Neigimo liga
Kaip laidoje sakė gydytoja, besiformuojanti priklausomybė turi savo ciklus ir etapus, todėl iš pradžių nėra taip lengva ją pastebėti.
„Dar vienas iš aspektų yra neigimo liga. Didžioji dalis žmonių turėdami net ir pagrįstais įrodymas tam tikrus ligos požymius, ilgą laiką ją neigia nepripažindami, kad tai yra liga, – sako V. Andrejauskienė.
– Alkoholizmas yra viena iš išskirtinių ligų, kuri turi neigimo ligos pavadinimą. Pasaulyje nė su žiburiu nesurasime tokios ypatingos ligos su tokiomis improvizacijomis kaip alkoholizmas. Nei viena kita liga sergantys žmonės taip nuoširdžiai neneigia savo ligos kaip tai daro priklausomybės ligą turintys asmenys. Šita liga yra tikrai ypatinga“.
Pasak psichiatrės, dažniausiai alkoholis tampa labai patogus būdas svaigintis, nes tai legalu, jį rasti nesunku ir galima pateisinti žymiai lengviau nei bet kurią kitą priemonę. Vis dėlto, kaip sako gydytoja, karantino metu neturėtų žymiai padidėti šios priklausomybės atvejų Lietuvoje. Tačiau psichologinių problemų karantinas sukels.
„Jei dabar pirmose linijose stovėjo mūsų kolegos reanimacijų gydytojai, tai, manau, kad rudenį ar tada, kai pandemija bus suvaldyta, mes, psichikos sveikatos specialistai, turėsime labai daug darbo“, – laidoje „Sveikatos receptas“ sakė pašnekovė.
Alkoholį vartojame sąmoningiau
Gydytojos teigimu, šiuo metu visas savo bėdas galime ir dėl to dažniau pradėtą vartoti alkoholį galime pridengti atėjusia krize.
„Bet kokiai krizinei situacijai šalyje pasibaigus, mes matydavome psichikos sveikatos ligų paūmėjimą. Todėl ir priklausomybių srityje neišvengsime tam tikro skaičiaus šoktelėjimo. Bet yra kita medalio pusė. Jei ši krizė būtų prieš kokius 10-15 metų, manau, būtume turėję labai baisius padarinius. Šiuo metu žmonės darosi protingesni, keičiasi požiūris į alkoholio vartojimą“, – sakė gydytoja.
Tokia tendencija ypač pastebima jaunų žmonių amžiaus grupėje. Jiems tai jau nebėra pirmo pasirinkimo priemonė atsipalaiduoti ir pasilinksminti. Pasak V. Andrejauskienės, paskutinių metų didėjantis žmonių sąmoningumas dabar duos geresnius rezultatus.
Be to, pasak gydytojos, kai kurie žmonės karantino metu susilaiko nuo perteklinio alkoholio vartojimo, nes supranta, kad, nutikus bėdai, į ligoninę taip lengvai kaip anksčiau pakliūti nepavyks. Todėl prieš leidžiant sau pradėti vartoti didelį alkoholio kiekį, žmogus iš pradžių pagalvoja, ar jam tai tikrai apsimoka.
„Dažnai būna taip, kad belaukdamas pagalbos žmogus pats pastebi, kiek turi savyje jėgų sutrikusią būseną pakoreguoti. Vis dėlto kitiems žmonėms ir ši krizinė situacija visai netrukdė gerti“, – teigė V. Andrejauskienė.
Susimąsto tada, kai pats kūnas neapsikenčia
Pašnekovės teigimu, dažniausiai žmonės susimąsto apie problemą dėl alkoholio tada, kai pats kūnas pradeda siųsti signalus, kurie pradeda trukdyti kūnui.
„Kiekvienas asmuo savaip ieško išeities iš situacijos. Tačiau alkoholis visais laikais buvo kaip pati prieinamiausia ir pigiausia priemonė pakeisti būseną ir dar legaliai. Kai žmogus pradeda vartoti alkoholį, galvoja, kad gali kontroliuoti situaciją, bet ilgainiui jis užmigdo savo patiklumą ir pradeda nepastebėti tam tikrų signalų, kurie įspėja apie ligos formavimąsi. O suklūsta tik tada, kai pamato padarinius, kurie liečia ir socialinę, asmeninę sferą, kenkia organizmui“, – sakė V. Andrejauskienė.
Karantino laikas žmonėms buvo gera galimybė prieš ko nors imantis apie tai gerai pamąstyti. Pasak psichiatrės, galimybės gauti alkoholio griežto karantino metu buvo labiau ribotos nei prieš tai.
„Jei ir lieka poreikis vartoti alkoholį, apsvaigti, tai galimybės jau šiek tiek ribotos. Ir tada atsiranda kitas aspektas – ar man to reikia? Tada, kai žmogus pradeda galvoti, ar šioje situacijoje alkoholis man toks reikalingas, kad be jo negalėčiau išsiversti, kai tik žmogus pats leidžia sau išsamiau save analizuoti, jis pats sau ir padaro geriausią darbą“, – kalbėjo pašnekovė.
Artimiesiems – kelios privalomos taisyklės
Kenčiantys nuo priklausomybės svaigiesiems gėrimams kartu kankina ir savo artimus žmones. Todėl, pasak gydytojos, artimiesiems tylėti apie šią problemą tiesiog negalima.
„Nemanau, kad būna tokių stebuklingų atvejų, kai nuo pirmo alkoholio vartojimo epizodo artimieji tiesiai šviesiai pasakytų – tu turi problemą. Procesas formuojasi per tam tikrą laiką. Ilgą laiką kai kurie procesai neužfiksuojami ir priimami kaip koks menkas nesusipratimas“, – sakė V. Andrejauskienė.
Prieš tampant priklausomu, žmogus praeina visą savęs kaip ligonio kūrimo taktiką. O šalia gyvenantys artimieji ilgą laiką apie šią problemą stengiasi išvis nekalbėti.
„Vienas iš patarimų artimiesiems žmonėms – nelaukite tinkamo momento ir pasakykite, kaip jaučiatės. Nesakykite, ką turi padaryti jūsų artimas žmogus, nesakykite „eik gydytis“, bet pasakykite, kaip jums pačiam sunku ir nepriimtina taip gyventi, – kalbėjo psichiatrė.
– Dauguma žmonių išgirdę žodį tolerancija sakytų, kad tai geras dalykas. Vis dėlto kartais tai yra maža kančia. Ką pastebime iš artimųjų, kurie ilgą laiką gyvena su geriančiu žmogumi, jie turi begalinę toleranciją tam artimo žmogaus ydingam elgesiui ir tai sukuria palankią aplinką tęsti tą priklausomybę. Tam negali būti jokios tolerancijos. Negali būti to, kas man skausminga ir to, kam aš nepritariu. Reikia aiškiai pasakyti – toliau aš nebūsiu ir nepadėsiu tęsti tau ligos“.
Pasak pašnekovės, apie tai, kaip elgtis, kai artimas žmogus yra priklausomas, šiais laikais galima rasti daug lengvai prieinamos informacijos. Yra net ir anoniminių alkoholikų artimųjų klubai. Tačiau kartais žmogus galvoja, kad jam to nereikia ir jis pats geriau išmano, ką tokioje situacijoje daryti. O tai – viena didžiausių klaidų.
„Tada kartoja savo ydingą veiksmą, laukdami šviesaus etapo, kai artimasis negers. Bet procesas po to vėl grįžta ten pat ir vėl reikia išgyventi tą pačią kančią, – sakė V. Andrejauskienė.
– Būna ir taip, kad žmogui nustojus gerti, artimieji lieka be savotiško darbo ir nežino, ką toliau reikia daryti, kaip toliau elgtis. Jie bijo ateities ir laukia su baime „o jeigu vėl pasikartos“. Ta baimė tampa labai akivaizdžia ir dažniausiai tampa viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmogus vėl grįžta į alkoholio vartojimo procesą“.
Todėl, kaip sako gydytoja, net ir artimiesiems tai yra gyvenimo universitetas, kuriame reikia mokytis iš naujo ir tada, kai šeimos narys nustoja gerti. Bėda ta, kad artimieji nenori pakeisti savo įpročių, nes bijo, kad vėl pasikartos tos pačios problemos.