Profesorius akcentuoja, kad dantis reikia valyti, bet, pasak jo, negalima persistengti. „Bet kai pradeda liežuvį valyti su dantų šepetėliu, aš nematau jokios prasmės. Burnoje yra bakterijų ir jų ten turi būti, jei mes burną paversime sterilia, mes turėsime daug problemų“, – sako gydytojas prof. V. Urbonas.
„Tai yra lygiai tas pats, kaip ir žarnyno sterilumas, – sako gydytojas. – Taip ir burnos ar lytinio trakto sterilumas yra blogai. Pavyzdžiui, makšties problemos: senas liaudies metodas buvo su rūgpieniu, t. y. natūraliomis, fermentuotomis bakterijomis; seniai buvo pastebėta, kad tai yra efektyvu.“
Mikrobiota treniruoja visas organizmo sistemas
Su mikrobiota žmonės gyvena tūkstančius metų. „Pavadinkime – simbiozėje. Kaip grybas su medžiu, taip ir mes su mikroorganizmais. Vieni nuo kitų esame priklausomi. Jei jų nėra, turėsime problemų – tokia tvarka nusistovėjo evoliuciškai“, – pažymėjo specialistas.
Vaizdžiai apibūdindamas mikrobiotą, V. Urbonas sakė, kad ji treniruoja visas mūsų organizmo sistemas – ne tik imuninę, bet ir nervų sistemą, fermentų produkciją – maisto medžiagų įsiurbimą (absorbciją).
Treniruotė, anot jo, vyksta vaiko amžiuje. Kuo vėliau – tuo ta treniruotė turi mažiau įtakos ateičiai.
Gimimo būdas taip pat turi didelės reikšmės. Būtent su juo siejamas alerginių autoimuninių ligų gausėjimas. Gimusiems per Cezario pjūvį didesnė tikimybė susirgti nutukimu, širdies kraujagyslių ligomis.
„Turi šiokios tokios įtakos. Vaisiaus vandenys nėra sterilus skystis. Aplinkoje yra bakterijų – prasideda treniruotė“, – sakė jis.
Vaiko skrandyje atsiradusi bakterija Helicobacter pylori ( H. Pylori) treniruoja jo organizmą, o suaugusiajam ji gali išprovokuoti onkologinį susirgimą.
„Įprastai sakome, kad iki dvidešimties metų nėra verta jos pašalinti, jei žmogus neturi opaligės. Tačiau jau po dvidešimties – tai atlikti rekomenduojama“, – pateikė pavyzdį V. Urbonas.
Su bakterijomis draugiškai gyvenama tūkstančius metų
Vienų mikroorganizmų sąveika su kitais makroorganizmais nusistovėjusi tūkstančius metų. „Mes draugiškai gyvename. Jei kažką pakeičiame tuose mikroorganizmuose, tarkim, sumažiname jų kiekį arba įvairovę – kenčia mūsų organizmas“, – sakė jis.
Dabartiniu metu pastebima, kad kai kurių ligų pasaulyje daugėja, o kai kurių – mažėja. Pavyzdžiui, infekcinių ligų (išskyrus COVID-19) mažiau. Autoimuninių ir alerginių ligų, kurios dažniausiai yra lėtinės – daugiau.
Gydytojas svarstė, galbūt tai vyksta dėl to, kad imuninė sistema ir organai nėra treniruojami. Mikrobiota yra ne vien žarnyne.
Kiek organizmo stiprumą įtakoja aplinka? Gydytojas neabejoja: perdėtas higienos laikymasis nėra gerai – išskyrus atvejus, kai bijomąsi infekcijų. „Per daug higienos – blogai, per mažai – irgi.
Tas aukso viduriuko ieškojimas rekomenduojamas visose srityse, ne tik sveikatos. Tačiau kur jis yra – ne visada žinoma“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad per didelis higienos laikymasis turi reikšmės kai kurių ligų atsiradimui. Šia tema yra parašyta ganėtinai daug mokslinių straipsnių.
Perdėta švara nėra gerai
Autoimuninės ligos įvardinamos kaip Vakarų civilizacijos ligos. Ten, kur aukštesnis pragyvenimo lygis, automatiškai geresnė higiena. Buvo atlikti tyrimai su Krono liga (žarnyno liga). Pastebėta, kad ten, kur buities patogumų nėra daug – mažiau ir Krono ligos.
„Vėlgi, ar tai atsitiktinis ryšys? Ko gero, ne. Tas perdėta švara nėra gerai“, – konstatavo gydytojas.
Švaros prisilaikyti reikia, bet ant žemės nukritusio obuolio, pasak gydytojo, nereikia pulti šveisti su šepetėliu, kad tik neliktų mikrobų: „ Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kur gyveni – jei nuosavoje sodyboje, kur nėra tręšiama, to sterilumo nereikėtų. Pabuvojus gydymo įstaigoje, kur bakterijos nenatūralios – taip, reikia laikytis visų higienos reikalavimų“, – pabrėžė V. Urbonas.
Vieno antibakterinio muilo reklamoje skelbiama, kad jis nuplauna visas bakterijas. Pasak gydytojo, tokie muilai nėra skirti visai populiacijai, labiau tinka odos ligų gydymui. Kalbėdamas apie burnos higieną sakė, kad nemato prasmės plauti liežuvio su šepetėliu. „ Jei paversime burną sterilia – bus problemų, lygiai taip pat, kaip ir sterilų žarnyną“, – įspėjo jis.
Visi nuo seno žino, kad kefyrą ir rūgpienį gerti sveika – natūralios gerosios bakterijos. „Tai efektyvu. Iš gamtos daug pavyzdžių: bakterijomis išsigydome nuo kitų bakterijų. Tačiau yra tokių, kurios atsparios daugeliui antibiotikų – tai didžiulis galvos skausmas medicinos sistemai“, – sakė gydytojas.
Ir tarp bakterijų vyksta konkurencinė kova
Minėtos bakterijos nemėgsta, kad šalia jų būtų kitų. „Bakterijoms augti reikia maisto medžiagų. Jeigu bakterija primityvi, ji neturi fermentų, kurie kovotų prieš antibiotikus. Tos, kurios gamina fermentus prieš antibiotikus yra lepesnės aplinkos pokyčiams, greičiau žūva. Ne tik mes kovojame skirdami tam tikrus preparatus stengdamiesi, kad jų būtų kuo mažiau. Ir tarp bakterijų vyksta konkurencinė kova“, – įdomų faktą pateikė V. Urbonas.
Maistas organizmą praturtina gerosiomis bakterijomis. Tinka ir obuolys, ir rauginti kopūstai – kuo skirtingesni maistai, tuo bakterijos įvairesnės.
Kuo bakterijų įvairovė didesnė, tuo sveikiau organizmui. Tačiau svarbus ne tik kiekis, bet ir pastovumas – taip imunitetas skatinamas plačiau.
„Kiekviena bakterija turi savo nišą. Tačiau savo organizmo negalime užsėti bakterijomis. Anksčiau buvo galvojama, kad skyrus antibiotikus didelėmis dozėmis jie žarnyną padarys steriliu. Neva, dirvą išdeginsime, o vėliau užsėsime geromis bakterijomis. Deja, tai neefektyvu. Probiotikus skiriame tik tam laikotarpiui, kol organizmas pradės pats tvarkytis“, – sakė gydytojas.
Jis pastebėjo, kad šiandien probiotikų yra vartojama per daug, o tai nėra geras dalykas.