalansuota) vegetariška mityba irgi labai sutrumpino tą vaisingą amžių. Lygiai taip pat badavimai, anoreksija ir įvairūs valgymo sutrikimai taip pat prisideda prie vaisingumo. Apie badavimą, pasninkavimą įvairūs duomenys yra.
Bet, pavyzdžiui, vegetarizmas jau labai gerai yra menopauzės simptomams sumažinti“, – paaiškino gydytoja E. Nevardauskaitė Rudzikienė.
Kas gali padėti?
Menopauzės metu moters kūnas patiria didelį stresą, nes estrogenų kiekis nukrenta drastiškai. Po menopauzės estrogeno kiekis būna nukritęs net 80 proc. Nenuostabu, kad kurį laiką į menopauzę žvelgta tik kaip į tam tikrą hormonų trūkumą, taigi nuspręsta spręsti šią bėdą išrašant visoms hormonus.
„Buvo padaryta studija, kad visi tie hormonai nedarė to, ko iš jų tikėjosi, ir po to buvo išvis buvo nusigręžta, kad nebereikia hormonų.
Dabar yra turbūt yra toks nuosaikesnis požiūris, kai galvojama apie pakaitinę hormonų terapiją ir ją ginekologai skiria.
Yra ir nauja medicinos rūšis – bioidentiški hormonai, kurie ne pakeičia hormonus ir ne visiškai juos išjungia, bet juos truputėlį papildo.
Lygiai taip pat tinkamai parinktais fitopreparatais galima pasiekti labai gerą efektą. Bet turi būti tinkamai parinkti fitopreparatai: vienoms reikia, pavyzdžiui, dobilų arba estrogenų, kitoms nereikia. Yra moterų, kurioms, pavyzdžiui, pradeda mažėti vyriškų hormonų.
Bet pirmas dalykas yra dieta, fizinis aktyvumas, nerūkymas. Kai pakeiti kažką dietoje arba fiziniame aktyvume, atsiranda tam tikras kontrolės jausmas, kad aš kažkiek dalyvauju tame procese pati asmeniškai, o ne su manim čia kažkas vyksta“, – kalbėjo gydytoja E. Nevardauskaitė Rudzikienė.