Priklausomi gali būti net trečdalis populiacijos
Profesorė pasakoja, kaip stipriai per nedidelį laiką atsiradus internetui pasikeitė pasaulis: atrodo, dar visai neseniai, 1980 metais, 1 gigabaitas kainuodavo virš 1 mlrd. JAV dolerių. Dabar tikriausiai dauguma savo telefone turime bent 32 GB vietos ir negalvojame, kad tai yra daug.
„3,6 mlrd. žmonių pasaulyje, kurie yra skaičiuojami kaip patys neturtingiausi, turtas prilygsta 8 patiems turtingiausiems pasaulyje žmonėms. 6 iš jų amerikiečiai, 1 ispanas ir 1 meksikietis. Iš 6 turtingiausių pasaulyje amerikiečių, net trys savo turtus yra sukūrę internete. Tai Billas Gatesas, Markas Zuckerbergas ir Jeffas Bezosas. Visi trys jie tapo turtingesni už beveik pusę pasaulio dėl to, jog kažką sukūrė internete“, – sako prof. N. Fatkulina.
Nors internetas ir nebuvo sukurtas siekiant blogų tikslų, tačiau šis, iš pirmo žvilgsnio itin patogus išradimas, atnešė ir daug blogybių. Pavyzdžiui – naujos rūšies priklausomybę.
„Jei seniau, prieš kokius 20 metų daug kas sakydavo, kad internetas tik jaunimui, dabar po truputį vis garsiau pradedama kalbėti, kad jam priklausomybę įgija ir senjorai. Tai nauja labai didelė problema, kuri neturi amžiaus cenzo, nes priklausomybę nuo interneto gali įgyti visi“, – kalbėjo profesorė.
Vis dėlto ši priklausomybė dar nėra iki galo patvirtinta – mokslininkai ginčijasi, ar ją išvis galima laikyti tokia pat, kaip, pavyzdžiui, priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų.
„Tačiau tokia sąvoka naudojama. Apie priklausomybę nuo interneto pradėta kalbėti beveik iškart, kai jis tik atsirado. Pirmą kartą gydytojų ši priklausomybė buvo įvardinta tik 1995 metais. Tiesa, labiau tarsi juokas. Bet jau po metų kitas gydytojas tokią priklausomybę pasiūlė įtraukti į oficialų priklausomybių sąrašą“, – pasakojo prof. N. Fatkulina.
Deja, į tokį pasiūlymą niekas labai rimtai nesureagavo. O šiandien, pasak profesorės, jau galime drąsiai sakyti, kad tai yra itin greitai didėjanti problema.
„Skirtingi šaltiniai pateikia labai įvairius skaičius: vieni sako, kad šiuo metu pasaulyje priklausomų nuo interneto žmonių gali būti 8,2 proc., kiti, kad net iki trečdalio visos pasaulio populiacijos. Taip yra dėl to, kad nėra nustatytų kriterijų, kaip galima įvertinti šią priklausomybę“, – kalbėjo mokslų daktarė.
Tačiau nuo šios bėdos kenčiančių žmonių simptomai labai panašūs į kitų priklausomybių simptomus.
Profesorė išvardijo pagrindinius priklausomybės nuo interneto požymius:
1. Perdėtas noras naudotis internetu. Jei žmogus negali pabūti 2 valandų be telefono ar kompiuterio, socialinių tinklų, jam atrodo, kad ten kažkas vyksta, o jis nemato ir tai yra labai blogai, galima įtarti, kad šis žmogus yra priklausomas.
2. Kelias valandas neprisijungus prie interneto žmogui atsiranda abstinencija – nerimas, dirglumas.
3. Pradėjus naudotis internetu jaučiama didžiulė laimė, euforija.
4. Laiko jausmo, suvokimo praradimas – kai žmogus nei nepajaučia, kur taip greitai prabėga visa diena trumpam atsisėdus panaršyti internete.
Skiriami 4 pagrindiniai priklausomybės nuo interneto tipai:
1. Kibernetinių santykių;
2. Internetinių žaidimų ir lošimų, taip pat ir azartinių;
3. Nereikalingos ir nereikšmingos informacijos ieškojimo;
4. Socialinių tinklų, kai atsiranda liguistas noras juos tikrinti, nuolat siųsti žinutes ir rašyti komentarus;
5. Internetinio apsipirkinėjimo – kai žmogus daug laiko praleidžia rinkdamasis prekes, tačiau atėjus laikui padaryti apmokėjimą, jis gali nieko nebepirkti. O jeigu nuperka, supranta, kad tų prekių visai nereikėjo. Toks elgesys kartojasi kasdien, tai žmogui sukelia malonius jausmus.
6. Kibernetinio sekso priklausomybė.
Pasak prof. N. Fatkulinos, priklausomybę nuo „Facebook“ socialinio tinklo galima atpažinti pagal pagrindinius 4 kriterijus: tai perdėtas susidomėjimas šiuo tinklu, nuotaikos pokyčiai, neretai vykstantys konfliktai – ypač su tėvais, ir viskam sumažėjusi tolerancija.
„JAV paskelbta statistika rodo, kad kas septinta pora išsiskiria dėl „Facebook“ – mat partnerė ar partneris pamatė, kad žmona ar vyras socialiniame tinkle buvo užmezgę santykius su kitais asmenimis“, – sako profesorė.
Kitas pavojus – uždarose socialinių tinklų grupėse plinta įvairūs pavojingi žaidimai, į kuriuos vaikai itin greitai įsitraukia. Pavyzdžiui, garsiai nuskambėjęs mėlynojo banginio atvejis.
„Šios priklausomybės pasekmės dažnai būna itin skaudžios, atsiranda emocinės problemos, žmogus nebesugeba kontroliuoti savo veiksmų, laiko. Taip pat jaučiamas nerimas, depresijos simptomai, gali atsirasti nemiga, įvairios problemos, susijusios su studijomis, mokykla, darbu. Visi rezultatai suprastėja, žmogus tampa labai išsiblaškęs“, – kalbėjo prof. N. Fatkulina.
VU profesorė sako, jog yra ne kartą išgirdusi istoriją, kai vaikas, priklausomas nuo interneto, atsikelia viduryje nakties, jaučia didžiulį norą įsijungti kompiuterį ir socialinius tinklus, o tada nebegali užmigti.
„Pirmas žingsnis link šios priklausomybės gydymo – tai prisipažinimas pačiam sau, kad turiu šią problemą. Antras žingsnis yra psichoterapijos taikymas, taip pat siūlomos įvairios kitokios terapijos, tokios kaip meno, gyvūnų. Labai svarbus dalykas yra realybės terapija – žmogus turi suprasti, kad aplink jį vis dar egzistuoja realus pasaulis ir į jį reikia stengtis grįžti. Jei visos šios priemonės nepadeda, o depresija gilėja, taikomas medikamentinis gydymas“, – sakė profesorė.
Kaip galima stengtis apsisaugoti nuo priklausomybės internetui? Patariama kartais palikti telefoną namuose, įjungti begarsį rėžimą, kad nuolat nematytume, kas vyksta telefone. Tėvams prieš duodant kompiuterį ar telefoną vaikams, užblokuoti kai kurias svetaines, kurios gali būti pavojingos, taikyti tėvų kontrolės programėles, kuo daugiau bendrauti su vaikais.