- Pagal 2017 metų duomenis, šalyje buvo 108 tūkstančiai 2 tipo diabetu sergančių žmonių. Tai daugiau nei 5 proc. Lietuvos suaugusiųjų. Ar iš tiesų ir yra tiek sergančiųjų, ar yra dalis žmonių, kurie nė nežino, kad serga?
- Kalbant apie 2 tipo cukrinį diabetą, manoma, kad dar pusė ligos atvejų yra nediagnozuota. Tai reiškia, kad sergančiųjų gali būti dvigubai daugiau nei yra skelbiama statistikoje. Ligos išaiškinimas yra labai svarbus paciento ir gydytojo darbas. Šis susirgimas prasideda lėtai, simptomai nėra labai specifiniai, atsiranda palaipsniui ir pacientai jų nesusieja su galimu cukraus kiekio kraujyje padidėjimu.
- Ar susirgimų skaičius auga ir kaip pasaulio kontekste atrodo Lietuva?
- Antro tipo cukrinio diabeto atvejų daugėja visame pasaulyje, tai yra susiję ir su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, ir su genetika. Yra kai kurių šalių, kuriose šios ligos atvejų yra dar daugiau nei Lietuvoje, pavyzdžiui, Suomijoje.
- Ar galima sakyti, kad cukrinis diabetas atsiranda dėl mūsų pačių kaltės? Kokios priežastys lemia šią ligą?
- Kartais antro tipo cukrinis diabetas yra vadinamas gyvenimo būdo liga. Tai nėra visiškai tiesa, didelę dalį susirgimų nulemia genetika, todėl rizikos grupėje yra ne tik nutukę, nejudrūs žmonės, bet ir tie, kurių šeimose yra žmonių, sergančių cukrinių diabetu. Ypač pirmos eilės giminių. Todėl, jei kažkas šeimoje serga, reikia tai pasakyti šeimos gydytojui ir atkreipti į tai dėmesį.
- Kiek laiko žmogus gali nežinoti, jog serga, ir kokie pirmieji simptomai?
- Sunku pasakyti tiksliai, nes negalime nustatyti, kada liga prasidėjo, tačiau galima sirgti ir keletą metų to nežinant. Pagrindiniai simptomai: dažnesnis šlapinimasis, troškulys, nepaaiškinamas nuovargis, odos niežėjimas, dažnesni odos išbėrimai, blogėjantis regėjimas, kojų ir rankų tirpimas.
- Ar gali žmogus nežinoti, kad serga, nors jau yra prasidėjusios komplikacijos ir pažeidžiami organai?
- Taip, ir tai labai dažnas atvejis. Išaiškinę 2 tipo cukrinį diabetą, endokrinologai ir šeimos gydytojai iškart atlieka komplikacijų patikrą. Neretai randamas inkstų, akių, nervų pakenkimas, taip pat gana dažnai yra ir makrokraujagyslinės komplikacijos, pavyzdžiui, žaizdos kojose, širdies ir kraujagyslių ligos.
- Reiškia, kad žmogus gali kreiptis dėl visai kitų problemų, o jam diagnozuojamas cukrinis diabetas. Kokių rezultatų duoda ankstyvas ligos nustatymas?
- Gera glikemijos kontrolė, svorio korekcija, sveikas gyvenimo būdas komplikacijas atitolina. Jos nėra visiškai išvengiamos, nes veikia ir kiti veiksniai – arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lipidų disbalansas kraujyje, todėl komplikacijos visgi vystosi.
- Kaip žmogus gali sau padėti, jei jau serga cukriniu diabetu?
- Visų pirma reikia koreguoti gyvenimo būdą. Kartais žmonės galvoja, kad susirgus diabetu gyvenimo kokybė labai nukenčia, ligonis nebegali nieko valgyti ir panašiai. Tačiau taip nėra, sergantysis turi laikytis lygiai tokio paties sveiko gyvenimo būdo, kaip ir nesergantis. Jei žmogus gyveno nesveikai, liga paskatina jį maitintis sveikai, daugiau judėti ir prižiūrėti savo svorį. Tad visose sergančiajam diabetu rekomendacijose, iš pradžių reikia užsiimti gyvensenos korekcijomis, o tik tada žiūrėti, ar reikia medikamentų.
- Jei žmogus gyvena ne itin sveikai, turi antsvorį, giminėje yra buvę cukrinio diabeto atvejų, ar galima dar užbėgti už akių šiai ligai?
- Tokiam žmogui visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar yra pre-diabetas, o galbūt jau yra ir diabetas. Jei nustatomi tam tikri nukrypimai, nors ligos dar ir nėra, pacientas turi būti atidžiai stebimas, kasmet tiriamas, jam turi būti teikiamos gyvensenos keitimo rekomendacijos. Iš tiesų galima atitolinti ligos pradžią nepaistant genetikos ar kitų aplinkybių, jei žmogus imasi veiksmų, koreguoja savo svorį.
- Kodėl žmonės miršta nuo cukrinio diabeto ir kaip kinta šios ligos mirtingumo rodikliai?
- Jis šiek tiek didėja Lietuvoje, tačiau tikslias tendencijas pasakyti sunku, nes registracija gerėja, todėl tokie nežymūs pokyčiai gali būti susiję su tikslesne dokumentacija. Vis dėlto dažniausiai mirštama ne nuo cukrinio diabeto, o nuo cukrinio diabeto sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų. Atėję pas kardiologus pacientai labai dažnai turi neišaiškintą cukrinį diabetą. Paciento, kuriam 60 metų ir jis serga šia liga, tikėtina gyvenimo trukmė bus trumpesnė 6 metais nei nesergančiojo. Jei jis jau turėjęs miokardo infarktą, tikėtina jo gyvenimo trukmė yra 12 metų trumpesnė nei to, kuris neserga.
- Kaip dažnai reikėtų tikrintis savo cukraus kiekį kraujyje? Juk nemaža dalis lietuvių pas medikus apsilanko tik tada, kai jau nebegali atsikelti iš lovos.
- Pacientams, kurie yra rizikos grupėje, gliukozės toleravimo tyrimą reikia atlikti nepriklausomai nuo amžiaus ar nusiskundimų. Rizikos grupėje yra nutukę žmonės, tie, kurių giminėje yra sergančiųjų antro tipo cukriniu diabetu, moterys, kurios gimdė didelio svorio, daugiau nei 4 kg naujagimius, taip pat tos, kurioms buvo nustatytas nėštumo diabetas, sergančios policistiniu kiaušidžių sindromu. Kitais atvejais, nuo 45 metų šeimos gydytojai turėtų atlikti tyrimą kiekvienam, jei sutrikimų nėra, jį pakartoti po 3-5 metų. Vis dėlto didžiausia žmonių grupė, kurie serga cukriniu diabetu, yra nuo 40 iki 59 metų.
- Jei žmogus ateina pas gydytoją ir gydytojas pasako, kad jam gresia cukrinis diabetas, ką reikėtų daryti?
- Visų pirma jis turėtų imtis kūno masės kontrolės, pradėti sveikai maitintis, sumažinti svorį, jei jis yra per didelis. Taip pat užsiimti fiziniu aktyvumu, nes gyvename tikrai nepakankamai judriai, sporto daugeliui žmonių trūksta. Net ir pusvalandį trunkantis pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu kasdien padeda išvengti cukrinio diabeto.