– Ar Helicobacter pylori yra užkrečiama bakterija, ar ji įgimta ir visam gyvenimui?
– Noriu paminėti, kad ši bakterija žmoniją lydi nuo neatmenamų laikų. Seniausias jos nešiotojas yra net 5300 metų amžiaus. Ne taip seniai Italijos kalnų ledyne buvo rasta mumija, kurios skrandyje buvo rasta Helicobacter pylori. Bakterija yra labai paplitusi, teigiama, kad net 50–60 proc. visų pasaulio žmonių ją turi. Ja užsikrėsti tikrai paprasta, užtenka pabučiuoti mylimą žmogų ir didelė tikimybė, kad ja pasidalinsite. Būtent dėl to ši bakterija mėgsta apsigyventi pas visus vienos šeimos narius. Dažniausiai ją iš tėvų gauname dar vaikystėje, po to sėkmingai skleidžiame toliau.
– Mes kvėpuojame deguonimi, o ši bakterija kvėpuoja chloru, todėl mėgsta apsigyventi ten, kur yra to chloro – skrandyje. Kai ji išalksta, stimuliuoja druskos rūgšties gamybą, dėl to mums kyla rūgštys. Ar padidėjęs rūgštingumas yra pagrindinis bakterijos simptomas?
– Taip, ši bakterija tikrai mėgsta rūgštį ir ją didina. Tačiau simptomai gali būti įvairūs. Neretai pasireiškia jau minėtas padidintas rūgštingumas, gali būti skrandžio skausmai, pilnumas po valgio, deginimas. Kartais tik pilvo pūtimas ar pojūtis, kad kažkas negerai. O dažnai nesukelia išvis jokių simptomų.
– Tai galbūt verta kiekvienam išsitirti, ar ją turime? Ar, visgi, tie tyrimai nėra atliekami kiekvienam?
– Tirtis turėtų tie žmonės, kurie jaučia simptomus. Jei jokių simptomų nėra, net jei bakterija gyvena skrandyje, tikriausiai ji yra taiki ir jokių problemų nesukels. Žmonija su ja gyvena nuo ledynmečio laikų, tad gali ir dar ramiai pagyventi.
– Tipinis mūsų karantino pilietis – nutukęs, rūkantis, neteisingai besimaitinantis, vartojantis alkoholį, kavą, nemiegantis dėl streso. Jis skundžiasi rūgštingumu. Ar nustačius Helicobacter pylori jo būklė pagerės?
– Mūsų virškinimas tikrai labai stipriai priklauso nuo mitybos ir gyvenimo įpročių. Kasdien vidutiniškai valgome 3 kartus per dieną, tad tai, ką į save įdedame, turi didelę įtaką sveikatai. Tad jei ryte mėgstate išgerti stiprios juodos kavos prieš tai nieko nesuvalgę, pietus praleidžiate, o vakarienė pagrindinis patiekalas – su geru riebiu kepsniu ir alaus bokalu, tikrai bakterijos panaikinimas įtakos neturės. Reikia keisti mitybos būdą.
– Jei visgi, nusprendėme išsitirti, yra 3 pagrindiniai būdai. Pirmas invazinis, pacientams jis nepatinka. Tai yra „lemputės“ rijimas, bakterija nustatoma tiesiogiai. Kitas būdas – lavonėlių radimas išmatose. Trečias, labai populiarus, tai kraujo tyrimas, kuris parodo, kad organizmas bakteriją yra matęs. Kada, kur tiksliai ir kiek – nežino. Tačiau tai paprastas tyrimas. Taigi, kokį tyrimą rinktis, jei pacientai išsigąsta ir nori išsitirti?
– Pats tiksliausias ir patikimiausias yra tas skrandžio gabaliukas endoskopijos metu. Tikrai ne visiems pacientams, kurie turi padidintą rūgštingumą, reikia šio tyrimo. Tokiu atveju rekomenduoju atlikti išmatų tyrimą, nors ir ne taip smagu jį priduoti, bet jis pakankamai tikslus. Kraujo tyrimas praktikoje rečiau naudojamas, nes labai sunku pasakyti, kada įvyko infekcija, ar ji aktyvi, ar nebe. Toks tyrimas vis rečiau rekomenduojamas.
– Nustatėme, kad bakterija yra. Kada ją reikia naikinti? Ar tikrai visiems to reikia?
– Jei bakterija gadina gyvenimą, jos nešiotis toliau nebereikėtų ir reikėtų gydymo. Taip pat gydymas rekomenduojamas tiems, kurie anksčiau sirgo skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opomis, arba šeimoje yra žmonių, kurie sirgo skrandžio onkologinėmis ligomis. Gydymas nėra paprastas, tai du stiprūs antibiotikai, didelėmis dozėmis ir vaistai nuo rūgštingumo. Per didelis antibiotikų vartojimas taip pat kenkia. Dėl to labai svarbu išsitirti ir juos vartoti tik tada, kai paskiria gydytojas.
– Grįžkime prie hipotetinio karantininio paciento, turinčio visus blogus įpročius. Galbūt, jei bakterija maitinasi chloru, sumažinę druskos rūgšties kiekį, bakterijai sumažės maisto medžiagų ir dalis jos dings?
– Būtų gerai, jei taip paprastai pavyktų užtikrinti tą rezultatą. Vaistai nuo rūgštingumo, be antibiotikų, tik slopins simptomus, o pati bakterija toliau sėkmingai gyvens. Yra rekomenduojami tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, česnakas, brokolis, žalioji arbata, teigiama, kad galbūt jie galėtų sunaikinti bakteriją, bet jie nebent pagerins bendrą savijautą. Skrandžio ji tikrai taip lengvai nepaliks.
– Koks šansas, kad net paskyrus antibiotikus, suvartojus visą jų kursą, bakterija vis tiek liks?
– Antibiotikų vartojimas auga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tad ir Helicobacter pylori atsparumas antibiotikams didėja. Dėl to vis ilginamas gydymo kursas, didinamas vaistų kiekis. Gydymo sėkmė labai priklauso ir nuo bakterijos gyvenamosios vietos. Didelė tikimybė, kad Vakarų Europos ar Japonijos bakterijos taip lengvai nepavyks pašalinti ir gali prireikti net kelių gydymo kursų. Lietuvoje kol kas bakterija gerai pasiduoda gydymui, bet situacija kasmet keičiasi.
– Kitas klausimas: jei serga vienas iš šeimos narių, ar nereikėtų jo izoliuoti nuo kitų, o gydymą nuo Helicobacter pylori skirti visai šeimai?
– Ne, taip tikrai nereikėtų. Tiriame tik tuos, kurie turi simptomų. Jei šeimos nariai jaučiasi gerai, nieko papildomai daryti nereikia.
– O ar reikia po gydymo kurso atlikti kokį nors tyrimą, kad žinotume, jog tikrai išnaikinome bakteriją?
– Taip, iš tiesų reikėtų, vien dėl bakterijų didėjančio atsparumo antibiotikams. Jei bakterija nustatyta endoskopijos metu, tokio tyrimo kartoti vien dėl pasitikrinimo tikrai nereikia, užtenka išmatų tyrimo.
– Ir kokie jūsų palinkėjimai mūsų žiūrovams?
– Linkiu nepamiršti, kad esame nesuskaičiuojamo bakterijų kiekio zoologijos sodas ir Helicobacter pylori yra tik viena iš jų. Jei taikiai sugyvenate su savo bakterijomis, neieškokite jų ir neskriauskite.