Visada geriau rinktis vietinę, sezoninę mitybą
Pasak E. Grišino, supermaisto mada yra labiau rinkodara nei iš tiesų nepaneigiama nauda organizmui. Nėra universalaus apibrėžimo, kas yra supermaitas.
„Taip galime pavadinti ir angliukus mūsų skrandžiui, nes jie padeda blogomis akimirkomis. Kita vertus, tikrai yra daug naudingų maistinių medžiagų, kurios dažnai yra pamirštamos, nors reikėtų jas prisiminti ypač tiems, kurie turi ne pernelyg platų mitybos racioną“, – sakė laidos pašnekovas.
Gydytojo teigimu, visada geriau rinktis vietinę, sezoninę mitybą.
„Dėl to nenoriu akcentuoti užsienio šalyse populiarius produktus, kaip įvairiausi šaknų, augalų lapų ekstratai, chia sėklos, goji uogos. Tai žinome, tai yra populiaru. Bet ne visada įvertiname tą, ką galime rasti savo soduose ir daržuose“, – kalbėjo E. Grišinas.
Pasak jo, puikūs lietuviški augalai yra ramunėlė, kiaulpienė, mėta ir kitos mums gerai žinomos žolelės. Taip pat ir Lietuvoje auginamos uogos ar šiltnamiuoe užaugę pomidorai, kuriuose gausu likopeno.
„Mes patys padarome paprastą maistą supermaistu, jei žinome, ką su kuo vartoti. Kada supermaistas gali būti žalingas – šiais laikais irgi matau tendenciją, kad žmonės dažnai piktnaudžiauja supermaistu ir stengiasi jo visur įdėti ir pridėti, kad tik gautų papildomą naudą. Bet tam tikri produktai gali turėti stimuliacinį poveikį. Tada galime tapti priklausomi nuo stimuliantų, tai yra dirbtinis efektas mūsų budrumui“, – sakė gydytojas dietologas.
Kad ir koks sveikas produktas, vartoti reikia su saiku
Neretai pamirštama, kad supermaistas taip pat turi maistinę vertę. Kadangi manoma, jog tai sveikas maistas, jo vartojimas tampa visiškai neribojamas. Dėl to gali pasireikšti įvairūs sveikatos sutrikimai ar net augti svoris.
Tad labai svarbu, kokiais kiekiais vartosime maisto produktus – net ir labai sveiko maisto perteklius yra žalingas.
O ką daryti, jei žmogus jaučia, kad kasdien negauna pakankamai įvairių maistinių medžiagų?
„Nebūtina visų tų pačių maistinių medžiagų gauti kasdien. Organizmas pats turi savo rezervus, jie tikrai neišsenka per vieną dieną. Kol palaikysime įvairovę, tol tikrai būsime užtikrinti, kad gauname visas maistines medžiagas. Sunkiausia gauti vitaminų, ypač tiems, kurie yra atsisakę vieno ar kito produkto. Tada iš tiesų yra didesnis iššūkis“, – sakė E. Grišinas.
Gydytojas pamini žaliavalgius ir augalinės mitybos šalininkus, kuriems itin sunku gauti kai kurių baltymų, vitaminų ir mineralų. Tiesa, pašnekovas pripažįsta, kad ir su tokia mityba įmanoma gauti visų reikalingų maistinių medžiagų, tačiau šiais laikais žmonės dažnai nespėja pavalgyti ir neskiria pakankamai tam laiko.
„Galime pagalvoti, kiek žmonių šiais laikais paklausia savęs, kodėl aš tai valgau. Dauguma nesusimąsto, paprasčiausiai skanu ir viskas. Jei labiau susimąstysime, kokį maistą valgome ir kokią naudą jis gali duoti organizmui, visada būsime užtikinti, kad einame teigiama linkme“, – kalbėjo pašnekovas.
Gydytojas pataria, kad norint gyventi sveikiau reikia valgyti tai, kas šiuo metu yra turguje – šviežia, kuo mažiau apdorota. Kuo žmogaus ranka mažiau prisilietė prie maisto – tuo jis naudingesnis žmogui.
„Taip pat atskirti, kad bulvė ne tas pats, kaip bulvių košė, kad vištienos krūtinėlė – ne kijevo kotletas“, – sakė E. Grišinas.