– Kaip manote, ar Lietuvos moterys pakankamai dėmesio skiria savo sveikatai? Kokios yra tos spragos, kur būtų galima dėmesio skirti daugiau?
– Bent vieną kartą per metus tikrai reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Dalis moterų taip ir daro, tačiau ne visos. Tai labai skatinčiau apsilankyti ir stebėti savo sveikatą, tiek atlikti standartinių tepinėlių kas 3 metus, tiek profilaktiškai.
– Nuo 25 metų jaunos moterys gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Kaip tai atrodo, ar tikrinasi, ar delsia?
– Nemaža dalis moterų pasitikrina. Programa yra skirta nuo 25 iki 60 metų, kas 3 metus. Tai tikrai nebaisu, užtrunka labai neilgai ir yra pastebimi net ikivėžiniai pakitimai.
– Kiek moterų išgirsta vėžio diagnozę ir ar tiesa, kad šis vėžys jaunėja?
– Pats vėžys vystosi lėtai, dauguma jo atvejų sukelia Žmogaus papilomos virusas, kuriuo užsikrečiame lytiniu keliu. Kuo anksčiau moteris pradeda lytinį gyvenimą, tuo labiau tikėtina, kad pasireikš ikivėžiniai pakitimai ir vėžys.
– Ar tiesa, kad labai didelė dalis pasaulio gyventojų turi ŽPV?
– Taip, praktiškai didžioji dalis moterų, nepriklausomai nuo to, ar turi daug partnerių, ar ne, bent vieną kartą gyvenime užsikrečia ŽPV. Didžioji dauguma to nė nepastebi ir imuninė sistema pati jį pašalina. Tačiau daliai virusas gali sukelti pakitimus ir, galiausiai, gimdos kaklelio vėžį. Dėl to reikalinga reguliari patikra, kad pakitimus pamatytume dar prieš vėžio išsivystymą.
– Apsaugoti gali ir skiepas, tačiau Lietuvoje jis nėra kompensuojamas, kelios dozės skiepų vidutiniškai kainuoja apie 300 eurų. Ar verta skiepytis, ar ne? Kiek skiepas gali padėti išvengti paties viruso ir vėžio?
– Žinoma, skiepytis verta. ŽPV skiepas yra ir mergaičių skiepų programoje. Yra skiepijama nuo įvairių ŽPV tipų, kurie gali sukelti ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir karpas. Turint galvoje, kad daugiau nei 90 proc. atvejų sukelia būtent ŽPV, kažkokį apsaugos mechanizmą turėti tikrai palanku. Imuninė sistema ne visada sugeba kovoti su šiuo virusu.
– Kada vėžys apie save praneša simptomais ir kokie jie gali būti?
– Ankstyvose stadijose galime nejausti jokių pakitimų. Vėžiui jau pažengus galime pastebėti nemalonias išskyras, pakraujavimus ne mėnesiniu metu. Labai pažengusioje stadijoje galime jausti šlapinimosi sutrikimus, dubens, kaulų skausmus, svorio kritimą. Tai jau išplitusio vėžio simptomai.
– Teko girdėti iš įvairių mokslininkų, kad ilgainiui šis vėžys gali išnykti. Ką jūs apie tai manote? Ar tikrai nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis gali apsisaugoti?
– Manau, kad tai priklauso nuo skiepijimo. Mūsų šalyje skiepijamos tik mergaitės, nors kitur skiepijami ir berniukai. Pasiekus tam tikrą vakcinuotos populiacijos lygį gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius turėtų sumažėti. Nežinau, ar pavyktų visiškai išnaikinti šį vėžį, bet sumažinti skaičių su vakcinacija tikrai įmanoma.
– Dar viena dažna problema yra gimdos miomos, tai yra tarsi gėrybiniai gimdos augliai. Sakydavome, kad tai vyresnių moterų problema, bet dabar vis daugiau jaunesnių ir negimdžiusių moterų ją turi. Koks tai darinys ir kas miomas sukelia?
– Kas jas konkrečiai sukelia, sunku pasakyti. Įtakos turi ir genetiniai veiksniai, ir žalingi įpročiai, svoris. Dažniausiai miomos yra vaisingo amžiaus moterų problema, nes ji įvyksta dėl hormonų poveikio.
– Kiek tai yra pavojinga moteriai? Gal ji gali su mioma gyventi?
– Žinoma, dalis moterų ir gyvena su miomomis. Labai priklauso nuo to, kokius simptomus sukelia, kiek jų yra, kurioje vietoje ir kaip atrodo. Gydytojas konsultacijos metu įvertina, ar moteris gali su ja gyventi, ar tai gali būti piktybinis darinys.
– Kokios gali būti miomos pasekmės? Teko girdėti, kad turint miomą sunkiau pastoti, susilaukti vaikų.
– Vėlgi, priklauso nuo miomos padėties ir simptomų. Jei ji labai didelė, gali iškreipti gimdos formą, tai gali turėti įtakos vaisingumui, nėštumui, vaisiaus padėčiai nėštumo metu ir galiausiai gimdymui. Jei mioma labai nedidelė ir nesukelia jokių simptomų, manau, joks gydytojas nerekomenduos jos šalinti.
– Kartais moteriai ginekologo kabinete tenka išgirsti, kad viena ar kita problema išsispręs, kai moteris pagimdys. Ką gimdymas ir nėštumas pakeičia moters organizme?
– Sunku pasakyti, kokios problemos gali būti taip įvardijamos. Šiaip ginekologinės problemos nėštumo metu nedingsta. Galbūt galima išgirsti šį sakinį sergant endometrioze, nes tada sumažėja kiaušidžių veikla, nėra mėnesinių, endometriozė tokiu atveju ne taip smarkiai progresuoja ir nesukelia simptomų. Bet kitų problemų neišsprendžia. Nėštumo metu pasikeičia hormonai, bet po gimdymo tas problemas vis tiek reikia spręsti.
– Genetiniai faktoriai taip pat turi reikšmės. Galbūt nuo to, kuo sirgo mama ar močiutė, priklauso ir tai, kaip turėtume rūpintis savimi?
– Jei šeimoje yra krūties, kiaušidžių, storosios žarnos vėžio atvejų, reikėtų sunerimti ir dažniau tikrintis. Genetinis polinkis į šiuos vėžinius susirgimus tikrai yra ir nereikėtų praleisti to vizito vieną kartą per metus.
– Norėtųsi nusiųsti žinutę ir toms, kurios vengia ginekologo kabineto. Kokios ligos dažniausiai būna apleistos?
– Moterys paprastai būna tokios, kurios rūpinasi savo sveikata. Jei pasireiškia dideli pilvo skausmai ar pilve yra didelis darinys, matyt, jau galima sakyti, kad liga apleista. Bet šiaip moterys, pasirodžius neįprastiems simptomams, kreipiasi į gydytojus.
– Į ką atkreipti dėmesį jaunesnio ir vyresnio amžiaus moterims?
– Jaunesnės moterys turėtų atkreipti dėmesį į mėnesinių ciklo sutrikimus, gausų kraujavimą per menstruacijas. Jaunoms mergaitėms, kurioms neseniai prasidėjo mėnesinės, nereikėtų panikuoti, jei jos šiek tiek užtrunka. Kelerius metus, po pirmųjų mėnesinių, jos gali būti nereguliarios, to nereikėtų išsigąsti. Žinoma, jei mėnesinės labai skausmingos, gausios, reikėtų kreiptis į gydytojus. Vyresnėms moterims, taip pat moterims po menopauzės reikia sunerimti, jei atsiranda kraujavimas įvykus menopauzei, neturėtų taip atsitikti. Taip pat ir dėl pilvo skausmų, jei maudžia pilvo apačioje.
– Gal turite kokių nors kasdienės higienos patarimų moterims, kaip savimi rūpintis?
– Svarbiausia švaros palaikymas. Vengti sintetinių apatinių, nereikalingo iklotų naudojimo, nelaikyti higieninių priemonių ilgiau nei reikia.