Negana to, rūkymas sukelia didžiulę riziką širdies ir kraujagyslių ligoms.
„Visada, kai kalbame ūminį miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, apie lėtines išemines širdies ligas, rūkymas būna palydovas“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė profesorius.
Pašnekovo teigimu, kardiologai kartais netgi sako, kad dar nematė nė vienos į ketvirtą, penktą dešimtį įžengusios moters, kuri sirgtų miokardo infarktu ir nerūkytų. Taigi, rūkymas itin žaloja širdį ir kraujagysles.
Dar blogiau, jei žmogus turi net keletą rizikos veiksnių, tokių kaip padidėjęs cholesterolis, arterinis spaudimas, nutukimas ir dar rūko.
Dažnai nepakanka pasakyti pacientui, kad reikia mesti rūkyti. Žmogus susimąsto tik po to, kai jau įvyksta infarktas ar insultas. Gydytojas pasakoja, jog tik po tokių ligų susimąstoma, kaip rūkymas toliau paveiks gyvenimą ir kaip rūkymas paankstins mirtį.
Gera žinia ta, kad mesti rūkyti niekada nevėlu. Tą pabrėžia ir mokslininkai.
„Prieš keletą metų pristatyti duomenys, kad pacientas, patyręs ūminį miokardo infarktą nusprendžia mesti rūkyti įkopęs į septintą dešimtmetį, jo tikimybė atitolinti naują infarkto išsivystymą yra 2 kartus geresnė nei tam tikrų širdies sistemos veiklą gerinančių vaistų vartojimas“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Įdomu tai, kad moterims rūkymas yra dar pavojingesnis nei vyrams. Jei jauna moteris patiria infarktą, dažniausiai ji rūko. Tai tampa kertiniu akmeniu kartais tragiškoms ligoms.
Kaitinamasis tabakas – ne išeitis
Visgi, po truputį senosios klasikinės cigaretės tampa retenybė ir dauguma pereina prie kaitinamojo tabako. Pastarojo kūrėjai tikina, kad jis mažiau kenksmingas sveikatai. Bet ar tikrai?
„Kaitinamasis tabakas buvo išrastas kaip alternatyva įprastoms cigaretėms. Tačiau apie jas dar nėra daug duomenų, kad galėtume tvirtai pasakyti, jog jos tokios pat žalingos, kaip įprastos cigaretės. Ką šiandien galime pabrėžti – panašu, jog elektroninės cigaretės irgi žalingos organizmui. Akivaizdžiai įrodyta, kad jei pacientas bent 6 kartus po 20-30 minučių rūko el. cigaretę, padidėja arterinis kraujospūdis, padidėja širdies susitraukimų dažnis, tai neigiamas poveikis“, – kalbėjo profesorius.
El. cigarečių išskiriamas nikotinas gali neigiamai veikti jaunuolių pažintines funkcijas, mąstymo aštrumą. Be to, nėra įrodyta, kaip medžiaga, kuri padaro el. cigaretę su tam tikru skoniu, veikia plaučius.
„Maždaug 80 proc. pacientų, atvykusių į reabilitaciją po infarkto, nusprendžia čia ir dabar atsisakyti rūkymo. Veikiamas streso, pacientas iškart gali nuspręsti mesti rūkyti. Kiekvieno motyvacija turėtų būti noras išvengti miokardo infarkto ir nelaukti, kol jis įvyks.
Antra, didelis pasiekimas yra sumažinti surūkytų cigarečių kiekį. Tai jau labai daug“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.