- Kas yra tas refliuksas, kokia tai liga?
- Kaip iš pavadinimo galima išversti, tai yra atpylimas. Tas, kas turi būti skrandyje, atsipila į stemplę ir sukelia simptomus. Šiuo atveju tai rūgštis degina viršuje esančias struktūras.
- Refliuksas ir skrandžio rūgštingumas – ar tai tas pats?
- Labai dažnai tai sutapatinama, nes atsipila rūgštis. Ir taip, jei rūgštingumas padidėjęs, turime riziką, kad bus išreikšti simptomai ar refliuksas bus dažnesnis. Iš principo tai nėra tas pats, nors labai dažnai painiojama. Juo labiau, kad gydomas refliuksas vėlgi dažniausiai slopinant rūgšties gamybą.
- Kokie refliukso simptomai? Kiek žinau, jie gali būti ir visai netipiniai.
- Jie dažniausiai ir yra netipiniai. Gali būti bet kas – pradedant tuo, kad degina ten, kur rūgšties neturi būti: nuo stemplės, kylant iki gerklės, nosiaryklės, dantų, liežuvio, netgi balso stygų, plaučių. Gali būti kosulys. Dažnai vaikams gydoma astma, kol vaikas užauga iki tiek, jog sugeba papasakoti, kad jam kyla rūgštys. Tai ir užkimimas, nepaaiškinamas gerklės skausmas, nuolatinis kosčiojimas.
- Ypač po maisto, tikriausiai.
- Arba po maisto, arba po nakties gali būti. Netgi neaiškios užsitęsusios slogos. Ypač, kai pabundame ryte ir būna užgulta nosis, nes naktį kvėpavome rūgštimi per nosį. Galiausiai ėduonis, liežuvio pakitimai, žaizdelės burnoje ir kvapas iš burnos.
- Rūgščios seilės?
- Taip, įvairus skonis, vadinamas skrandžio skonis. Bet pacientai nupasakoja labai įvairiai, tai vadinami ir korėti plaučiai, šalta kvėpuoti ryte. Nusiskundimų būna labai daug.
- Dėl ko visa tai atsiranda?
- Nuo gyvenimo – nuo civilizacijos atsirandanti liga. Funkcinis sutrikimas, kai stemplės raukas, kuris turi būti uždarytas, lieka atvertas ir tai, kas turi stumti maistą žemyn, vis kažkodėl paduoda į viršų. Tam priežasčių yra labai daug – genetika, anatomija, režimas, stresas, netinkama mityba, piktnaudžiavimas nikotinu, alkoholiu ir kava. Yra net tam tikri maisto produktai, kurie skatina to rauko atpalaidavimą. Pavyzdžiui, mėta, kofeinas, burbuliukai, alkoholis, šokoladas, dūmas. Todėl blogiausias variantas iš ryto – užsirūkyti mėtinę cigaretę po kavos puoduko ir užgerti šampano taure. Tada refliuksas garantuotas.
- Kartais žmonės skundžiasi, kad rūgštys kyla iš esmės nuo bet ko ir nuo visų produktų. Ar gali taip būti? Ar tai reiškia, kad liga jau taip smarkiai pažengusi?
- Kalbame šiek tiek apie skirtingus dalykus – ką tik išvardinau tuos produktus, kurie atpalaiduoja rauką, nors tiesiogiai nesukelia rūgštingumo. Rūgštingumą sukelia stresas, tam tikras maistas, visų pirma tas, kuris labai dirgina skrandį. Pavyzdžiui, aštrus, riebus, keptas maistas. Dar vienas dalykas – skrandyje yra toks gyventojas, kaip helicobacter pylori, už kurios atradimą buvo įteikta Nobelio premija. Tai bakterija, kuri minta chloru. Ji, norėdama gauti daugiau maisto, dirgina skrandį, jis gamina daugiau rūgšties, ji gali daugintis ir dar labiau dirginti. Visi šie dalykai, neišsimiegojimas, nuovargis, stresas, rūkymas, netinkama mityba ir baigiant genetika, anatomija ir bakterija, didina mūsų skrandžio rūgštingumą. Nuo paprasto maisto ar nuo paprasto vandens pakilęs rūgštingumas yra tiesiog per didelė skrandžio reakcija į bet kokį dirgiklį, net ir vandenį.
- Paminėjote, kad ir genetika turi įtakos. Vadinasi, jei tėčiui, mamai dažnai būna pakilusios rūgštys, gali būti, kad ir vaikas susidurs su šia problema?
- Taip. Tiesiogiai padidėjusio rūgštingumo nepaveldėsime, bet polinkį jam turėti, polinkį atsakyti į dirgiklius – tikrai galime paveldėti.
- Tarkime, yra toks žmogus, kuriam rūgštys kyla net nuo tos pačios vandens stiklinės. Ką jam daryti? Nuo ko jam pradėti?
- Jei kalbame apie tokį atvejį, kad bet kas mums sukelia nemalonius pojūčius ir, jei tie pojūčiai kasdien daro įtaką mūsų gyvenimui, vienareikšmiškai reikalingi vaistai. Geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei tai trumpalaikis sutrikimas, galbūt užteks trumpalaikio vaistų pavartojimo. Jei tai kartojasi labai dažnai ir arba mums nepavyksta susitvarkyti, be abejo, reikia kreiptis į gydytoją ir žiūrėti, ar nereikia atlikti platesnių tyrimų. Bet kuriuo atveju, ar kalbame apie tokį atvejį, ar apie tokį, kai rūgštys kyla tik retkarčiais, turime peržiūrėti iki-medikamentinio gydymo galimybes. Tai yra režimas, mityba, streso vengimas, būtinai geras išsimiegojimas, fizinis krūvis, svorio kontrolė, tų pačių medžiagų – kava, nikotinas, alkoholis maksimalus vengimas. Nesakau, kad dabar visiems gyventi visiškai be kavos ir neleisti sau išgerti šampano taurės, bet tai neturi būti pagrindiniai dalykai pabudimui ir atsipalaidavimui. Tad visų pirma – mūsų gyvensenos, mitybos kontrolė. Jei reikia – vaistai, jei tai nepadeda – gydytojo konsultacija ir tyrimai.
- Produktai žudikai, kurie baisiausiai veikia skrandį. Ko reikėtų vengti bent jau tuo metu, kai rūgštys žmogų nuolat kankina? Ir, jei žmogus susitvarko mitybą, ar gali būti taip, kad vėl galės vartoti šiuos produktus be jokios graužaties?
- Taip, be abejo. Ir labai dažnai tie produktai būna individualūs – vienam palengvėja nuo kroasano, kitam atvirkščiai, tas kroasanas sukelia žvėrišką rūgštingumą. Neturime vergauti savo ligai ir visiškai atsisakyti to, kas mums patinka. Tas pats kavos puodukas ar taurė sauso vyno, gabalas riebios aštrios picos gali likti mūsų gyvenime, nors gali sukelti rūgštingumą. Tik tai neturi būti nuolatinis mūsų maistas. Turime valgyti reguliariai – pusryčius, pietus ir vakarienę, du užkandžiai tarp jų. Stengtis kuo ilgiau pabūti nevalgius nuo vakaro iki ryto – bent 12 valandų. Neturime nuolat užkandžiauti ir reikia vengti tų rūgštingumą keliančių produktų. Tada tikrai galime sau leisti kažkokį palepinimą. Bet, jei nuolat valgome dešrainius ir kavą geriame iš degalinių tada, kai turime laiko – vairuodami, besimokydami ar pan., tikrai tokiu atveju turime apriboti visus tokius pavojingus produktus.
- Kaip nustatoma, kad pacientą tikrai kamuoja refliuksas?
- Visada pradedame nuo anamnezės. Klausiame paciento, ką jis jaučia, kas jam tai provokuoja. Paklausiame, ar nejaučia rūgštingumo. Kartais pacientas nesusimąsto, kad tai gali būti skrandžio rūgštingumas, tad tenka pastebėti savaitę ar dvi, kol supranta, kad tai tikrai šis susirgimas. Tuo metu, kai simptomai labiau išreikšti, pamatome viską greičiau. Galime pamatyti net tam tikrą „skrandinę gerklę“. Kai būna lėtinis uždegimas, visa gleivinė iškankinta, išplonėjusi, kaip vargšas bonsai medelis – bando užaugti, bet jam neleidžia. Galiausiai, jei reikia įvertinti komplikacijas, atiduodame tokį pacientą savo kolegoms gastroenterologams. Jiems atliekamas endoskopinis tyrimas „zondas“.
- Ir tada jau nustatoma tiksliai.
- Dažniausiai yra komplikacijų vertinimas – paties refliukso faktas ir ar jis sukelia didesnius pakitimus, pavyzdžiui, opas.
- Liaudiškos priemonės – pavyzdžiui, pienas ir kefyras. Sako, kad pakilus rūgštims pienas jas užgesina. Koks to poveikis?
- Jei tuo metu naudosime šarminį preparatą, iš tikrųjų nugesiname tą rūgštį. Tai gali būti ir pienas, ir labai dažnai naudojama soda, gali būti net ir nereceptiniai preparatai. Veikimas yra momentinis. Pienas, kefyras ir soda turi netgi neigiamų momentų, nes gauname kalorijų, paskatiname skrandį išskirti daug daugiau tos rūgšties. O kalbant apie sodą – jei ją užpilsime actu, kai gaminame pyragus, gausime daug putojančių burbuliukų. Visi jie atsiduria skrandyje, pakyla į viršų, atsirūgstame su nauja porcija rūgšties ir lekiame naujos porcijos sodos. Tikrai tokios priemonės yra pateisinamos vieninteliu atveju, kai po ranka neturime jokio kito būdo, o naktį reikia išsimiegoti. Kitais atvejais – ne.
- Galbūt dar kartą galėtumėte pakartoti tuos kelis žingsnius, kuriuos reikėtų atlikti žmogui, kurį kartas nuo karto kamuoja rūgštys?
- Visų pirma, jei abejojame, jokio simptomo niekada negalima nurašyti patiems. Jei kažkas kamuoja, visada pasitarkime su gydytoju. Kitas žingsnis, kad ir kaip pacientams būtų neįdomu tai girdėti, keičiame savo kasdienį gyvenimą. Pradedant nuo išsimiegojimo ir baigiant stresu, darbais, žalingais įpročiais. Pirmas vaistas, kalbant apie bet kokius žarnyno sutrikimus yra dieta, tada režimas, trečias – fizinis krūvis. Jei to neužtenka, galime griebtis nereceptinių medikamentinių priemonių pasitarus su vaistininku. O jei ir tai nepadeda – reikia kreiptis į gydytoją.