Per didelis sterilumas pavojingas
„Iš tiesų, mikrobiota šiuo metu mokslinėje ir medicinos srityje yra viena iš karčiausių temų per pastarąjį dešimtmetį. Tai susiję su tuo, kad per keletą metų įvyko didžiulė revoliucija mūsų supratime, kas yra mikrobiota. Anksčiau žinojome, kad žmogaus organizme gyvena įvairūs mikroorganizmai, tačiau technologijos tuo metu buvo labai netobulos“, – pradėjo pasakoti LSMU Kauno klinikų gydytojas.
Neseniai atsiradus naujos kartos sekoskaitos sistemai, kuri yra paremta labai sudėtinga bakterijų sekų analize, mokslininkai gavo galimybę nustatyti įvairius mikroorganizmus, net jei jų yra ir labai mažai. Tai susiję su visa biomedicinos pažanga. Jei seniau bakterijos būdavo identifikuojamos tik auginant jas laboratorijose, terpėse, dabar ateina naujas standartas – genetiniais tyrimais paremta mikrobiotos analizė.
„Kalbant apie pačią mikrobiotą, reikia pastebėti, kad ji egzistuoja visur: ant kiekvieno kūno paviršiaus, kiekvienoje terpėje, taip pat mūsų žarnyne. Tik dabar iš tiesų pradedame suprasti, ką tie organizmai ten veikia ir kokią įtaką mums daro.Ką žinojome jau seniai – mikroorganizmai padeda skaidyti maisto medžiagas, dalyvauja virškinime, padeda įsisavinti vitaminus“, – sakė prof. Juozas Kupčinskas.
Tačiau dabar pasikeitė supratimas, kaip mikroorganizmas sąveikauja su mūsų kūnu. Bakterijos ne tik būna mūsų organizme, jos gamina daug medžiagų, tos medžiagos per žarnyno sienelę patenka į visą kūną ir sukelia įvairius procesus. Šie procesai dar iki galo neišsiaiškinti, nes tai begalo sudėtingi moksliniai tyrimai. Vis dėlto dauguma studijų rodo, kad mikrobiotas labai svarbus žmogaus imuninės sistemos formavimuisi.
„Bakterijos siunčia tam tikrus signalus, mūsų kūnas juos atpažįsta kaip svetimus ir mokosi su jas elgtis. Tai yra ypač svarbu vaikams, kadangi dabar gyvename vis sterilesnėje aplinkoje ir sąveikos su mikroorganizmais gauname vis mažiau. Tyrimai rodo, kad neišsivysčiusių, prasčiau gyvenančių šalių vaikų žarnyno mikrobiotos įvairovė yra daug didesnė nei išsivysčiusiose šalyse gimusių vaikų“, – pasakojo gastroenterologas.
Viena iš hipotezių teigia, kad skurdi mikrobiota vakaruose ir nesugebėjimas organizmo sąveikauti bei atpažinti įvairius organizmus, lemia dalį modernių ligų. Atlikus vieną studiją pastebėta, kad lietuvių žarnyne gyvena daug daugiau bakterijų nei vokiečių žarnyne. Mokslininkai mano, kad tai yra gerai.
„Itin didelio sterilumo yra rekomenduojama vengti. Net žinau, kad šios srities pasauliniai lyderiai augindami vaikus specialiai perka naminius gyvūnus, kad vaikai turėtų didesnį kontaktą su bakterijomis. Kalbant apie vaikų auklėjimą, tikrai nereikėtų pykti, kai vaikas kažkur išsitepa. Reikėtų vaikus skatinti kuo ilgiau būti lauke ir aktyviai žaisti“, – patarė gydytojas.
Pasak profesoriaus, mikroorganizmų egzistuoja 3-4 grupės. Taip pat yra žinoma, kad sergant kai kuriomis ligomis, pvz. cukriniu diabetu ar kai kuriomis autoimuninėmis ligomis, žarnyno mikrobiotos įvairovė yra mažesnė, skurdesnė. Gydytojas sako, kad pagrindinis patarimas būtų vengti neracionalaus antibiotikų vartojimo, nes jie skurdina mūsų mikrobiotą. Pirma reikia pasitarti su gydytoju, vartoti antibiotikus tik taip, kaip jie paskyrė.
Probiotikai – reikia ar nereikia?
„Diskusijų apie probiotikų naudą yra labai daug ir tai jau tęsiasi ne vienerius metus. Problema yra ta, kad daug studijų rodo skirtingus rezultatus. Vieni tyrimai rodo nežymią probiotikų naudą, kitos studijos nerodo išvis jokios naudos. Jei pažiūrėtume oficialias mikrobiologų gaires ar reikia probiotikus vartoti kartu su antibiotikais, pamatytume, jog atsakymas yra neigiamas. Įrodymų, kad jie veikia nėra“, – kalbėjo prof. J. Kupčinskas.
Tačiau dabar daug kalbama apie naujos kartos probiotikus. Tai yra sudėtiniai probiotikų preparatai, kurie turi ne vieną ir ne dvi bakterijas savo sudėtyje, bet 20-30. Mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, todėl tikriausiai veiksmingesni bus naujos kartos probiotikai. Vis dėlto tyrimų dar reikia palaukti.
„Norint užtikrinti geresnę žarnyno veiklą reikia vadovautis dviem principais. Pirmas – saikas, nes jei turėsime kalorijų perteklių, jis išbalansuos mūsų žarnyno mikrobiotą. Antras principas – maistas turi būti įvairus, jame turi vyrauti skaidulinės medžiagos, daržovės, vaisiai“, – patarė LSMU Kauno klinikų gydytojas.
Jei pažiūrėsime į paprastą gastroenterologo dieną, pasak J. Kupčinsko, dažniausiai ateina pacientai, kurie skundžiasi pilvo pūtimu, funkciniais sutrikimais, tai yra dirglios žarnos sindromu, refliukso liga. Žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį tada, kai atsiranda nerimą keliančių požymių šalia šių nusiskundimų. Pavyzdžiui, mažakraujystė, nepaaiškinamas svorio kritimas. Rizikos grupė yra vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės, tad atsiradus šiems požymiams reikia iškart kreiptis į šeimos gydytoją.
„Vyresnio amžiaus žmonėms pati pavojingiausia liga iš šių galimų yra virškinamojo trakto vėžys. Jo ankstyvosiose stadijose jokių požymių nepamatysime, susergama netikėtai, atvykstama jau vėlyvosiose stadijose. Be to, norisi priminti, kad veikia storosios žarnos patikros programa. Kiekvienas žmogus, kuris kreipiasi į šeimos gydytoją ir kuriam yra virš 50 metų turi pasiteirauti šios programos“, – sakė profesorius.
Internete galima rasti daugybę forumų, tekstų, komentarų apie medicininius dalykus, pavyzdžiui, organizmo šarminimą, tačiau nesiremiama specialistų nuomone ir tai yra didelė problema. Labai svarbu konsultuotis su specialistais.
„Nei vienose pasaulinėse ar europos gydymo rekomendacijose kūno šarminimo metodikos nėra rekomenduojamos nei juo labiau aprašytos. Įrodymų, kad tokie gydymo metodai pagerintų mūsų sveikatą taip pat nėra. Reikėtų gauti kuo daugiau informacijos iš specialistų, o ne vadovautis kokiomis neprofesionaliomis rekomendacijomis“, – apibendrino prof. J. Kupčinskas.
Žiūrėkite visą DELFI laidą „Sveikatos receptas":