Jokios karštos arbatos
Kai žmogus suserga, itin dažnai daroma viena klaida – geriama karšta arbata arba virintas pienas su medumi. Jei medus pakaitinamas, jis praranda savo gerąsias savybes ir lieka tik cukrus. Todėl norint gauti gerų medžiagų iš medaus, reikia jį dėti ant šaukštelio ir valgyti kaip saldainį.
„Kalbant apie karštus gėrimus: sergant jų negalima gerti, nes tuo metu, kai sergame, gerklėje vyksta uždegimas. Kai gleivinė ir taip jautri, geriant karštą arbatą mes dar labiau ją išplikome ir gijimas tik sulėtėja“, – sako dietistė.
Gerti arbatą sergant yra geras sprendimas, tik reikia ją pasirinkti teisingai, geriausia – pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, kuris pasakys, kokia arbata jūsų ligai tinkamiausia. Arbatą gerti reikia mažais gurkšneliais pravėsusią, kai jos temperatūra apie 40 laipsnių. Jei termometro neturite, pridėjus ranką prie puodelio jis turėtų būti vos šiltas.
Jei kalbėtume apie prevenciją, yra vienas pigus ir paprastas būdas, kaip padėti savo kūnui – stengtis gleivinę palaikyti nuolat drėgną, nes kitaip ji nebeatlieka savo funkcijos. Tai nėra taip sunku – kad gleivinė neišsausėtų, bent kelis kartus per dieną reikia atidaryti langus ir pravėdinti patalpas, kad oras patalpoje nebūtų labai sausas. Būtent sausas oras yra viena iš priežasčių, kodėl organizmas tampa nebeatsparus virusams.
„Taip pat reikia gerti daugiau vandens, tačiau šaltuoju metų laiku nutinka taip, kad, jei vanduo kambario temperatūros, organizmas jį turi sušildyti, dėl to gali pasirodyti, kad vandens nenorime – tiesiog nesinori atvėsti. Jei vanduo bus šiek tiek šiltesnis ir papildomai gersime arbatą be saldžių priedų, organizme palaikysime reikiamą skysčių kiekį ir bus lengviau gintis nuo ligų“, – patarė V. Kurpienė.
Kitas būdas apsisaugoti – išeiti pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru ir gauti dienos šviesos. Keista, bet tai taip pat padeda imunitetui. Ir, žinoma, nepamiršti maitintis vertingai, nes tamsiuoju metų laiku norime daug saldumynų, miltinių patiekalų, geriame daug kavos ir taip patys savo imunitetą nuslopiname, sako dietistė.
Žiemą daržovių pasirinkimas turėtų būti kitoks nei vasarą
„Svarbu valgyti daržoves. Agurkų, pomidorų ir salotų lapų reikėtų mažiau, nes jų sezonas jau praėjo, bet daugiau kopūstų, šakninių ir raugintų daržovių. Pastarųjų verta vartoti po šaukštą per pietus, vakarienę. Vienu metu suvartojus kiekį galime perdozuoti druskos, kas ypač aktualu turintiems padidėjusį kraujospūdį“, – kalbėjo mitybos specialistė.
Pasak jos, raugintose daržovėse gausu probiotikų ir prebiotikų, tai yra maisto ir gerųjų bakterijų. Kodėl tai svarbu? Nes nuo žarnyno sveikatos priklauso ir mūsų imunitetas. Taip pat reikia vartoti pilno grūdo gaminius ir kuo mažiau apdorotus visų produktų grupių produktus.
„Pastaraisiais metais iškelta daug įvairių teorijų apie pieną ligos metu, viena iš jų, kad susirgus jo vartoti nereikėtų. Be to, reikėtų žinoti, ar toleruojate laktozę, nes kas trečias suaugęs žmogus Lietuvoje jos netoleruoja, taip pat ne visi tinkamai skaido pieno baltymą kazeiną. Tai individualu, bet prieš nuspręsdami vartoti su gydytoju, kuris žino jūsų situaciją “, – sako pašnekovė.
Pasak V. Kurpienės, reikėtų atkreipti dėmesį ir į dantų priežiūrą, nors apie tai labai mažai kalbama. Jei dantys nesutvarkyti, dantenos pakitusios spalvos ar kraujuoja – burnoje vyksta uždegiminiai procesai. Teigiama, kad tokiu atveju keičiasi mikroflora burnoje ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pasigauname daugiau virusų.