Veiklus ir tvirtas vyras buvo atsidūręs ant gyvybės ir mirties slenksčio, bet įveikė sunkią ligą ir šiandien džiaugiasi kiekviena nauja diena. Už tai Algimantas sako iki gyvenimo pabaigos bus dėkingas Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro medikams ir ypač gydytojui Valdui Pečeliūnui. Pasveikti alytiškiui taip pat padėjo ypatingas šeimos palaikymas ir paties tvirtumas – tikėjimas, kad viskas bus gerai, rašoma pranešime spaudai.
Algimanto istorija ypatinga ir dramatiška, parodanti, ką gali šiuolaikinė medicina ir nepalaužiama žmogaus valia. Jis sportavo nuo pat vaikystės, lankė rankinio, futbolo treniruotes, žaidė krepšinį. Po studijų pasinėrė į verslą (A. Vileikis yra Kaune veikiančios bendrovės, užsiimančios prekyba didmenine prekyba dažais ir kitomis automobilių remonto medžiagomis, bendrasavininkis) ir sportą buvo kiek apleidęs. Rūpesčiai, įtampa, nuovargis padarė savo. Kartą važiuodamas į darbą Algimantas pajuto skausmą kairėje krūtinės pusėje. Pagalvojo, „širdis apie save pranešė“. Tuomet jam buvo 38-eri. „Supratau, kad sėdimas darbas man – tikras peilis, tad nusprendžiau pradėti bėgioti.
Nors buvo vasario mėnuo, jau kitą rytą, 5.45 val., išbėgau pirmą kartą. Ir taip – 4-5 kartus per savaitę. Jau po trijų mėnesių nubėgdavau 80-100 km per mėnesį. Tai padėjo – susitvarkė širdis, kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje grįžo į normalias ribas“, – beveik dešimt metų puikia sveikata vėl džiaugėsi vyras.
Sportuojant lūžo ranka
Negeri simptomai pasireiškė 2009 m. antroje vasaros pusėje – bėgiojant Algimantas pradėjo jausti, kad krenta tempas, mažėja ištvermė. Jis tik vėliau suprato, kad tai buvo pirmieji klastingos ligos požymiai, o tuomet galvojo, kad tiesiog yra pervargęs ir toliau sportavo.
Visą tą laiką A. Vileikis ne tik bėgiojo, važinėjo kalnų dviračiu, bet ir lankė sporto klubą, konsultavosi su profesionaliais treneriais , kilojo svarmenis, darė jėgos pratimus – prisitraukimus, atsispaudimus.
2010 m. pradžioje vienos tokios įprastos savarankiškos treniruotės metu įvyko neįtikėtinas dalykas. „Darant gilius jėgos atsispaudimus, kojas užkėlus ant taburetės, o rankomis įsikibus į specialias rankenas, man lūžo kairės rankos dilbis. Supratau, kad kažkas labai negerai, paprastai taip nebūna“, – pasakojo Algimantas.
Alytuje jam buvo ne tik peršviesta ranka, bet ir atliktas magnetinis rezonansas, kuris sustiprino įtarimus, kad vyras serga sunkia liga. Vilniaus Santaros klinikose jam buvo atlikti išsamūs kaulų čiulpų tyrimai ir Algimantas sužinojo negailestingą diagnozę – kad serga daugine mieloma. Mielominė liga, kitaip vadinama mieloma arba daugine mieloma, yra plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas, neleidžiantis atsinaujinti kaulams. Kitaip tariant, kaulai po truputį virsta kempine be jokio stiprumo.
Ši žinia Algimanto gyvenimą pakeitė per vieną akimirką. Iš pradžių jam buvo skirtas gydymas vaistais, kurį vyras apibūdina paprastai – „kažkas panašaus į chemoterapiją“. „Atrodė, kad gydymas vaistais vyksta neblogai, bet po kelių mėnesių man nepaprastai pradėjo skaudėti dešinę koją, aš ją sunkiai valdžiau – prisimena Algimantas. – Padarius magnetinį rezonansą, paaiškėjo, kad dubens kaule besiplečiantis piktybinis darinys užspaudė nervą.“
Minusas reiškė mirtį, pliusas – gyvenimą
Tapo aišku, kad gydymo vien vaistais nepakaks, reikėjo ryžtis kaulų čiulpų persodinimo operacijai. „Gydytojas V. Pečeliūnas įspėjo, kad tai sudėtinga operacija ir yra rizika. Bet aš esu labai paprastas skaičių žmogus. Su gydytoju susėdome, paėmėme popieriaus lapą ir viename stulpelyje rašėme galimus pliusus, kitame – minusus. Minuso baigtis aiški, o pliusai tokie, kad gydytojas man pasakė, jei operacija pavyks sėkmingai, galėsiu gyventi normalų gyvenimą. Tai nulėmė mano apsisprendimą, aš sutikau ir visiškai pasiklioviau gydytoju“, – lemtingą sprendimą prisimena Algimantas.
Iš pradžių alytiškiui buvo atlikta jo paties kaulų čiulpų transplantacija. Deja, po kurio laiko atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad ji nedavė teigiamų rezultatų ir prireiks dar vienos – šįkart donoro kaulų čiulpų transplantacijos. Būti donoru sutiko jaunesnis Algimanto brolis, bet atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jo kaulų čiulpai pacientui netinka. Tada Algimantui teko laukti bendroje eilėje, kol atsiras tinkamas donoras, ir 2010 metų rudenį Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centre jam sėkmingai buvo atliktas donoro kaulų čiulpų persodinimas. Nuo tos dienos Algimantas kasmet švenčia du gimtadienius – savo tikrąjį ir antrąjį, kurį jam dovanojo donoras ir nuostabūs Santaros klinikų medikai. Praėjusių metų rudenį Algimantas šventė jau septintąjį tarsi antrojo savo gyvenimo gimtadienį.
Vyras nejautė jokių sudėtingos operacijos pasekmių, sugijo lūžusi ranka, reguliarių pratimų dėka atsistatė skaudančios kojos funkcijos, ir jau po poros metų jis vėl pradėjo sportuoti. „Įsivaizduojate, po rankos lūžio nedrįsau net galvoti, kad galėsiu sportuoti, jau nekalbant apie 20 prisitraukimų darymą ar bėgiojimą po 5, 8 ar 10 kilometrų. Pasiteisino gydytojo žodžiai – jis sakė: „Tau tabletė nepadės, kaulai turi gauti apkrovą, kad pradėtų normalų regeneracijos procesą“. Su gydytoju V. Pečeliūnu daug kalbėjom šia tema, vadovavausi jo patarimais ir sportuodamas netgi pasiekiau geresnių rezultatų nei prieš ligą“, – džiaugiasi alytiškis.
Tapo Lietuvos rekordininku
„Aš puikiai jaučiuosi, per mėnesį nubėgu apie 100 km, profesionaliai šaudau iš lanko“, – pasakoja Algimantas.
Šaudymu iš lanko A. Vileikis susidomėjo prieš tris metus, jau po transplantacijos operacijos. Ir jam taip patiko, kad dėl šio sporto prie Nemuno užaugęs vyras net pakeitė savo pagrindinį hobi – žvejybą. Algimantas iš lanko šaudo po porą valandų 4-5 kartus per savaitę. Senjorų amžiaus grupėje jam priklauso visi Lietuvos rekordai – tiek uždarose patalpose, tiek lauke. Užpernai ir pernai vykusiuose Lietuvos šaudymo iš lanko uždarose patalpose ir lauke čempionatuose A. Vileikis tapo čempionu tarp senjorų , o pernai kovą Alytuje vykusiame Lietuvos šaudymo iš lanko uždarose patalpose čempionate absoliučioje šaudymo iš paprastųjų lankų įskaitoje iškovojo bronzos medalį.
Sielą užlieja gerieji fluidai
Žinoma, tokie dideli sukrėtimai, kokį teko patirti Algimantui gyvenime nepraeina be pėdsakų. A. Vileikis kardinaliai pakeitė požiūrį į darbą, pinigus, laisvalaikį. „Visai kitu kampu pradedi vertinti tai, kas tave džiugina. Stengiesi daugiau dėmesio skirti tiek šeimai, tiek sau“, – išgyvenimais dalinasi vyras.
„Sunku kažką konkretaus patarti žmonės, kurie atsiduria panašioje situacijoje. Bet jei yra geri santykiai šeimoje, jei tu jauti artimųjų palaikymą, tai tavo sielą užlieja gerieji fluidai, kaip aš sakau, vos ne iš kosmoso ir tu jauti, kad jie tave gydo. Tave gydo tie žmonės – savo meile, požiūriu į tave. Ir tu supranti, kad negali jų nuvilti ir tiki, kad viskas bus gerai. Tas begalinis tikėjimas ir ėjimas link tikslo pasveikti, o ne palikti viską savieigai, vedė ir veda mane visą laiką ir, manau, kad viskas bus gerai ir toliau“, – optimistiškai į ateitį žvelgia Algimantas.
Pasveikti padėjo sportuojant išugdytos fizinės ir valios savybės
Sėkmingą alytiškio A. Vileikio sveikimą pakomentavo Santaros klinikų kaulų čiulpų transplantacijos centro hematologas dr. med. Valdas Pečeliūnas.
– Kokia liga yra mieloma? Kokie pagrindiniai jos simptomai?
– Mieloma – tai piktybinė imuninių ląstelių liga. Šios ląstelės gyvena kaulų čiulpuose ir gamina antikūnius, kurie saugo mus nuo infekcijų. Dėl biologinių ypatybių šioms ląstelėms bręstant jų genai keletą kartų mutuoja. Dėl klaidų genų mutacijų proceso metu daliai žmonių šios ląstelės supiktybėja. Per metus Lietuvoje šia liga vidutiniškai suserga apie 150 žmonių. Ilgainiui šios ligos rizika didėja.
Lietuvoje ši liga dažniausiai diagnozuojama 65–70 metų pacientams, bet susirgti gali ir trisdešimtmetis, nors tokie atvejai reti.
Mieloma santykinai labai reta liga, ji neturi vien tik jai būdingų simptomų, todėl šeimos gydytojui sunku ją įtarti iš įprastų žmogaus nusiskundimų. Ankstyvoje stadijoje mielominė liga nustatoma retai.
Kadangi imuninės ląstelės gyvena kaulų čiulpuose, mielominė liga sukelia kaulų silpnėjimą ir maždaug du iš trijų susirgusiųjų patiria kaulų (dažniausiai stuburo slankstelių ) lūžius. Susirgęs mieloma žmogus dažniausiai jaučia nugaros, stuburo skausmus. Apie šią liga gali signalizuoti ir žemesnis hemoglobino lygis kraujyje, kartais pablogėja inkstų funkcija.
– Kuo išskirtinis Algimanto atvejis?
– Algimantas buvo nelabai įprastas pacientas, nes šia liga susirgo gana jauname amžiuje. Jam atlikome dvi transplantacijas. Pirmoji transplantacija buvo įprasta – panaudojome jo paties kamienines ląstelės. Deja, liga nepasidavė, išliko aktyvi ir po šios procedūros. Todėl jam buvo atlikta antroji transplantacija – alogeninė, kuri gydant šią ligą atliekama retai, nes ši procedūra labai sudėtinga, būna didelė sunkių komplikacijų rizika.
Kadangi Algimantas buvo sportiškas, tvirtas vyras, detaliai aptarę galimą riziką, kartu su juo ryžomės daryti šią sudėtingą procedūrą ir ji buvo sėkminga. Jau 8 metai, kai jam nenustatomi jokie šios ligos požymiai. Jei per 5 metus liga neatsinaujina, tokius žmones mes vadiname praktiškai pasveikusiais.
– Ar Algimantui padėjo pasveikti tai, kad jis sportuojantis žmogus?
– Sveikai gyvendami žmonės, pirmiausia, rečiau suserga, o net ir susirgus jų gydymo rezultatai dažniausiai būna geresni. Fiziškai stiprūs pacientai lengviau pakelia sudėtingas, gydymo procedūras, jiems būna mažiau komplikacijų, todėl galime taikyti gerokai efektyvesnį, intensyvesnį gydymą ir, lyginant su fiziškai neaktyviais pacientais, didesnė dalis sportiškų žmonių pasveiksta.