Apie tai, koks turėtų būti sveikas žmogus, kokie pagrindiniai pristatytų sveikatingumo gairių kriterijai, kam būtų naudingas sveikatos pasas, kokias privilegijas gautų mažiau sergantys žmonės, interviu su D.Kepeniu DELFI laidoje.
– Seime liko paskutinis žingsnis iki jūsų inicijuotų Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių. Per tą laiką, kai paskutinį kartą kalbėjomės DELFI studijoje, gairės gerokai pataisytos, visų pirma, akivaizdžiai sutrumpėjusios. Gal galite aptarti, ką esminio pakeitėte?
– Atvirai kalbant, jeigu aš jas įgyvendinčiau, man pakaktų vieno puslapio, nes viskas kaip ir yra aišku, kaip ir daugumai, kurie tuo užsiiminėja. Kad suprastų visuomenė ir žiniasklaida, kas ten laukia, reikėjo išsiplėsti. Dažnai matome, kad miestuose, bendruomenėse ne viskas yra aišku. Jeigu žmogus pats sveikai negyvena, jam labai dažnai reikia instrukcijos, kaip gyventi, kur eiti. Norėjosi viską sudėti taip, kad visiems būtų aišku, apie ką yra kalbama, tačiau taip atsitiko, kad sutrumpinome tris kartus.
– Ką jūs išskirtumėte kaip esminį objektą?
– Pagrindinis gairių tikslas yra sustabdyti mūsų nesveikėjimo procesą, ligotumo procesą. Dar taip nėra buvę, kad moksleiviai pradėtų sirgti širdies ligomis. Tai tragiški skaičiai. Stabdžių jungimas yra svarbiausia. Paprasčiau kalbant, reikia nuimti stabdžius nuo stalų, nuo fotelių ir išleisti žmogų į judėjimą: baseiną, mišką, sporto salę. Tikslas yra toks svarbiausias, bet reikia pradėti nuo šeimos, mokyklos, specialus mokytojų ruošimas labai svarbus. Reikia, kad mokytojas būtų pavyzdžiu. Juk neitume į bažnyčia pas kunigą, jeigu matytume, kad jis paleistuvauja. Ir mokytojas turėtų būti sveikos gyvensenos pavyzdys. Sveika gyvensena yra ne tik fizinis aktyvumas, bet sugebėjimas gyventi darniai visuomenėje, šeimoje, o mokytojas turėtų tai demonstruoti. Programos adaptuotos mokykloms, darželiams, pensininkų bendruomenėms. Mes subūrėme 9 universitetus toms gairėms įgyvendinti. Dabar jau du mėnesius laukiame, kol Seimas priims.
– Atsisakyta nemokamo transporto idėjos. Kodėl?
– Pradžioje mes pažiūrėjome, kas yra geriausio pasaulyje, norėjome to ir Lietuvoje. Estai tai turi jau seniai, bet, deja, daugumai pas mus ta idėja nepatiko. Nors jau per Vilniaus mero rinkimų kampaniją ne vienas kalbėjo apie nemokamą transportą. Aš manau, kad tai nėra pats svarbiausias punktas sveikatos stiprinimo politikos srityje.
– Bet automobiliai teršia miestą ir viešasis transportas galėtų būti išeitis. Ar ne?
– Žinoma. Bet ne visus pavyko įtikinti.
– Kas, jūsų manymu, buvo išbraukta vertingiausia?
– Žiniasklaidai turėtų būti gaila, kad nebeliko portalo, į kurį atėję žmonės rastų sveiko gyvenimo startą. Daugelis pamanė, kad tai yra per menkas dalykas.
– Bet gal tai tiesiog yra rinkos poreikis?
– Čia yra Seimo nutarimas, kuris rodo gaires. Tai gairės, kurios nurodo kryptį, o tie, kurie organizuoja, žinoma, turėtų suprasti, kad šiandien Lietuvoje nėra vieningos sistemos, kur tu atėjęs galėtum rasti patarimą dėl sveikatos. Norėjosi apibendrinti viską, kas yra paskleista visuomenėje, tiek žinias apie mitybą ar judėjimą, šiandien tokio nerasime. Dažnai dėl to matome nesėkmes.
– Bet jeigu norime kažką keisti, mes turime šeimos gydytoją. Gal į jį reiktų kreiptis?
– Kalbama ne apie savigydą. Gairės ir turi užduotį formuoti naują sveikatos politiką šalyje. Ar jūs buvote pas šeimos gydytoją nuėjęs būdamas sveikas? Labai retai eina pas gydytojus, kai jaučiasi gerai. Mūsų tikslas, kad žmogui nereiktų eiti pas gydytoją, o jis pats turėtų galimybes įsiverti savo svorio indeksą, santykį svorio su raumenų tonusu ir kitus dalykus. Tie žmonės, kurie niekada neserga, skiriasi nuo tų, kurie dažnai serga. Tie indeksai yra labai svarbūs, pagal juos galima sužinoti apie savo sveikatą. Galima įvertinti plaučių tūrį su raumenų mase. Indeksai parodo tavo atsparumą ligoms. Mes apie tai ir kalbame, kad tie indeksai būtų įvesti. Tokiu būdu sąmoningas žmogus turėtų techniką, kuri galėtų jam padėti orientuotis ir jam nereiktų arba labai retai reiktų lankytis pas gydytoją.
– Gairėse liko sveikatos pasas. Kam jis reikalingas?
– Sveikatos pasas yra ne tas pasas, kurį laikome kišenėje. Tai yra duomenų bazė, kuria jūs naudojatės atėję į baseiną, ir norite mokėti pigiau. Operatorius paspaudžia mygtuką ir pažiūri, kad jūsų sveikatos lygis yra toks, kad valstybė jums daro nuolaidas baseinuose ar sporto klubuose. Ligos istorija to nefiksuoja. Jeigu jūs einate pas gydytoją, jis jumyse ieško ne sveikatos, o ligų skaičiaus.
– Kas aptarnautų tuos sveikatos pasus?
– Sveikatos kiekis yra atsparumas ligoms, kurį galima įvertinti. Vieno atsparumas yra vos vos, o kitas turi tiesiog galingą atsparumą, nes rūpinasi sveikata.
– Bet kokios kompetencijos žmonės turėtų tai fiksuoti?
– Sveikatos biurai tam ir yra sukurti, kad jie vertintų visus.
– Bet ar sveikatos biurai turi pakankamai kompetencijos?
– Ten visi žmonės turi universitetinį išsilavinimą, jie yra specialistai. Čia kalbame apie sveikatą, yra metodai, kaip ją palaikyti. Medikai nematuoja jūsų sveikatos lygio, o biuras gali. Jūs teisingai galvojate, kad tai pavyks ne iš karto, nes jeigu tą sistemą paleistume nuo rytojaus, užsikimštų visi tie mūsų biurai ir užstrigtų žmonės eilėse. Mes pradėsime ypatingai sunkius dalykus kaip pilotinius projektus. Ne visiems žmonėms tai bus privaloma.
– Kaip jūs skatinsite žmones?
– Mums nereikės skatinti. Jeigu darbdavys norės, kad jūs visada būtumėte darbe sveiki, nes darbdaviai priima į darbą tiek žmonių, kiek reikia, kad užduotys būtų įvykdytos. Jeigu vieno žmogaus nėra, iš karto stringa konvejeris. Darbdaviui labai svarbu, kad darbuotojai būtų sveiki ir jūs paskaičiavote, kad Jonas su Petru po dvi savaites sirguliavo, dėl ko jums reikėjo ieškoti, kas juos pakeistų, o kitas Petras nei karto nesirgo, tai darbdaviui parankiau turėti darbuotoją, kuris mažiau serga. Tada jūs jį skatinate, galite pridėti ir atostogų, nes jis visą laiką dirbo, o ne sirguliavo.
– Bet mes nei vienas nežinome, kada galime susirgti. Ar tai objektyvūs kriterijai?
– Mes nei vienas nežinome, kada į mus atsitrenks mašina ir nukris ant galvos plyta. 80 proc. mūsų žmonių nesirgtų pačiomis dažniausiomis ligomis, pavyzdžiui, kraujagyslių, širdies, diabetu, vėžiu ar kvėpavimo susirgimais, nes tos ligos yra lėtinės. Žmonės jomis nesirgtų, jeigu kasdien rūpintųsi sveikata. Mes galėtume per metus sutaupyti apie 700 milijonų eurų, jeigu veiktų sistema, kuri žmones skatintų judėti. Visa tai įmanoma.
– Kur jūs dar matytumėte nuolaidas su sveikatos pasu?
– Tarkime, šeima eina į sporto klubą. Mamoms į vieną, tėčiai – į kitą pusę, o vaikai į dar kitą. Visi pagal amžių, lytį ir gabumus. Šeimai tai yra labai brangu, bet jeigu šeima demonstruoja, kad ji nesinaudoja ligoninių kasų pagalba, jie serga perpus mažiau nei kitos šeimos. Tai kodėl jų nepaskatinus?
– Dokumente Lietuvos situacija atrodo graudžiai. Ar tikrai yra taip blogai?
– Žodis „blogai“ dar yra švelnus, nes yra tragiška situacija. Dar niekada nebuvome tokie ligoti, kokie esame dabar. Lyginant su tuo laiku, kai tapome laisvi. (…) Tuomet karinei tarnybai netikdavo gal 15 proc. jaunimo, o dabar netinka gal apie 50 proc. dėl savo prastos sveikatos. Toliau gali paaiškėti, kad reikės samdyti svetimą kariuomenę, nes mūsų jaunimas jau nepabėga. Situacija tikrai negerėja. Tie žmones, kurie lanko sporto klubus, sportuoja gatvėse, sudaro gal 15 proc. dalį. 80 proc. nenueina į tuos baseinus, nesirūpina tuo. Mes juk norime lygiuotis į pasaulį. Kita vertus, tikrai buvo labai daug dokumentų paruošta, bet jų įgyvendinimas buvo prastas, nes visas dėmesys buvo jau susirgusiems. Ne dokumentai gerina situaciją, bet tai, kas juose parašyta. Dabar trūksta tokios eilutės, kaip „sveikatos rodikliai“, pagal juos būtų galima skatinti žmones, dirbančiuosius, pamatavome rudenį moksleivius, pamatavome pavasarį, jeigu rodikliai pagerėjo, tada galime kelti atlyginimus mokytojams.
– Bet ar tai nėra subjektyvu?
– Pradėkime skaičiuoti nuo to, kiek ligoninėse kainuoja išlaidos. Pas medikus dažniausiai lankosi vaikai ir seneliai. Tiesa, pasirodo, kad yra tokių vaikų, kurie nesilanko pas daktarus.
– Ar reikia situaciją spręsti priverstiniu būdu?
– Tai yra skatinimas. Tas, kas galvoja, kad nėra mano reikalas, tegul nesiskatina, bet, manau, kad ateis diena, kai Petras supras, kad jo draudimas kainuos žymiai brangiau nei Antano, nes jis rūpinasi savo sveikata, ateina į mūsų centrą, deklaruoja sveikatą ir todėl gauna nuolaidas.
– Kaip, jūsų manymu, Lietuva atrodys po 10 metų?
– Turime sulaukti tos pirmosios sveikuolių kartos. Dabar, kai pamatuojame pusę abiturientų, pusė jų net netinka kariuomenei, 6 iš 100 tėra sveiki pagal medicininius kriterijus. Mano svajonė būtų apversti šiuos skaičius.
– Kaip manote, ar jūsų nusiteikimas prieš skiepus neturės šioms gairėms neigiamos įtakos?
– Aš niekuomet nepasisakiau prieš skiepus, aš pasisakiau už informaciją ir žmonių teisę rinktis.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.