Paralelės tarp vitamino D ir sergamumo COVID-19
Pasak Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovo prof. Andriaus Maco, šiuo metu atliekama vis daugiau tyrimų, kurie pagrindžia sąsajas tarp vitamino D stokos kraujyje ir didesnės rizikos užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kartu ir COVID-19 virusu. Anot profesoriaus, minėto vitamino trūkumas gali lemti ir sudėtingesnę ligos formą.
„Iš tiesų turime daug įdomių studijų, kurios vyksta ir dabar. Daugelyje Europos šalių nustatyta vitamino D stoka didžiajai daliai žmonių, gyventojų, net ne pacientų. Įdomu paminėti tai, kad tie, kurie susirgo COVID-19 infekcija, (...) turėjo mažesnes vitamino D koncentracijas, palyginti su tais, kurie nesirgo ar kurių testas buvo neigiamas. Reiškia, kad tam tikrų paralelių yra ir abejonių bent jau kai kuriais klausimais neturime“, – laidoje „Delfi rytas“ sakė Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas.
Jo teigimu, „vitaminas D iš tiesų gali būti tam tikras žaidėjas, kuris pacientams ir dar sveikiems gali padėti neužsikrėsti“. O užsikrėtus, pakankama vitamino D koncentracija gali lemti lengvesnę ligos formą ir eigą.
Vyresniems žmonėms patariama gausiau vartoti vitaminą D
Manoma, kad didžiausią riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis, tame tarpe ir koronavirusu, turi vyresni nei 70 metų žmonės. Profesorius, komentuodamas šį teiginį, pripažino, kad kiekviena virusinė infekcija turi savo specifiškumų, lemiančių užsikrėtimo riziką, tačiau vyresnio amžiaus asmenys turėtų atkreipti dėmesį į pakankamą vitamino D koncentraciją organizme.
„Mes jau daug kartų girdėjome, kad vitamino D koncentracijos klausimas vyresniems žmonėms yra labai aktualus. Mes istoriškai labai daug kalbėdavome ir kalbame apie jaunų žmonių, vaikų vitamino D stoką, (...) kalbame apie rachitą, kuris yra mažų vaikų problema. Bet daug metų jau žinoma, kad vitamino D apykaitos sutrikimai yra būdingi vyresnio žmonėms ir jiems dėmesys turi būti labai koncentruotas vitamino D atžvilgiu. Tad atsakymas – tam tikros sąsajos yra, kad vyresni žmonės vitamino D turėtų gauti tikrai daugiau“, – teigė A. Macas.
Jungtinėje Karalystėje vyresniems gyventojams 4 mėnesius nemokamai skyrus vitamino D preparatus, vėliau gauti duomenys rodė, kad COVID-19 infekcija užsikrėtusiems žmonėms buvo diagnozuotos lengvesnės ligos formos. Nors iki šiol nėra vienareikšmiškai sutinkama, kokio masto poveikį vitaminas D turi susirgimo rizikai ir ligos sudėtingumui, A. Macas akcentavo, kad negalima atmesti minėto vitamino naudos ar paneigti galimų koreliacijų su lengvesne koronaviruso eiga.
Būdai gauti vitamino D – įvairūs
Profesoriaus teigimu, vitamino D pirmiausia turime stengtis gauti natūraliais būdais – iš maisto, saulės spindulių. Jo teigimu, pakankamai vitamino D koncentracijai būtina į kasdienę mitybą įtraukti tokius produktus kaip žuvis, žuvies taukai, pienas, kiaušiniai (jų trynys), vitaminu D pasižyminčias daržoves.
Saulė – kitas svarbus komponentas vitaminui D gauti, bet ja mėgautis taip pat reikėtų saikingai, praleidžiant lauke maždaug 30 min. Anot A. Maco, laiko praleidimas lauke net ir debesuotą dieną yra naudingas bei veikia prevenciškai nuo širdies, kraujagyslių ligų.
Tačiau profesorius pabrėžė, kad, siekiant išvengti piktybinių odos susirgimų žmonės vis gausiau naudoja kremus nuo saulės, o tai lemia prastesnį vitamino D įsisavinimą.
„Tad papildomas vitamino D poreikis – ar su produktais, ar kitomis formomis – tikrai aiškiai atsiranda. (...) Jei yra stoka, vitamino D papildomos atsargos yra prieinamos mūsų šalies vaistinėse, tačiau būtų puiku, jei žmonės rinktųsi tas, kurios turi aiškias dozuotes, o ne vitamino D formas, kur neaišku, kiek iš tiesų yra to vitamino. Tai mano linkėjimas būtų pradėti nuo natūralių medžiagų, kurios yra mūsų mityboje, o tada rinktis papildomas priemones su aiškiomis dozuotėmis“, – apibendrino jis.