Mieliau teigia, kad diagnozės nėra
Kaip teigia Širvintų sveikatos centre „Gruodė“ dirbanti gydytoja, tokiai situacijai yra keli paaiškinimai. „Galbūt tai yra kazuistinis, retai pasitaikantis, painus susirgimas ir medicina nėra tiek pažengusi, kad ankstyvoje stadijoje ją galėtume nustatyti“, – teigia gydytoja B. Aidukienė.
Kitas paaiškinimas, pasakoja gydytoja, pacientams mažiau patinka. „Galbūt simptomus sukelia psichologinės problemos. Žmonės yra pratę, kad būtinai yra organinė liga, kuri sukelia tam tikrų simptomų atsiradimą. Bet ne visada taip būna. Yra funkciniai dalykai, kuriems įtaką daro žmogaus psichologija. Kai tu pradedi žmogui tai aiškinti, jie dažniausiai pasako, kad ne, mane tyrė ir nieko nerado“, – teigia pašnekovė. Ji viena iš Lietuvos gydytojų, nominuotų DELFI išskirtiniame projekte „Tautos gydytojas“.
„Mano praktikoje psichosomatiniai susirgimai nėra dažnas reiškinys, tačiau jų tikrai pasitaiko. Kai esi išsisėmęs, nebežinai, ką daryti, nes viskas yra normos ribose, tai tada tikrai pasiūlai žmogui, kad galbūt reikėtų kreiptis į psichologą. Tie, kurie paklauso, būna patenkinti. Mūsų visuomenė dar yra susivaržiusi, bijo psichiatrų ir psichologų. Vakarų praktika rodo ką kitą ir, manau, kad su laiku ir mes pakeisime požiūrį“, – viliasi ji.
Prasidėjo sezoniai susirgimai
Tačiau gydytoja pastebi, kad pastaraisiais metais sergančiųjų įprastomis ligomis vis daugėja. „Sergamumas pastaruosius dvejus metus tikrai išaugo. Galbūt tam įtakos turi tai, kad mano apylinkė didėja ir tikrai yra daug vaikų. Vaikai yra linkę sirgti.
Šiuo metu yra pagausėję kvėpavimo takų susirgimų: ūminių tonzilitų, bronchitų. Turbūt tam įtakos turi karštis, kondicionieriai, ledai. Yra daugiau ir radikulafatijų: ateina žmonių su nugaros skausmais. Manau, kad kaltas darbo ritmas. Taip pat žmonės po žiemos yra sustingę, aptingę, o dabar kaip tik padaugėjo fizinio krūvio, žmonės važiuoja į sodus“, – sako B. Aidukienė.
Simptomų ignoravimą, sako gydytoja, gali nulemti ir aukštas žmogaus skausmo slenkstis. „Skausmo suvokimas yra labai subjektyvus. Vieni mano, kad dar gali pakentėti, o kitas paeiti jau nebegali. Galbūt pas kitą žmogų yra žemas skausmo slenkstis, gydytojas analizuoja kitus simptomus ir pamato, kad skausmas nėra taip išreikštas kaip nupasakoja pacientas“, – sako medikė.
Svarbu profilaktika
Anot B. Aidukienės, žmonės dažnai nesuvokia, kad apsilankyti gydytojo kabinete, atlikti tyrimus jie gali profilaktiškai. „Jei artimieji mato, kad žmogus turi kažkokią problemą, tai reikia su jais kalbėti, aiškinti, kad geriau nueiti anksčiau nei vėliau. Nes kitaip, ta liga kur kas sunkiau pasiduos gydymui. Tikrai reikia, kad artimieji paskatintų“, – pastebi ji. Anot jos, dirbant mažesniame miestelyje, atsiranda artimesnis ryšys su pacientais bei jų šeimos nariais.
Ši gydytoja dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje: