Infekcinės ligos sukelia uždegiminį atsaką, o tas muša ir per savus, ir per svetimus. Bakterijos dažniausiai lokaliai, o štai virusai neapsistoja vienoje vietoje, tad ir pažeidimas, nors ne toks ryškus, bet kur kas platesnis. Uždegimo pakenkti audiniai pilni laisvų radikalų ir kitų nereikalingų audringos veiklos likučių, kaip netvarkyta virtuvė po vakarykštės audringos užstalės. Kaip baliaus likučiai virtuvėje trukdo pagaminti taip reikalingos kavos, neplauti indai kriauklėje apsunkina priėjimą prie vandens, o išbarstyti sudžiūvę keptos duonos gabalai nemaloniai drasko kojas per dar nuo vakar nenumautas kojines, taip uždegimo likučiai ląstelėje trukdo gauti energijos, sukelia raumenų skausmą ir dehidrataciją. Ką vartoti?
Skysčiai ir elektrolitai. Vanduo iš čiaupo greitai pašalina ir maisto likučius nuo lėkščių plautuvėje ir judėjimą apsunkinantį purvą nuo grindų, o kasdienis pakankamas skysčių ir mineralų kiekis atnaujina ląstelės akumuliatoriaus tirpalą ir išplauna nereikalingus nešvarumus. Tad pakankamas skysčių vartojimas ir mineralinių medžiagų užtikrinimas yra būtina sąlyga normaliai veiklai.
Dozavimas:
Vanduo. 35 ml vandens vienam kūno kilogramui. Elementari matematika. Galite išgerti daugiau, bet toks kiekis yra būtinas minimumas.
Kalis. 2-3 gramai kalio per dieną. Dalį gausite su maistu, ypač vaisiais ir daržovėmis, bet tikrai per mažai, tad papildymas būtinas sveikimo laikotarpiu.
Magnis. Pagrindinis mikroelementas-ramintojas. Perdozuoti jo sunku – tiesiog lengviau ir dažniau eisite į tualetą. 400 mg yra rekomenduojama dienos norma.
Tokius kiekius paprasta surinkti su sportuojantiems, nėščioms ir viduriuojantiems skirtais jau paruoštais milteliais. Skiedžiate ir geriate, perdozuoti įmanoma, bet sunkoka. Kelias dienas geriau šiek tiek viršyti, nei mažiau gauti (bus stipresnė virtuvę valančios srovės jėga), bet ilgainiui persistengti nereikia.
Antioksidantai. Kad ir švari jau virtuvė, bet viskas dirgina: per ryški šviesa, per garsiai čiulba paukščiai, svečiai erzinančiai netvarkingai kėdes sustatė, o vienas, likęs nakvoti, virpina moralės sluoksnius baltuojančiu iš po antklodės bikini ruoželiu. Taip ir ląstelės po infekcijos neadekvačiai reaguoja į bet kokį dirgiklį: vos atsistojus plaka širdis, o žengus du žingsnius užima kvapą.
Antioksidantai (didelės omega-3 rūgščių dozės, alfa lipoinė rūgštis ir kt.) tarsi vynioja izoliaciją ant Jūsų sudirgintų nervų laidelių, kad joks pašalinis impulsas jų nedirgintų. Vėlgi, perdozuoti sunku (nebent vitamino E), bet viršyti rekomenduojamų dozių nereikėtų.
Dozavimas: priklausys nuo pasirinkto preparato, alfa lipoinės rūgšties 600-1800 mg parai, Omega-3 rūgšties bent 2-3 gramai.
Energija. Na taip, jėgų nėra nei solenizantui po baliaus, nei ląstelei po ligos. Kas padeda? Solenizantui – kofeinas ir gliukozė, saldi kava arba kokia nors kola. Gliukozė suteikia energijos, o kofeinas pagerina jos patekimą į organizmą. O kaip po infekcijos pagerinti gliukozės patekimą į ląsteles?
Tiaminas (benfotiaminas) arba vitaminas B1. Užtikrina gliukozės patekimą į ląstelę ir, kas svarbiausia, jos pavertimą energija: kelia ląstelės ir paciento voltažą. Dėl tos priežasties jis yra pirmosios pagalbos vaistas, reikalingas greitosios pagalbos gydytojo krepšyje.
Dozavimas: nekalbame apie palaikomąsias dozes, čia reikia ne palaikymo, bet nitro įpurškimo varikliui: 300-600 mg dienai (tikrai saugu, nes maksimali dozė 900 mg). Jei po kelių dienų užauga sparnai – pataikėme su vaistu.
Jeigu tiaminas yra ląstelės voltažas, tai kofermentas Q10 – jos amperažas. Tam, kad energija iškart nedingtų – ją reikia kaupti. Tuo ir užsiima ši molekulė. Pagrindinis „buitinis“ jo trūkumo simptomas – startinis silpnumas: kai jau įsibėgėjęs energijos lyg ir turi, bet štai atsikelti ir žengti pirmą žingsnį – niekaip. Po ūmių ligų ir esant nuovargio simptomams dozavimas yra pusė gramo – gramas dienai. Lietuvoje platinamas kur kas mažesnėmis dozėmis, tad nenustebkite, jei reikės išgerti dešimt tablečių per kartą.
Dar vienas vitaminas, dažnai tituluojamas visų vitaminų viršininku (mat be jo kiti tik imituoja darbą):
Vitaminas D3. Sunku sugalvoti, kur jis nedalyvauja ir kokiam procesui jis nesvarbus. Bet svarbiausia mums savybė – kuo labiau jo trūksta, tuo geriau suveikia papildymas simptomiškai ir kliniškai.
Dozavimas: Esant nuovargiui suaugusiojo dozės yra 8000 veikimo vienetų dienai bent savaitei, vėliau po 4000 veikimo vienetų dienai.
O dabar – ko daryti nereikia. Nereikia tirti vitaminų kiekio, omega-3 riebiųjų rūgščių, kofermentų ir rūgščių šarmų balanso kraujuje. Šiuo atveju vaistai skirtini ne dėl absoliutaus trūkumo šių medžiagų (kai trūksta tiamino ištinka traukuliai, o kai trūksta kalio trinka širdies ritmas), bet dėl jų tiesioginio klinikinio poveikio ir efekto. Jie skiriami kaip vaistai, o ne kaip atsargų papildymas. Ir tokiomis dozėmis sveikiems žmonėms nereikia jų vartoti nuolat. Didžioji dauguma mano minėtų dozių yra receptinės, tad, nepasitarę su savo gydytoju, vargu, ar įsigysite.
O ir užsiimti savigyda ilgai nereikia: užtrukus nuovargio ir silpnumo simptomams po infekcijos virš dviejų savaičių reikėtų sunerimti ir pasiskambinti gydytojui, o jei trunka virš 5-6 savaičių jau būtina atlikti nuodugnesnį klinikinį tyrimą.
Kadangi greitesnio pasveikimo trokšta ne tik persirgęs, bet ir jo gydytojas, tad tikrai griebiamasi įvairių tablečių pagalbos. To nepakeisi, tad bent jau griebkimės to, kas tikrai padeda.
Likite sveiki, pakankamo voltažo ir tinkamos izoliacijos.