Svarbu gauti kalcio ir vengti oksalatų
„Inkstų akmenys nėra vienodi, jų yra įvairių rūšių, kai kurios rūšys dažnesnės, o kai kurios – retesnės. Jų atsiradimui įtaką daro skirtingas maistas. Vieni dažnesnių – kalcio oksalato akmenys. Kai kurie žmonės žino, kad jiems reikia valgyti mažiau špinatų, rūgštynių, rabarbarų ir kitų produktų, kuriuose yra daug oksalatų“, – sakė V. Kurpienė.
Gera žinia yra tai, kad didelė dalis oksalatų maisto produktuose, kai juos kaitiname, suyra. Taigi, jei žinoma, kad organizmas turi polinkį susidaryti šiems akmenims, tokias daržoves kaip rabarbarus, špinatus ar rūgštynes, geriau valgyti pakaitintas. Be to, nesuirę oksalatai stabdo geležies ir kitų mineralų pasisavinimą.
„Yra teorija, jog, jei valgome oksalatus su kalcio turinčiais produktais, pavyzdžiui špinatus su varške, oksalatai su kalciu „susiriša“ iki patekimo į inkstus. Taip tikimybė, kad susidarys akmenys, tampa mažesnė. Taip pat teigiama, kad per didelis vitamino C papildų vartojimas, kai viršijama 1000 mg per dieną normą, gali paskatinti oksalatinių akmenų susidarymą“, – pasakojo dietistė.
Dėl pavadinimo – kalcio oksalatų akmenys – gali atrodyti, kad kuo daugiau kalcio valgysime, tuo didesnė rizika kils užsiauginti akmenis. Tačiau yra netgi atvirkščiai: jei mūsų mityboje per mažai kalcio, rizika susidaryti akmenims kaip tik tampa didesnė. Todėl mityba turi būti subalansuota.
Prevencija – pigi ir paprasta
„Kita rūšis akmenų yra šlapimo rūgšties akmenys, jie susidaro dažniausiai dėl raudonos mėsos ir subproduktų, tokių kaip kepenys, liežuvis, širdis, taip pat dėl sardinių, ančiuvių ir kiaukutinių jūros produktų, Valgant tokį maistą dideliais kiekiais padidėja rizika, kad inkstuose atsiras šlapimo rūgščių akmenų“, – sakė V. Kurpienė.
Pasak jos, žmonės, kurie valgo itin daug baltyminio maisto, turi didesnę riziką, kad jų organizme susidarys šlapimo rūgšties akmenys.
Ypatingai daug medžiagų, skatinančių akmenų atsiradimą, turi alus, šiek tiek mažiau kitas alkoholis.
„Prevencija – gerti daug skysčių, bet tai tikrai neturėtų būti limonadas ar vadinamieji gaivieji gėrimai, kurie iš tiesų visai nėra gaivūs, o tik blogina sveikatos būklę. Pastarieji, netgi atvirkščiai, gali paskatinti akmenų atsiradimą“, – kalbėjo mitybos specialistė.
Vartoti daug vandens itin svarbu, nes tai gali sėkmingai sumažinti riziką visų rūšių akmenims. Jei tai darome, šlapimo koncentracija būna mažesnė, kristalams susidaryti tampa sunkiau. Taigi, prevencinė priemonė yra iš tiesų labai pigi – paprastas vanduo.
Kiek jo gerti, lengviausia pasakyti iš šlapimo spalvos. Kai ji šviesi, šlapimas mažai koncentruotas. Kartais mums gali atrodyti, kad geriame daug skysčių, sako V. Kurpienė, bet, jei juos išprakaituojame sporto metu ar dėl kitų priežasčių, šlapimas vis tiek bus geltonas. Tokiu atveju gerti reikėtų dar daugiau.
„Noriu priminti, jog ir jūros gėrybės, ir mano minėtos daržovės yra vertingas pasirinkimas. Tačiau viską valgyti reikia saikingais kiekiais. Jei mąstysime, kad viskas nesveika ir tuos produktus išmesime iš savo raciono, nebeturėsime, ką ir valgyti, o valgyti ir skanu, ir verta. Žinoma, būna įvairių ligų, dėl kurių būtina koreguoti savo mitybą ir vengti tam tikrų produktų ar jų grupių, bet tai turėtų pasakyti gydytojas pagal konkrečia paciento būklę“, – apibendrino dietistė.