– Dabar visų telefonuose rodo ne tik orų prognozę, bet ir ultravioletinės spinduliuotės indeksą. Ką turėtume žinoti apie nurodomus skaičius?
– Tikrai yra žmonių, kurie žiūri į tuos skaičius, laikas nuo laiko ir mes, gydytojai, atkreipiame dėmesį. Į tai ypač turėtų atkreipti dėmesį šeimos, kurios turi mažus vaikus, vyresnio amžiaus grupės. Tai yra žmonės, kurie jautrūs ne tik saulei ar radiacijai, bet taip pat ir šiluminiam efektui. Tai reiškia, kad gali įvykti šiluminis smūgis. Saulė yra pavojinga ne tik tuo, kad tu gali nudegti, bet tave taip pat gali ištikti saulės smūgis. Šiemet daug tokių skambučių nesulaukėme, bet praėjusiais metais sulaukėme labai daug skambučių, kai žmonės kreipdavosi iš jachtų ar kitų saulei lengvai pasiekiamų vietų. Jeigu suaugęs žmogus dar gali išbūti didelėje šilumoje pusę dienos ar ilgiau, tai vaikas ar vyresnis žmogus, negali.
Vyresniam žmogui prasiplečia kraujagyslės, krenta spaudimas, jis gali nugriūti, galva pradeda skaudėti, atsiranda pykinimas. Vaikai tampa suglebę it lapai, nes vandens ir elektrolitų pusiausvyra pas juos yra labai labili. Organizmas nesugeba taip greitai atsivėsinti kaip suaugusio žmogaus.
– Kokie pagrindiniai jūsų patarimai tėvams?
– Vaikus reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Tėvai džiaugiasi, kai jų vaikai visą dieną turškiasi paplūdimyje, bet tėvai per daug pataikauja. Norėčiau pabrėžti, kad tėvai turi būti atsakingi, kritiški ir suvokti, kad iki 11 valandos vaikas gali turškentis, bet vėliau jis turi eiti po skėtuku, jis turi būti apsaugotas. Jam reikia plačios kepurės, reikia gerų akinukų, ne plastmasinių ar kažkokių nekokybiškų, nes jie žaidžia vandenyje. Jeigu vaikas ilgai būna saulėje, paplūdimyje, jam būtini marškinėliai, kad dengtų pečius. Reikia kuo mažiau tiesioginių saulės spindulių, nes taip pat gali atsirasti apgamai. Kuo daugiau apgamų, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu ar melanoma.
– Medikai mums sako, kad daugeliui trūksta vitamino D, o jo lengviausia gauti iš saulės. Kita vertus, teko girdėti, kad kremas nuo saulės trukdo pasisavinti vitaminą D. Tai ką reiktų daryti?
– Labai liūdna, bet žmonės negali ant odos užtepti tiek kremo, kad visiškai blokuotų pavojų nuo saulės. Dažniausiai lietuviai tepasi kremais su 20 SPF, tai reiškia, kad realaus SPF ten yra 3-5, nes dažniausiai patepame labai nedaug ir tik vieną kartą per dieną. Žmogus yra įsitikinęs, kad jis yra apsaugotas, bet iš tiesų taip nėra. Žmonės nusiteikia, kad yra apsaugoti, bet tikrai taip nėra, reikia gausiai tepti visą odą ir nuosekliai tepti. Labai svarbu, kad kremu išsiteptume kas kelias valandas, nes jis nubėga. O tėvai turėtų aprengti vaikus, o ko negalima aprengti – patepti apsauginiais kremais.
– Kiek reikia ir užtenka vitamino D?
– Vitamino D daugeliui lietuvių labai trūksta. Aš pati buvau pasitikrinti, ir buvau šokiruota, kad man taip jo trūksta, buvo mažiau nei rekomenduojama. Vienas dalykas – saulė, bet daugeliui žmonių, net ir gyvenančių karštose šalyse, to vitamino trūksta. Manau, kad tas kiekis yra svarbus, nes vitaminas D reikalingas odai, nagams, žarnynui, širdžiai, jeigu jo trūksta, yra rizika susirgti vėžiu, bet pastebėčiau, kad mes odoje jo vis tiek negalime kibiro pagaminti, bet kiek oda sugeba jo pagaminti, tiek. Tai reiškia, kad vitamino mes turime gauti su maistu ar papildais. Kiek mes jo bevartosime, vis tiek mums jo trūks. Ta gamyklėlė yra silpna, reikia gerti papildus. Reikia pažiūrėti, kaip mes gyvename: mažai miegame, stresuojame, daug dirbame, esame nelaimingi ir įsitempę. Tai to vitamino ir nelieka.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.